Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Kauno švara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. Č. 78,06 Lt skolą už buitinių atliekų tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo Ž. Č. 78,06 Lt skolą už buitinių atliekų tvarkymą ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo V. B. 192,92 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti rinkliava kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. UAB „Kauno švara“ yra šios rinkliavos administratorius, rinkliavos lėšos pakliūva į savivaldybės biudžetą, todėl ginčai, susiklostantys šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme.

Kauno apygardos teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Kauno švara“ ieškinį grindžia Civilinio kodekso 6.2 straipsniu, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu, Kauno miesto savivaldybės Tarybos patvirtintomis komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Ieškovė ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui grindė ir tuo, jog Kauno miesto savivaldybėje nėra įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, todėl ieškovės teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos reguliuojamos CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T – 142 ( 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. T-496 redakcija) patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktas nustato, jog mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą. Ieškovė UAB „Kauno švara“ yra Kauno miesto savivaldybės įsteigta savivaldybės įmonė, kuri atlieka jai pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, kuriai įgalinimus taipogi suteikė Kauno miesto savivaldybės taryba. Nors ieškovė UAB „Kauno švara“ ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog šių santykių nereglamentuoja Rinkliavų įstatymas, tačiau pažymėtina, jog ieškovės UAB „Kauno švara“ prašoma priteisti skola taipogi turi visus rinkliavos požymius, nors ir yra įvardintas tarifu: šią rinkliavą ir jos nustatymą reglamentuoja ne privatinės, o viešosios teisės normos, tarifo dydį savo sprendimu nustatė savivaldybės taryba, o būtent – šiuo metu galiojantis Kauno miesto savivaldybės sprendimas Nr. T-708, kuris nustatė buitinių atliekų tarifą – atliekų susikaupimo norma 1 kv. metrui, surinktas mokestis yra įskaitomas į savivaldybės biudžetą, dėl tarifo su jo mokėtoju nėra susitariama, taigi šis tarifas nėra sutartinio pobūdžio. Be to, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, šiuo įstatymu yra reguliuojami visi galimi atliekų tvarkymo būdai, sistemos, kurias gali pasirinkti savivaldybė, tarp jų numatyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Taigi, ieškovei taip pat yra pavesta atitinkama viešojo administravimo veikla, o ją ieškovė UAB „Kauno švara“ įgyvendina kaip viešojo administravimo subjektas atliekų tvarkymo srityje. Dėl to teismui kilo abejonė, ar kilęs ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).