Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, A. A. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie jos pridedant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į A. A. galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įgijo svetimą turtą: 2019 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) nufotografavo S. L. asmens tapatybės kortelę ir jos duomenis panaudojo netikrų dokumentų gamybai, po to jis (A. A.) nuvežė S. L. į Kauno miestą, kur 2019 m. sausio 8 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje S. L. A. A. ir nenustatytų bendrininkų nurodymu užpildė paraišką gauti 10 000 eurų kreditą iš ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas, bei melagingai patvirtindamas mokumą pateikė nenustatyto bendrininko duotus netikrus dokumentus, t. y. S. L. vardu su „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. rugpjūčio 22 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę "(duomenys neskelbtini) " suklaidino, nuslėpdamas, kad S. L. yra nemokus, neketina ir neturi galimybės grąžinti kredito, 2019 m. sausio 8 d. "(duomenys neskelbtini) " darbuotojams du kartus paskambinus kredito paraiškoje nurodytu S. L. telefono numeriu, atsiliepė A. A. ir melagingai prisistatęs S. L., patvirtino S. L. vardu pateiktą kredito paraišką, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini) “ AS filialui sutikus suteikti kreditą, S. L. 2019 m. sausio 8 d. AB „(duomenys neskelbtini) s“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini) pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu į S. L. AB ,,S(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 9624 eurus, kuriuos 2019 m. sausio 9 d., (duomenys neskelbtini) S. L. išgryninus ir su A. A. bei kitais bendrininkais pasidalinus, po to nei jis nei bendrininkai mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu A. A. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 9 624 eurus.

2. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. ir nenustatytu asmeniu pagamino netikrus dokumentus: 2019 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) kaime, netikrai darbo sutarčiai pagaminti nufotografavo S. L. asmens tapatybės kortelę su S. L. asmens duomenimis, kuriuos panaudojant ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 8 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: S. L. vardu 2018 m. rugpjūčio 22 d. tariamai sudaryta darbo sutartį su įmone ,,M. L.“ ir tariamai S. L. priklausančios ,, (duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė A. A. paskirta įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

4. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir paskirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmos instancijos teismo jam paskirta 1 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai ir prieštaraujanti teisingumo principui bei teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Be to, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta sąlygų taikyti jam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmė rūšį nei numatyta sankcijoje arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

4.2. Skunde pažymima, kad nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai nors formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau apelianto įsitikinimu, bausmės dydis buvo parinktas teismui pilnai neįvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Nuteistojo vertinimu, tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

4.3. Skunde A. A. pažymi, kad jis nuo pat pirmosios apklausos įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, parodymų nekeitė, visuomet laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos. Nusikaltimu nebuvo sukeltos itin neigiamos pasekmės, nes byloje nustatyta, kad “ (duomenys neskelbtini) “ AS filialas civilinį ieškinį atsiėmė, sudarius su S. L. taikos sutartį (2 t. 23-30). Apeliantas mano, kad griežčiausios bausmės, t. y. realaus 1 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, yra pernelyg griežta bausmė, įgyvendinanti tik vieną iš bausmės paskirčių - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliacinio skundo argumentams ir prašė jį tenkinti. Prokurorė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

7. Nuteistojo vertinimu, griežčiausios, t. y. realaus 1 metų laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas įgyvendintų tik vieną iš bausmės paskirčių - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl mano, kad paskiriant bausmę, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje nenustatyta sąlygų taikyti jam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas A. A. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

10. Už apeliantui inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą šių straipsnių sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, vieną kurių, individualizuodamas A. A. skirtinas bausmes, teismas ir parinko. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už kito nusikaltimo padarymą, taigi, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. A. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas ir bendrininkavimas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo buvo įvertintos ir kitos apeliantą charakterizuojančios aplinkybės, t. y. kad jis turi gyvenamąją vietą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kad teisiamas jau tryliktą kartą, dauguma jo nusikalstamų veikų susiję su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu. Pirmieji jo teistumai buvo dar A. A. esant nepilnamečiui. Teismas jam ne kartą taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, buvo teisiamas, ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog A. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl iš kelių alternatyvių bausmių rūšių parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat jo asmenybę, paskyrė A. A. artimas minimalioms jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmes. Dėl skunde nurodytos aplinkybės, jog nusikaltimu nebuvo sukeltos itin neigiamos pasekmės, nes “ (duomenys neskelbtini) “ AS filialas civilinį ieškinį atsiėmė, sudarius su S. L. taikos sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nedaro įtakos apeliantą charakterizuojančių aplinkybių vertinimui ir neduoda pagrindo taikyti jo atžvilgiu švelnesnės bausmės rūšies.

12. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įstatymo įtvirtintos bausmės apeliantui paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) jo padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip jau buvo aptarta, esant aplinkybių visumai, leidžiančiai teismui spręsti dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimo, šiuo atveju būtų galimybė, parinkti kaltininkui kitą alternatyvią BK 182 straipsnio 1 dalies bei 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, netaikant specialių teisės normų ( BK 54 str. 3 d., 62 str. )

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė galimybės A. A. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, bausmės tikslai yra siekimas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Šiuo atveju, įvertinus aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmei keliami tikslai A. A. atžvilgiu negali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį A. A. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 126,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. A. išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. A. A. šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, nėra duomenų apie jo gaunamas kitas pajamas ar išmokas, jis neturi jokio turto, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad A. A. turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.