Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-209-282/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: 1A-209-282/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13081-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: G. B.
Nukentėjusysis: K. B., K. G.
Advokatai: Naina Lanzbergienė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-282/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13081-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.3.6.4.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjams advokatams Nainai Lanzbergienei, Algirdui Zakrasui,nuteistajam G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš K. B. mėsinės) laisvės apribojimu 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš K. G.) viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš A. V.) viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, G. B. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesius, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iš G. B. priteista nukentėjusiajam K. B. 552,78 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai K. G. 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. P. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020-04-01 17 val. iki 2020-04-02 7.38 val., išdauždamas parduotuvės, priklausančios K. B., esančios adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš ten slapta pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: 32 Eur vertės kasos aparato stalčių su jame buvusiais 373,11 eurais, 8,10 kg k/r kaimiško kumpio po 6,99 Eur už kilogramą, bendros 56,62 Eur vertės, 2,90 kg š/r naminės dešros po 5,99 Eur už kilogramą, bendros 17,37 Eur vertės, 2 kg k/r vištų puselių po 4,34 Eur už kilogramą, bendros 8,68 Eur vertės, viso pagrobė svetimo turto už 487,78 Eurų.

1.2. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-04-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, nupjaudamas grandinę, slapta pagrobė svetimą K. G. priklausančią medinę valtį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas nukentėjusiajai 400 Eur turtinę žalą.

1.3. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, slapta pagrobė svetimą A. V. priklausančią valtį, tokiais savo veiksmais A. V. padarydamas 250 Eur turtinę žalą.

2. A. P. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu išteisintas:

2.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020-04-01 17 val. iki 2020-04-02 7.38 val., veikdamas kartu su G. B., išdauždami parduotuvės, priklausančios K. B., esančios adresu (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš ten slapta pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: 32 Eur vertės kasos aparato stalčių su jame buvusiais 373,11 eurais, 8,10 kg k/r kaimiško kumpio po 6,99 Eur už kilogramą, bendros 56,62 Eur vertės, 2,90 kg š/r naminės dešros po 5,99 Eur už kilogramą, bendros 17,37 Eur vertės, 2 kg k/r vištų puselių po 4,34 Eur už kilogramą, bendros 8,68 Eur vertės, viso pagrobė svetimo turto už 487,78 Eur;

2.2. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-04-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, veikdamas kartu su G. B., nupjaudamas grandinę, slapta pagrobė svetimą K. G. priklausančią medinę valtį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas nukentėjusiajai 400 Eur turtinę žalą;

2.3. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. balandžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, veikdamas kartu su G. B. slapta pagrobė svetimą A. V. priklausančią valtį, tokiais savo veiksmais A. V. padarydamas 250 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendį dėl A. P. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. pripažinti kaltu ir nuteisti:

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant tęsti mokslą;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš K. G.) viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš A. V.) viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams 10 dienų, įpareigojant tęsti mokslą.

2) G. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. B. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 3 mėnesiams 10 dienų, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. B. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę;

3) Iš G. B. ir civilinio atsakovo A. P. tėvo S. P. solidariai priteisti 552,78 Eur nukentėjusiajam K. B. turtinei žalai atlyginti, 100 Eur nukentėjusiajai K. G. turtinei žalai atlyginti.

4) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Teigia, kad teismo nuosprendis išteisinti A. P. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad teismas išvadas dėl A. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumo padarė įvertinęs ne visumą bylos įrodymų, nesugretinęs įrodymų tarpusavyje, nepagrįstai sumenkino G. B. parodymų patikimumą ir padarė išvadą, kad jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Nurodo, kad iš G. B. parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius ir nekintančius parodymus – viso proceso metu nuosekliai teigė, kad visas vagystes kartu su juo įvykdė A. P., tas pačias aplinkybes apie bendrininką pasakojo ir savo mamai bei seseriai. Pažymi, kad G. B. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. P., priešingai, teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad su A. P. buvo draugai. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė G. P. mamos R. B. ir sesers K. K. parodymus, vertindamas juos kritiškai, nors jų parodymais nebuvo siekiama palengvinti G. B. padėtį. Minėtų liudytojų parodymų teisingumu pagrindo abejoti nebuvo ir teismui, o jų parodymai tik patvirtino, kad G. B. sužinojus apie vagystes papasakojo jas įvykdęs kartu su A. P.. Be to, teismas tinkamai neįvertino liudytojos K. K. parodymų, kad anksčiau A. P. pinigų niekuomet neturėjo, o po vagystės iš K. B. parduotuvės jis pylė į liudytojos automobilį kurą, pirko įvairius maisto produktus.

3.2. Teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl kokių motyvų išteisino A. P., o nuteisė tik G. B. dėl vagystės iš K. B. parduotuvės. Teigia, kad iš tyrimo medžiagos matyti, jog iš K. B. parduotuvės buvo pagrobtas metalinis kasos aparato stalčius su pinigais ir 13 kg įvairių mėsos produktų. Atsižvelgiant į pagrobto turto kiekį bei svorį akivaizdu, kad sunkų metalinį stalčių ir 13 kg mėsos vienas nepilnametis vaikinas nebūtų panešęs. A. P. parodymai, kad jis „G. palydėjo iki parduotuvės... G. prašė jo palaukti ir nuėjo link mėsos parduotuvės. Jis jo laukė prie mokyklos. Ten G. neužtruko nė 5 min., rankose parsinešė metalinę dėžę“ neįtikinami ir nelogiški, nes per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma įvykdyti vagystę įsibraunant į parduotuvę. Be to, teismas visiškai nepasisakė apie K. G. valties vagystę ir net nemotyvavo, kodėl dėl šios veikos išteisino A. P..

3.3. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas kaip pagrindinį motyvą išteisinti A. P. laikė jam atlikto psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadą, jog A. P. sakė tiesą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį ne tik įrodymai, bet jų tarpusavio santykis, nepašalintos abejonės gali turėti įtakos ar lemti teismo vidinį įsitikinimą, o tyrimas poligrafu gali būti priemone surinkti bylos duomenis siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, t. y. pagalbine priemone sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksniu, lemiančiu ar darančiu įtaką teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-147-697/2017). Taigi teikti prioritetinę reikšmę tyrimo poligrafu metu gautiems duomenims negalima. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-81-788/2015 pasisakyta, jog „tyrimo poligrafu rezultatai laikomi ne pvz. nekaltumo įrodymu, bet veiksniu, sustiprinančiu teismo vidinį įsitikinimą dėl parodymų objektyvumo“.

3.4. Apibendrindamas skundo argumentus dėl nepagrįsto A. P. išteisinimo, prokuroras skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančias nuostatas, rėmėsi nepatikimais įrodymais, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nepagrįstai vienus duomenis laikė įrodymais, o kitus duomenis atmetė visiškai nenurodydamas, dėl kokių priežasčių jie nepripažintini įrodymais, atskiriems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus, todėl aprašomojoje nuosprendžio dalyje padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl A. P. išteisinimo. Baudžiamojoje teisėje asmens kaltė įrodinėjama ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir tiriant kitas reikšmingas bylos aplinkybes, priešingu atveju, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam neigiant savo kaltę, kai kuriais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas būtų neįmanomas (asmens kaltės klausimas negali būti galutinai išspręstas remiantis vien tik jo paties parodymais). Teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai aukščiau paminėtų išanalizuotų ir įvertintų duomenų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. P. veikoje yra visi būtini nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje, požymiai.

3.5. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad nuosprendis G. B. atžvilgiu turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas G. B. paskirtas bausmes. Nurodo, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms (1:3), todėl teismas, bendrindamas G. B. paskirtas viešųjų darbų bausmes su laisvės apribojimo bausme turėjo bendrinti ne viešųjų darbų trukmę mėnesiais, o pridėti paskirtas ir pagal šio straipsnio nuostatas pakeistas į laisvės apribojimo dienas valandas. Taigi, G. B. prie laisvės apribojimo bausmės pridedamų už dvi nusikalstamas veikas paskirtų po 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį, dienų kiekis negalėjo viršyti 13 dienų. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 65 straipsnio nuostatas ir dėl to neteisingai paskyrė subendrintą bausmę. Pažymi, kad nuosprendyje nurodyta, jog G. B. neteistas, nors Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. B. ir jo gynėja prašė prokuroro skundo dalį dėl bausmių bendrinimo G. B. tenkinti, išteisintojo A. P. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai G. B. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), o skundas dėl A. P. išteisinimo atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. P. išteisinimo

6. Prokuroras apeliaciniame skunde dėl A. P. išteisinimo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes įrodymus vertino jų nesugretinęs tarpusavyje, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

7.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

7.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė išsamių išvadų dėl A. P. nekaltumo, nes nepasisakė dėl byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumo, sąsajumo ir jų nesugretino su kitais byloje surinktais įrodymais, nenurodė, kodėl teismas tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl A. P. nekaltumo, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau šie pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai nesukliudė priimti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo byloje.

7. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. P. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, t. y. apvogus K. B. priklausančią parduotuvę bei pavogus nukentėjusiesiems K. G. ir A. V. priklausančias medines valtis buvo grindžiama iš esmės nuteistojo G. B. parodymais, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė kartu su A. P.. Nors nuteistasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nusikaltimus padarė kartu su A. P., tokius savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir tokius jo parodymus patvirtino kaip liudytojos apklaustos jo giminaitės – mama R. B. ir sesuo K. K., tačiau analizuojant nuteistojo G. B. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs, juose yra prieštaravimų, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl vagystės iš K. B. priklausančios parduotuvės

8.1. A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad kartu su G. B. įsibrovė į K. B. priklausančią parduotuvę ir pavogė svetimo turto – mėsos produktų ir kasos aparato stalčių su jame buvusiais pinigais – už 487,78 Eur. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nuosekliais nuteistojo G. B. parodymais pasisakydamas apie A. P. kaltę padarius šį nusikaltimą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

8.1.1. Teisme nuteistasis G. B. parodė, kad pernai pavasarį, balandžio mėnesį, susitarė susitikti su A. P., vakare jį pas A. P. nuvežė sesuo, kad pasikalbėję, išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini), jokių planų neturėjo, eidami pro mėsos parduotuvę abu sugalvojo į ją patekti – A. P. rastu metaliuku nulupo pagaliukus nuo lango, išėmė lango stiklą ir abu su A. P. pro langą įlipo į parduotuvės vidų, nuėjo už prekystalio, A. P. atjungė kasos aparatą, išėmė stalčių su pinigais ir pasiėmė, o jis pasiėmė mėsos produktus, kuriuos susidėjo į atsineštą kuprinę ir į maišą, kurį paėmė iš parduotuvės, kad kasos aparatą nusinešė pas A. P. į namus, kad aparatą A. P. paslėpė, nežino, kokia pinigų suma buvo kasos aparate, nes pinigai buvo pas A. P., kad pinigus išleido kartu su A. P., o maistą atidavė šunims (t. 3, b. l. 51–52). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu G. B. apie vagystę iš K. B. priklausančios parduotuvės parodė šiek tiek kitaip. 2020-04-24 vykusios pirminės apklausos metu nuteistasis G. B. teigė, kad iš anksto suplanavo apvogti parduotuvę, nurodė, kad parduotuvės lango stiklą išėmė atsineštu atsuktuvu atlenkę lango vinis, kad jis, o ne A. P., ištraukė kasos aparato laidą, paėmė kasos aparato stalčių su pinigais, o A. P. tuo metu iš šaldytuvo paėmė ir į maišelį sudėjo maisto produktus, kad suskaičiavo pinigus, buvusius kasos aparato stalčiuje, – jų buvo apie 300 Eur įvairiomis kupiūromis, kad pinigus pasidalino lygiomis dalimis, o mėsos produktus sumetė į krūmus ir abu nuėjo į savo namus (t. 2, b. l. 108–109). 2020-07-20 vykusios apklausos metu G. B. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad parduotuvėje jis į atsineštą kuprinę sudėjo iš šaldytuvo mėsos produktus, o A. P. atjungė kasos aparato laidą, paėmė kasos aparato stalčių, kad pinigų neskaičiavo, jų nepasidalino, o sudėjo į maišelį, kurį paliko pas A. P., kad pinigus išleido su A. P. degalinėje maistui, pirko įvairius daiktus, kad kasos aparatą iš pradžių buvo paslėpę pas A. P. malkinėje, o mėsos produktus užkasę, vėliau, kaip jam A. P. sakė, kasos aparatą paslėpė miške, o mėsos produktus sušėrė šunims. Priežasties, kodėl pakeitė parodymus, G. B. nenurodė, bet teigė, kad šios apklausos metu jis pasakė tiesą (t. 2, b. l. 142). 2020-09-23 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. B. parodė, kad su A. P. buvo susitaręs susitikti, kad susitiko pusiaukelėje tarp jų abiejų namų, kad su A. P. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį ir abu sugalvojo nueiti ir iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pavogti kasos aparatą, kad abu nuėjo, išėmė stiklą, abu įlipo pro langą į parduotuvės vidų, nuėjo prie kasos aparato, atjungė ištraukdami laidus, pavogė rūkytos mėsos, kurią susidėjo į maišelį, kad su pavogtais daiktais nuėjo pas A. P. į namus, išardė kasos aparatą, pasiėmė pinigus, jų neskaičiavo, sudėjo į maišelį ir paslėpė pas A. P. tvarte, kad kasos aparatą A. P. išnešė ir paslėpė, bet jis nematė kur, tik A. P. vėliau sakė, kad užkasė, o mėsos produktus sušėrė šunims (t. 2, b. l. 147–149). Akistatos su A. P. metu nuteistasis G. B. parodė, kad kartu su A. P. pateko į parduotuvės vidų išėmus lango stiklą, kad jis paėmė mėsos produktus, o A. P. – kasos aparatą su pinigais, kad pinigų nesidalino, kad visus pinigus pasiėmė A. P., bet pinigus išleido kartu su A. P., kad kasos aparatą paslėpė kažkur miške (t. 2, b. l. 24–27).

8.1.2. Nors G. B. visų apklausų metu teigė, kad vagystėje iš parduotuvės dalyvavo ir A. P., tačiau iš tokių G. B. parodymų matyti, kad jis skirtingai parodė apie susitarimą įvykdyti vagystę – iš pradžių teigė, kad iš anksto planavo, tam pasiėmė atsuktuvą, vėliau tvirtino, kad su A. P. vaikščiojo, jokio plano neturėjo, kad tikslas apvogti parduotuvę kilo staiga. Taip pat skirtingai G. B. parodė ir apie tai, kas, kokius veiksmus atliko parduotuvėje – pirminėje apklausoje nuteistasis parodė, kad jis atjungė kasos aparatą ir paėmė stalčių su pinigais, kuriuos vėliau suskaičiavo, o A. P. paėmė ir į maišelį sudėjo mėsos gaminius, bet kitose apklausose teigė priešingai, kad būtent A. P. atjungė kasos aparatą ir paėmė stalčių su pinigais, o jis – mėsos produktus. Skirtingai G. B. parodė ir apie tai, ką toliau darė su pavogtais daiktais – iš pradžių teigė, kad pavogtus pinigus suskaičiavo, pasidalino po lygiai, vėliau tvirtino, kad pinigų neskaičiavo, juos sudėjo į maišelį ir paslėpė, kad visi pinigai pasiliko pas A. P., pastarasis jais disponavo, bet G. B. pripažino, kad pinigus leido kartu (degalinėje pirko maistą, įvairius daiktus). Be to, nuteistojo G. B. parodymus, jog pavogtų pinigų jie neskaičiavo, paneigia byloje esančiame ūkininko K. B. 2020-04-08 pareiškime nurodyti duomenys, jog buvo pavogtas kasos aparato stalčius, kuriame buvo gryni pinigai – 373,11 Eur (t. 1, b. l. 101), o tai patvirtina G. B. pirminės apklausos metu duotus parodymus, kad po vagystės buvo suskaičiuoti pavogti pinigai ir kad jų buvo apie 300 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis. Taip pat G. B. parodymai, jog jis su A. P. susitiko pusiaukelėje, nesutampa su liudytojos R. B. (nuteistojo G. B. mamos) parodymais, jog po to, kai sūnus buvo paleistas po sulaikymo, jis jai papasakojo, kad jį sesuo nuvežė iki A. P. namų, jiedu atsigėrė kavos ir nuėjo iki parduotuvės. Išteisintasis A. P. viso bylos tyrimo metu teigė, kad G. B. atėjo pas jį į namus, jiedu atsigėrė kavos ir tada paprašytas G. B. jis pastarąjį palydėjo. Nors paminėti nuteistojo G. B. parodymų skirtumai nėra esminiai ir veikos kvalifikacijai įtakos neturi, tačiau jie leidžia pagrįstai G. B. parodymus vertinti kaip nenuoseklius. Be to, nuteistasis logiškai nepaaiškino šių jo parodymų skirtumų. Prokuroras skunde teigia, kad G. B. neturėjo tikslo apkalbėti A. P., nes jie buvo draugai, tačiau tiek nuteistasis, tiek ir pats išteisintasis A. P. bei liudytojomis apklaustos G. B. artimos giminaitės R. B. ir K. K. parodė, kad G. B. ir A. P. daugystė nutrūko po byloje tiriamų įvykių. A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. B. į jo klausimą, kodėl meluoja, kad nusikaltime dalyvavo ir jis (A. P.), pasakė, kad nenori vienas atsakyti už vagystes. Atsižvelgiant į tai, kaip keitėsi G. B. parodymai – kiekvienos apklausos metu nuteistasis vis labiau akcentuodavo, kad pagrindinius veiksmus atliko A. P. (atlenkė lango stiklą laikančius vinukus, išėmė lango stiklą, atjungė kasos aparato laidą, paėmė stalčių su pinigais, kad disponavo pavogtais pinigais, kad kasos aparato stalčių paslėpė prie savo namų, kad pavogtus mėsos produktus sušėrė šunims), bei į tai, kad nusikalstamos veikos metu G. B. buvo beveik sulaukęs pilnametystės, o A. P. tebuvo vos 14 metų, daroma išvada, kad G. B., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo A. P., nes suvokė, kad nepilnamečiui taikoma baudžiamoji atsakomybė yra daug švelnesnė. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo G. B. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir jais nesirėmė spręsdamas A. P. kaltės klausimą.

8.1.3. Tuo tarpu, vertinant išteisintojo A. P. parodymus, matyti, kad išteisintojo parodymai yra nuoseklesni nei nuteistojo G. B..

8.1.4. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme išteisintasis A. P. neigė kartu su G. B. įvykdęs vagystes. Teisme A. P. parodė, kad vagystės iš K. B. parduotuvės dienos vakare jis buvo susitikęs su G. B. – G. B. atėjo pas jį į namus, jiedu išgėrė kavos, pasikalbėjo, tada G. B. paprašė jį palydėti iki parduotuvės, prašė jo palaukti prie mokyklos, o pats G. B. nuėjo link mėsos parduotuvės, ten neužtruko nei 5 minučių, grįžo rankose nešinas metaline dėže, kurią G. B. išmetė į šiukšlyną prie savo namų, kad jokio maišelio ar kuprinės G. B. neturėjo (t. 3, b. l. 53). Ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad nakties metu pas jį be perspėjimo atėjo G. B., jie kartu atsigėrė kavos, tada G. B. paprašė jį palydėti pusę kelio iki jo namų, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą, G. B. liepė pastovėti ir jo palaukti, kadangi gatvė buvo iš dalies apšviesta, matė kaip G. B. nuėjo prie tvoros netoli mėsinės pastato (duomenys neskelbtini), persilenkė per ją, kažką pasiėmė ir parbėgo iki jo, bėgant gatve girdėjo „tarškėjimą“, iš to suprato, kad G. B. nešėsi kažką metalinio, kad tada G. B. paprašytas lydėjo jį iki pastarojo namų, nes buvo tamsu, o jis turėjo žibintuvėlį, kad, kai priėjo G. B. namus, matė, kad G. B. rankose laikė kažkokį seifą, o jame barškėjo metalinės monetos, G. B., atsakydamas į klausimą iš kur gavo, nurodė, kad iš parduotuvės, iš to suprato, kad G. B. galbūt apvogė mėsos parduotuvę, nes daiktą, panašų į seifą, paėmė būtent netoli tos parduotuvės. A. P. taip pat parodė, kad tą seifą G. B. išmetė į šiukšlių konteinerį (t. 2, b. l. 65–67). Tokius parodymus A. P. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 71–72). Tokias tos dienos aplinkybes A. P. nurodė ir jam atliekamo psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu (t. 3, b. l. 96–97, 116–118). Specialistų išvadose Nr. 140-IS1-124 bei Nr. 140-IS1-153 duota teigiama išvada, kad UZCT testo metu tiriamasis A. P. į jam šiuose testuose užduotus tikrinamuosius klausimus (pst. apie vagystę iš K. B. parduotuvės) sakė tiesą (t. 3, b. l. 96–97, 116–118). Nors pagal teismų praktiką duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, negalima pripažinti įrodymais ir poligrafas nenustato ar atskleidžia bylos aplinkybių, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, tačiau šiuo atveju poligrafo tyrimo metu užfiksuoti duomenys reikšmingi sprendžiant išteisintojo A. P. parodymų patikimumo ir nuoseklumo klausimą. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialistų pateiktomis išvadomis A. P. atlikus psichofiziologinio tyrimo poligrafu tyrimus.

8.1.5. Be to, A. P. parodymus netiesiogiai patvirtina ir teisme liudytoja apklaustos G. B. mamos R. B. parodymai. Ši liudytoja teisme parodė, kad po to, kai G. B. buvo paleistas po sulaikymo, jis jai pasakojo, kad jį sesuo nuvežė iki A. P. namų, jiedu atsigėrė kavos ir nuėjo iki parduotuvės. Kaip liudytoja teisme apklausta G. B. sesuo K. K. parodė, kad brolį G. B. ji vežė pas A. P., kad paleido pusiaukelėje. Taigi, liudytoja R. B., parodydama, kad jai sūnus sakė, jog pas A. P. namuose jiedu gėrė kavą ir tada ėjo iki parduotuvės, patvirtina išteisintojo A. P. parodymus ir paneigia nuteistojo G. B. ir liudytojos K. K. parodymus, kad jis su A. P. susitiko pusiaukelėje.

8.1.6. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad A. P. kaltę įrodo ir liudytojų R. B. ir K. K. parodymai, kad po vagystės iš parduotuvės A. P. turėjo pinigų, išlaidavo, pylė kurą K. K. į automobilį. Toks prokuroro skundo argumentas yra nepagrįstas, nes vertinant šių liudytojų parodymus, pirmiausia būtina įvertinti tai, kad jos yra artimos nuteistojo G. B. giminaitės – mama ir sesuo. Antra, šios liudytojos tiesiogiai nusikaltimo padaryme nedalyvavo ir nematė, kaip buvo įvykdyta vagystė iš K. B. priklausančios parduotuvės, o visas nusikaltimo aplinkybes, t. y. kad nusikaltime dalyvavo ir A. P., jos sužinojo iš nuteistojo G. B. pasakojimo. Pastebėtina ir tai, kad apie įvykdytą vagystę G. B. joms papasakojo tik po to, kai buvo paleistas po sulaikymo 2020-04-24, t. y. po įvykdytos vagystės iš K. B. priklausančios parduotuvės praėjus trims savaitėms, todėl buvo pakankamai laiko sugalvoti įtikinamą versiją, jog nusikaltime dalyvavo ir A. P.. Taip pat pastebėtina ir tai, kad liudytoja K. K. teisme parodė, kad apie vagystę iš parduotuvės ir kad ją įvykdė G. B., pirmiausia ji sužinojo, ne iš paties G. B., o iš motinos. Be to, liudytojų R. B. ir K. K. parodymai, jog būtent po vagystės A. P. išlaidavo, t. y. turėjo pinigų, juos leido pirkdamas maistą, mokėdamas už kurą K. K., ar duodamas smulkiomis kupiūromis pinigus, nepatvirtina, kad A. P. disponavo būtent pavogtais pinigais, nes liudytojos parodė, kad jos asmeniškai nematė pas A. P. pinigų, tik matė, kad jis viską perka, išlaidauja. Be to, liudytojos parodė, kad joms A. P. nurodė, jog tai jo pinigai, kuriuos jo tėvas gauna iš valstybės, kad jis juos „nusuka nuo tėvo“. Tokia A. P. versija byloje nepaneigta. Ta aplinkybė, kad byloje tiriamos veikos metu nuteistasis G. B. ir A. P. dažnai leisdavo laiką kartu, taip pat neįrodo, kad A. P. dalyvavo vagystėje iš parduotuvės. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad liudytojų R. B. ir K. K. parodymai neįrodo A. P. kaltės įvykdžius vagystę iš parduotuvės, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde.

8.1.7. Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, susijusius su vagyste iš K. B. priklausančios parduotuvės, matyti, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo G. B. parodymus, jog šioje vagystėje dalyvavo ir išteisintasis A. P., byloje nėra, nes parduotuvėje rasti batų pėdsakai nesutapo su A. P. avėtos ir tyrimui pateiktos avalynės pėdsakais. Taip pat tyrimo metu iš K. B. priklausančios parduotuvės pavogtas kasos aparato stalčius nebuvo surastas, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nesiėmė savalaikių priemonių patikrinti nuteistojo G. B. nurodytų vietų, kuriose galimai buvo užkastas ar paslėptas pavogtas kasos aparato stalčius, nebuvo atliktas odorologinis tyrimas, nors įvykio vietos apžiūros metu nuo prie parduotuvės sienos atremto metalinio strypo buvo paimti kvapo bei foninio kvapo pavyzdžiai. Šiuo metu atlikti papildomus tyrimo veiksmus nebetikslinga, nes po įvykio praėjo beveik dveji metai. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių A. P. dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

8.1.8. Skunde prokuroras teigia, kad A. P. parodymai, jog jis prie mokyklos laukė G. B. ir, kad G. B. neužtruko nei 5 min. nubėgęs link mėsos parduotuvės, yra neįtikinami ir nelogiški, nes per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma įvykdyti vagystę įsibraunant į parduotuvę, o atsižvelgiant į pagrobto turto kiekį bei svorį, akivaizdu, kad sunkų metalinį stalčių ir 13 kg mėsos vienas nepilnametis vaikinas nebūtų panešęs. Byloje nustatyta, kad iš K. B. priklausančios parduotuvės buvo pavogti rūkytos mėsos gaminiai, iš viso 13 kg, ir kasos aparato stalčius su jame buvusiais pinigais (t. 1, b. l. 101). Nuteistasis G. B. parodė, kad mėsos gaminius išsinešė susidėjęs į parduotuvėje rastą maišelį (ar kuprinę). Liudytoja K. K. parodė, kad pavogtas kasos aparato stalčius nėra sunkus (t. 4, b. l. 18–19). Iš internete esančios informacijos apie elektroninių kasos aparatų stalčius matyti, kad kasos aparatų stalčių svoris varijuoja nuo 2 kg iki 7 kg (internetinės prieigos: https://urmokaina.lt/profesionali-iranga/29219-kasos-aparato-stalcius-st-crs-100-4062859974372.html; https://www.arslibra.lt/produktas/pinigu-stalciai/kasos-aparato-pinigu-stalcius-euro-kupiuroms/), priklausomai nuo produkto išmatavimų ir medžiagų, iš kurių yra pagamintas. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrobto turto kiekis ir svoris nėra toks didelis, kad vienas asmuo, net ir nepilnametis vaikinas (nusikalstamos veikos metu jis buvo beveik sulaukęs pilnametystės) negalėtų panešti. Šios paminėtos aplinkybės ir tai, kad kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo G. B. parodymus, jog vagystėje dalyvavo ir A. P., byloje nėra, leidžia pagrįstai teigti, kad prokuroro skundo argumentai dėl A. P. kaltės dalyvavus vagystėje iš parduotuvės yra nepagrįsti.

8.2. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių išteisintojo dalyvavimą vagystėje iš K. B. priklausančios parduotuvės, išskyrus nenuoseklius nuteistojo G. B., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymus, bei atsižvelgiant į tai, kad išteisintojo versija, jog jis nedalyvavo vagystėje iš parduotuvės, nepaneigta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, t. y. kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad A. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl to tenkinti prokuroro skundą ir A. P. pripažinti įvykdžius šią nusikalstamą veiką, nėra pagrindo.

Dėl valčių vagysčių

8.3. Taip pat A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas bei teisiamas už tai, kad jis kartu su G. B. slapta pagrobdami nukentėjusiesiems K. G. ir A. V. priklausančias dvi valtis, padarė jiems atitinkamai 400 Eur ir 250 Eur turtines žalas. Kaip ir anksčiau aptartame epizode, A. P. kaltė pavogus valtis grindžiama išskirtinai nuteistojo G. B. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nenuoseklius.

8.3.1. Išteisintasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme neigė vogęs kartu su G. B. valtis, teigė, kad kartu nebuvo prie upės, tik prasilenkė – jis ėjo namo po žvejybos, o G. B. atėjo prie upės. Tokias pačias aplinkybes A. P. nurodė ir jam atlikto psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu (t. 3, b. l. 116–118). Specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-153 nurodyta, kad duodama teigiama išvada, jog UZCT testo metu tiriamasis A. P. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą. Nors, kaip jau minėta, poligrafo tyrimo metu gauti duomenys nėra laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, tačiau šiuo atveju tyrimo poligrafu metu A. P. pateikti paaiškinimai patvirtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia specialisto išvada rėmėsi vertindamas A. P. parodymų patikimumą.

8.3.2. Tuo tarpu, vertinant nuteistojo G. B. parodymus, kuriais išimtinai prokuroras grindžia A. P. kaltę, matyti, kad jie nėra nuoseklūs.

8.3.3. Teisme G. B. parodė, kad praeitų metų balandžio 14-20 dienomis jis su A. P. ėjo pasivaikščioti prie upės ir sugalvojo pasiimti valtį paplaukioti, kad A. P. trosą nuo valties nukirto su netoliese rastu kirvuku, kad pasiplaukioję parplaukė į krantą ir tuo pačiu kirvuku abu pramušė valties dugną. Taip pat G. B. parodė, kad vėliau su A. P. paėmė dar vieną valtį – akmeniu nudaužė grandinę ir išplaukė pasiplaukioti, kad valtyje buvo irklai, kad valtį paliko. Nors teisme G. B. davė iš esmės tokius pačius parodymus apie valčių vagystes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 24–27, 124–126, 138–140, 147–149), tačiau jo parodymuose yra prieštaravimų. 2020-04-24 vykusios apklausos metu ir 2020-09-23 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. B. parodė, kad trosą nukirto ir valties dugną sudaužė kirvuku, kurį rado prie upės (t. 2, b. l. 124–126, 147–149), nors teisme kaip liudytoja apklausta G. B. mama R. B. parodė, kad kirvis buvo jų. Pastebėtina, kad pirminės apklausos metu G. B. teigė, kad K. G. priklausanti valtis nebuvo trosu pririšta, tačiau vėlesnėse apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje nuteistasis nurodė, kad vis dėl to kirvuku trosą nukirto. Be to, ikiteisminio tyrimo metu G. B. tvirtino, kad K. G. valtį pavogė abu su A. P. pasikeisdami nukirtę trosą, o teisme jau teigė, kad A. P. nukirto trosą. Pasakodamas apie nukentėjusiajam A. V. priklausančios valties vagystę G. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad valtį pavogė akmeniu nudaužę grandinę, kad valtyje buvo irklai, nors nukentėjusysis A. V. parodė, kad jo valtyje irklų nebuvo ir akmeniu pakabinamos spynos, kuria grandine prie medžio buvo prirakinta valtis, neįmanoma nudaužti, nes pats yra bandęs tą padaryti, kad vagiant valtį replėmis turėjo nukirpti grandinę ar pakabinamą spyną. Be to, nukentėjusysis A. V. nurodė, kad G. B. jam prisipažino pavogęs valtį, bet, „ar tuo metu, kai vogė valtį, buvo vienas, nesakė“.

8.3.4. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo G. B. parodymus, jog valčių vagystėse kartu su juo dalyvavo ir išteisintasis A. P., byloje nėra.

8.4. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad nuteistojo G. B. parodymuose yra prieštaravimų ir jo parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, kad valčių vagystėse dalyvavo ir A. P., byloje nėra, daroma išvada, kad grįsti išteisintojo A. P. kaltę padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pavogus dvi valtis, išimtinai prieštaringais nuteistojo G. B. parodymais nėra pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad A. P. nedalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai apylinkės teismo yra išteisintas.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. P. išteisinimo yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, naikinti šią nuosprendžio dalį ir A. P. pripažinti kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, todėl prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl A. P. išteisinimo netenkinama.

Dėl bausmių bendrinimo G. B.

9. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant G. B. paskirtas bausmes. Taigi, prokuroras sutinka su nuteistajam G. B. už atskiras nusikalstamas veikas parinktomis bausmių rūšimis ir dydžiu, tik nesutinka su apylinkės teismo atliktu bausmių bendrinimu, nes mano, kad teismas bendrindamas G. B. paskirtas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes netinkamai taikė BK 65 straipsnio nuostatas.

10.1. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį. Bausmes pirmosios instancijos teismas bendrino iš dalies sudėdamas, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnių bausmių, nuteistajam G. B. paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taigi, akivaizdu, kad apylinkės teismas prie paskirtos 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo 3 mėnesius viešųjų darbų bausmės, paskirtos už du atskirus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje.

10.2. BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pagal kurio 1 dalies 3 punkto a papunktį viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Šiuo konkrečiu atveju G. B. paskirtos viešųjų darbų bausmės turi būti keičiamos į laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytą bausmių santykį. Taigi, 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų, t. y. iš viso 60 valandų, atitinka 20 dienų laisvės apribojimo bausmę. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas G. B. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, nepagrįstai, pažeisdamas BK 65 straipsnio nuostatas, bendrino viešųjų darbų bausmės trukmę mėnesiais, o ne paskirtas išdirbti viešųjų darbų valandas.

10.3. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Taip pat šioje dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 48 straipsnio 1 dalį minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Kadangi 20 dienų laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė nei minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis (3 mėnesiai), tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta išlyga, prie griežtesnės bausmės gali būti pridedama ir mažesnė švelnesnės bausmės dalis.

10.4. Prokuroras skunde teigia, kad teisingai pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio taisyklę, „G. B. prie laisvės apribojimo bausmės pridedamų už dvi nusikalstamas veikas paskirtų po 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį, dienų kiekis negalėjo viršyti 13 dienų“. Kodėl viešųjų darbų bausmė negali viršyti 13 dienų, prokuroras skunde nedetalizavo. Kadangi 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų, t. y. iš viso 60 valandų, atitinka 20 dienų laisvės apribojimo bausmę, o tai yra akivaizdžiai daugiau nei prokuroro skunde nurodomas 13 dienų terminas už du atskirus nusikaltimus, teisėjų kolegija, iš naujo bendrindama G. B. bausmes, neatsižvelgia į prokuroro skunde nurodytą bausmės dydį (13 dienų) ir G. B. prie griežtesnės bausmės – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridedama po 10 dienų laisvės apribojimo bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Toks bendrinimas nelaikomas nuteistojo teisinės padėties pasunkinimu, nes iš esmės nuteistajam G. B. naujai skiriama subendrinta bausmė bus švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtoji.

10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas G. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį) ir dėl to nepagrįstai G. B. paskyrė per griežtą laisvės apribojimo bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir nuteistajam G. B. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinamos iš naujo.

11. Teisingai prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodė, kad G. B. yra neteistas, nes iš bylos matyti, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. B. yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme už 2021 m. balandžio 26 d. įvykdytą nusikalstamą veiką ir šiuo teismo sprendimu nuteistajam paskirta bausmė buvo bendrinama su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas. Dėl to skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta aplinkybė apie G. B. teistumus ištaisoma, nurodant, kad jis yra teistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

prokuroro skundo dalį dėl A. P. išteisinimo atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo nuteistajam G. B. pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, G. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl K. G. valties vagystės), 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. valties vagystės) paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 3 mėnesiams 20 dienų, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. B. paskirtą subendrintą 3 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodytą aplinkybę apie G. B. teistumus ištaisyti, nurodant, kad G. B. yra teistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė