Telšių apylinkės teismo nuosprendis

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, neteistas

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėse, neteistas

G. B. ir A. P. pareikšti kaltinami padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. B. laikotarpiu tarp 2020-04-01 17 val. ir 2020-04-02 7 val. 38 min., išdauždamas parduotuvės, priklausančios K. B., esančios adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš kur slapta pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: kasos aparato stalčių 32 eurų vertės su jame buvusiais 373,11 eurais, 8,10 kg k/r kaimiško kumpio po 6,99 euro už kilogramą, bendros 56,62 eurų vertės, 2,90 kg š/r naminės dešros po 5,99 eurų už kilogramą, bendros 17,37 eurų vertės, 2 kg k/r vištų puselių po 4,34 euro už kilogramą, bendros 8,68 eurų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 487,78 eurų.

Taip pat jis, laikotarpyje tarp 2020-04-14 iki 2020-04-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, nupjaudamas grandinę, slapta pagrobė svetimą K. G. priklausančią medinę valtį su užrašu "(duomenys neskelbtini)", tuo padarydamas nukentėjusiajai 400 eurų turtinę žalą.

Taip pat jis, 2020 m. balandžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, slapta pagrobė svetimą A. V. priklausančią valtį, tokiais savo veiksmais A. V. padarydamas 250 eurų turtinę žalą.

A. P. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad laikotarpiu tarp 2020-04-01 17 val. ir 2020-04-02 7 val. 38 min., veikdamas kartu su G. B., išdauždami parduotuvės, priklausančios K. B., esančios adresu (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš kur slapta pagrobė svetimą K. B. priklausantį turtą: kasos aparato stalčių 32 eurų vertės su jame buvusiais 373,11 eurais, 8,10 kg k/r kaimiško kumpio po 6,99 euro už kilogramą, bendros 56,62 eurų vertės, 2,90 kg š/r naminės dešros po 5,99 eurų už kilogramą, bendros 17,37 eurų vertės, 2 kg k/r vištų puselių po 4,34 euro už kilogramą, bendros 8,68 eurų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 487,78 eurų.

Taip pat jam buvo pareikštas kaltinimas, kad laikotarpyje tarp 2020-04-14 iki 2020-04-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, veikdamas kartu su G. B., nupjaudamas grandinę, slapta pagrobė svetimą K. G. priklausančią medinę valtį su užrašu "(duomenys neskelbtini)", tuo padarydamas nukentėjusiajai 400 eurų turtinę žalą.

Taip pat jam buvo pareikštas kaltinimas, kad 2020 m. balandžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, Telšių rajone, Tryškių mstl., prie Virvyčios hidroelektrinės, veikdamas kartu su G. B. slapta pagrobė svetimą A. V. priklausančią valtį, tokiais savo veiksmais A. V. padarydamas 250 eurų turtinę žalą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, G. B., kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. P. draugai nuo pat mažens. Pernai pavasarį, balandžio mėnesį, susitarė susitikti su A. Vakare, jį pas A. P. nuvežė sesuo. Su A. pakalbėjo ir išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Kuprinėje nešėsi atsigerti, nes nenorėjo neštis rankose. Vėliau pamatė, kad ten buvo ir atsuktuvas. Jokių planų neturėjo. Ėjo pro šalį mėsos parduotuvės ir abu sugalvojo į ją patekti. Į parduotuvę sugalvojo įlįsti pro langą. Langai buvo seni, aplink stiklus buvo prikalti pagaliukai. A. su rastu metaliuku nulupo tuos pagaliukus ir jie lengvai stiklą išėmė ir padėjo ant žemės prie pat parduotuvės. Paskui jį netyčia užmynė ir jis sudužo. Abu su A. įlipo per langą į parduotuvės vidų ir nuėjo už prekystalio. A. atjungė kasos aparatą, išėmė stalčių su pinigais ir pasiėmė, o jis pasiėmė mėsos produktų. Maisto produktus susidėjo į kuprinę ir į maišą, kurį paėmė iš parduotuvės. Kasos aparatą nusinešė pas A. P. į namus. Kasos aparate buvo pinigų, bet jie liko kartu su aparatu pas A. P. Aparatą A. paslėpė. Su A. už tuos pinigus degalinėje ir kitur pirko maistą. Kokia pinigų suma buvo, nežino, nes pinigai buvo pas A. P. Maistą, kurį irgi paėmė iš parduotuvės, atidavė šunims dėl to, kad vėliau nepamatytų A. tėvas, kurio tą vakarą nebuvo namuose. Pinigus išleido kartu su A. Pas save nieko nesinešė, nes bijojo, kad sužinos mama. Taip jiems išėjo, tiesiog suprato, kad nusikalto. K. A. neprisipažįsta, nežino, ir jo neapkalba. Tada, kai jį apklausė, geriau viską atsiminė, prašo remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Praeitų metų balandžio 14-20 dienomis, jis su A. ėjo pasivaikščioti prie upės ir sugalvojo pasiimti valtį paplaukioti. Kuris iš jų sugalvojo, dabar nepamena. A. P. trosą nuo valties nukirto su netoliese rastu kirvuku. Paėmė valtį ir su ja nuplaukė. Po to, priplaukę į krantą, tuo pačiu kirvuku, pramušė valties dugną. Jis pradėjo, A. pabaigė. Kieno valtis jie daugmaž žinojo. Ji buvo K. G. Ant valties galo buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Nežino kodėl taip darė. Suvokė, kad negerai darė, bet darė.

Vėliau su A. P. paėmė dar vieną valtį. Nudaužė lenciūgą su akmeniu ir išplaukė pasiplaukioti. Irklai buvo palikti valtyje. Valtį paliko. Kiek valčių paėmė, tikslaus skaičiaus nežino. Žino, kad K. G., A. V. Visose valtyse buvo palikti irklai. Tik po nusikaltimo sužinojo kieno valtis. Ant valčių numerių nebuvo, nematė.

Žalos nukentėjusiesiems neatlygino, o kodėl, nežino. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Daugiau taip nedarys. Mokysis mokykloje ir kartu įgys automechaniko specialybę.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. P., kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad su G. B. vaikystėje buvo draugai, bet susipyko. Jis mokėsi Telšiuose. Grįžo į (duomenys neskelbtini) ir kokius 2 mėnesius su G. draugavo. Nebuvo kartu su juo nusikaltimų metu. G. mama pamokė jį apkalbėti. Jis net nežino kas ten buvo įvykę. Buvo tą vakarą susitikę su G. B. Ko jis atėjo, nežino, neklausė. Buvo parašęs, kad ateis. Atėjo, išgėrė kavos, pasikalbėjo ir G. palydėjo iki parduotuvės. Jokio maišelio, jokios kuprinės neturėjo. G. prašė jo palaukti ir nuėjo link mėsos parduotuvės. Jis jo laukė prie mokyklos. Ten G. neužtruko nė 5 min., rankose parsinešė metalinę dėžę. Gytis jam nesakė kieno yra ta dėžė. Jo klausė, bet jis tuo tarpu patylėjo kas yra dėžėje. Prie G. namų yra didelis šiukšlynas, tai ten tą dėžę ir išmetė. Jokio maisto jis neturėjo. Kieme pas G. nebuvo. Paskui sužinojo, kad kažkas apvogė krautuvę, nes atvažiavo policija. Tvirtina, kad duoda teisingus parodymus. G. sesei G. jokių pinigų nedavė. Ir apie 100 Eur nieko nesakė. G. seseriai nėra pylęs degalų ir už juos nemokėjo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes dabar jau yra primiršęs.

Epizoduose dėl valčių A. P. parodė, kad praeitų metų balandžio mėn. jis žvejojo prie upės ir jam nutrūko paskutinis guminukas. Ėjo namo, o G. atėjo prie upės. Abu prasilenkė. Paskui tik vasarą buvo nuėjęs prie upės. Iš viso kartu su Gyčiu nėra buvęs prie upės. Prisimena kas buvo balandžio mėn. Neturi priežasties apkalbėti A. P. Mano, kad jam tėvas liepė taip sakyti.

II. Įrodymai

Dėl vagystės iš ūkininko K. B. mėsinės

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš pagarsintų įtariamojo G. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020 m. kovo mėn. pabaigoje arba vasario mėn. pradžioje (datos tiksliai nepamena), apie 2 ar 3 val. nakties kartu su A. P., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) sugalvojo apvogti (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę "B. mėsinė", kurioje gatvėje yra parduotuvė nežino, bet parduotuvė yra pačiame miestelio centre. Iš anksto nebuvo numatę, kokią pinigų sumą norėtų pasivogti. Įvykdyti vagystę sugalvojo abu. Atsuktuvu, kurį turėjo su savimi, pasikeisdami atlenkė vinis, laikančias parduotuvės lango stiklą. Parduotuvės lango stiklas buvo jau prieš tai įskilęs, jo nesudaužė, išėmė dalimis bei padėjo šalia parduotuvės. Išėmę lango stiklą, abu pateko į parduotuvės patalpas. G. B. priėjo prie kasos aparato, buvusio ant prekystalio, ištraukė elektros laidą, paėmė kasos aparato stalčių su pinigais, o tuo metu A. P. parduotuvėje iš šaldytuvo paėmė ir į maišelį, rastą parduotuvėje, sudėjo rūkytas dešreles ir kumpio gabaliuką. Jis pridėjo maisto produktų pilną plastikinį maišelį su rankenomis. Kasos aparato stalčių ir maišelį su maisto produktais nusinešė iki bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Ten suskaičiavo pinigus, buvusius kasos aparato stalčiuje, stalčiuje buvo apie 300 eurų įvairiomis kupiūromis po 50, po 20, po 5 eurus, buvo ir metalinių monetų po 2 eurus. Pinigus su A. pasidalino lygiomis dalimis, o maisto produktus maišelyje numetė į krūmus, buvusius prie bokšto. G. B. nuėjo į namus, o A. sakė, kad eis paslėpti kasos aparato stalčių. Kur jis paslėpė kasos aparato stalčių nežino, neklausė. Pinigus, vogtus iš parduotuvės, išleido savo reikmėms. Kai pateko į parduotuvės patalpas, signalizacija nesuveikė, ar parduotuvėje įrengta signalizacija nežinojo. Vagystės metu buvo su darbinėmis pirštinėmis, avėjo sportinius batus. Tiek pirštines, tiek sportinę avalynę sekančią dieną po vagystės sudegino, o atsuktuvą išmetė. Kad vykdo vagystę suprato ir dėl jos padarymo gailisi. (b.l.108-109, 147-148, 2 tomas)

Iš pagarsintų įtariamojo A. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020 m. (mėnesio ir dienos tiksliai nepamena), nakties metu išgirdo beldimą į namo duris. Atidaręs pamatė, kad atėjo draugas G. B. Kai jį įsileido, G. paprašė padaryti kavos, kartu atsigėrė ir tada G. paprašė, kad jį palydėtų pusę kelio iki jo namų. Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) k. G. liepė pastovėti, palaukti jo, ką ir darė. Kadangi gatvė buvo dalinai apšviesta, matė, kaip G. nuėjo prie tvoros netoli mėsinės pastato (duomenys neskelbtini), persilenkė per ją, kažką pasiėmė bei parbėgo. Bėgant per visą gatvę girdėjosi "tarškėjimas", suprato, kad jis nešasi kažką metalinio. Kai priėjo jo namus, gatvė buvo dar labiau pašviesta, tada pamatė, kad G. rankose laiko daiktą, kažkokį seifą, o jame barškėjo metalinės monetos. G. paklausė iš kur jį gavo, o jis pasakė, kad iš parduotuvės. Suprato, kad G. galimai apvogė mėsos parduotuvę (duomenys neskelbtini). G. seifą išmetė į šiukšlių konteinerį. Su juo pinigais nesidalino. Nurodo tik lydėjęs G., bet vagystės nedarė. (b.l.65-66, 71-72, 2 tomas).

K. K. apklausta liudytoja, teismo posėdyje parodė, kad tai galėjo būti 2020 m. balandžio 1 d. ryte atėjo į darbą. Jos laukė vairuotojas, kuris ir pamatė išdaužtą parduotuvės langą. Langas medinis, stiklas nedidelis, tačiau žmogus gali pralįsti. Prie K. B. priklausančios parduotuvės nėra nei apsaugos, nei vaizdo stebėjimo kamerų. Iškvietė policiją. Nerado kasos aparato stalčiaus, maisto produktų. Nieko nerado tokio, kuriuo galėtų įsilaužti į parduotuvę. Su kolege nusprendė, kad čia vietinių darbas. Langas buvo išmuštas, išnešti kumpeliai, dešros. Žala padaryta virš 400 Eur. Tikslios sumos nežino. Kasos aparato stalčiuje buvo apie 300 Eur. Mėsos galėjo išnešti gal apie 13-25 kg. Buvo išnešta rūkytos vištų puselės, kumpeliai, dešros. Tilptų viskas į plastikinį maišą.

R. B. apklausta liudytoja, teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. B. yra jos sūnus. Santykiai tarp jos ir sūnaus labai artimi. Apie parduotuvės apiplėšimą sužinojo iš policijos pareigūnų, nes G. policija buvo išsivežusi dėl valčių. Įgaliotinis sakė, kad 3 valtys buvo sugadintos ir apiplėšta parduotuvė. Pradėjo sūnų kamantinėti. Tada sūnus viską papasakojo, kad visur kartu ėjo su A. P. G. jai pasakojo, kad jį sesuo nuvežė iki A. Jie abu atsigėrė kavos ir nuėjo iki parduotuvės. Sūnus pasakojo, kad apiplėšti parduotuvę sugalvojo A. P. A. išplėšė parduotuvės langą ir įlindo į vidų. Kasos aparato stalčių paėmė A., o G. mėsas. Mėsas atidavė šunims, o pinigus tvarkė A. Kasos stalčių užkasė. Vienai valčiai dugną išmušė, kitą atkabino, vieną išplukdė, kitai „dratą“, kitai lenciūgą nulupo. Vienai valčiai išdaužė dugną. Valtis sunaikino skirtingomis dienomis. Sūnus žalos nepradėjo lyginti, mano, kad žalą už viską turi atlyginti per pusę su A. P. Buvo nuvažiavusi pas A. P. paimti kasos aparato. A. nuo jos pabėgo per langą, o jo tėvas dar nieko nežinojo. Po to jau nieko neišėjo, nes A. viską neigė. Nuo pat mažumės pažinojo P. šeimą. G. ir A. buvo labai geri draugai iki vagystės. Kartu žvejojo. Jie šeimomis bendravo. Iki vagystės A. pinigų neturėjo, o po to atsirado. Jos dukrai kurą pylė 2-3 dienas po vagystės. Klausė A. iš kur tie pinigai. Jis sakė, kad tai jam priklausantys pinigai, kur tėvas už jį gauna. Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina. Jie teisingi.

Iš liudytojos R. B. pagarsintų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jai buvo žinoma apie tai, kad yra apvogta B. parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad vagystę įvykdė jos sūnus, sužinojo tik po to, kai jis buvo išleistas po sulaikymo. Grįžęs į namus G. B. papasakojo, kad jis kartu su A. P. apvogė B. priklausančią parduotuvę, sakė, kad pavogė maisto produktus ir kasos stalčių su pinigais, pinigų sumos neįvardijo, sakė, kad pinigai liko pas A., o kasos stalčius yra užkastas A. P. sodyboje. Po G. pasakojimo kartu su juo nuvyko pas S. P. S. P. pasakė, kad G. kartu su A. apvogė parduotuvę, prašė, kad atiduotų kasos stalčių. S. P. stovėjo abejingas, į kalbas nesileido. Kas liečia A. P. gali pasakyti, kad praėjus maždaug dviem ar trim dienom po vagystės A. buvo pasirodęs jos namuose. Jis sau ir jos sūnui pirko cigaretes, maistą iš degalinės, matėsi, kad išlaidauja. Jos dukrai į automobilį pylė degalus. Iš savo dukros sužinojo, kad A. savo sesei G. P. vieną kartą davė 10 eurų, o kitą kartą 20 eurų. Asmeniškai nematė pas A. pinigų, bet matė, kad jis viską perka, vaišina sūnų. Mano, kad tuo metu A. leido pinigus, vogtus iš B. parduotuvės, nes niekada anksčiau nėra taip išlaidavęs. Tą naktį, kai buvo įvykdyta vagystė iš B. parduotuvės, G. nebuvo namuose, nes jis buvo pasiprašęs nakvoti A. P. namuose, grįžo apie 7 val. ryte. Žalą, padarytą dėl sūnaus nusikalstamų veikų, žada atlyginti dalimis. (b. l. 20-22, 1 tomas)

K. K. apklausta liudytoja, teismo posėdyje parodė, kad, kad jos santykiai su broliu yra labai geri, nors jis ir yra labiau uždaras. Brolis dabar su A. P. nebendrauja. Anksčiau buvo kaimynai ir draugai. Dienos dabar neatsimena, G. paprašė jos, kad nuvežtų pas A. Nuvežė, paleido pusiaukelėje ir išvažiavo. Po kelių dienų susitiko A. ir jis ją pakvietė važiuoti kartu, sakė, kad įpils degalų. Pasakė, kad nuo tėvo slapčiomis paėmė pinigus. Degalinėje įpylė degalų, nupirko submariną. Brolį išvežė policija ir tada sužinojo kas įvyko. Jai viską papasakojo mama, kad abu su A. plėšė parduotuvę. Vienas atsuko langą, kitas iškėlė. A. P. pasakojo, kad kasą užkasė netoli namų. Tada A. P. turėjo 300 Eur, kuriuos laikė ant kūtės, kuri yra pas A. P. kieme. Jie iš kelių kartų matė kaip jis pasiima pinigus. A. sakė, kad dažnai nuo tėvo nusukdavo pinigus. Pas A. P. 300 Eur vienoje vietoje nematė, matė tik smulkius. Jai apie įvykį pirma papasakojo mama. Paskui patas G. papasakojo, kad su A. P. į parduotuvę ėjo, o mėsą prie bokšto padėjo. Paskui ir A. viską papasakojo. Neklausė dėl ko jie nesidalino pinigų. Du ar tris kartus ėjo A. P. ant kūtės pasiimti pinigų ir po to jie važiavo į degalinę. Pripylė jai dujų, nupirko submariną, atsigerti. Veždavo A. į Kuršėnus kur jie abu mokėsi. Jo tėvas duodavo 10 Eur už A. nuvežimą.

Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2020-04-01 17 val. iki 2020-04-02, 7 val. 38 min. adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsibrauta išdaužiant langą į ūkininko K. B. mėsinę, iš mėsinės pavogtas kasos aparatas su pinigais kurie buvo kasos aparate, apie 300 eurų, įvairiomis kupiūromis. (b. l. 4-8, 1 tomas).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) esanti ūkininko K. B. mėsinė. (b. l. 73-90, 1 tomas).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. B. nurodė vagystės iš K. B. mėsinės aplinkybes. (b. l. 156-163, 2 tomas)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės. (b. l. 51-55, 1 tomas)

III. Dėl valčių vagystės

Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020 m. balandžio 20 dieną, apie 12 val., pastebėjo, kad dingo dvi jam priklausančios valtys. Viena valtis buvo prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, o kita valtis buvo prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Abi valtis į (duomenys neskelbtini) upę nuleido kažkur prieš tris savaites. Valtys buvo prirakintos prie medžio metalinėmis grandinėmis ir užrakintos pakabinamomis spynomis. Grandinės, kuriomis buvo prirakintos valtys, buvo nukirptos replėmis, nes spyną nudaužti akmens pagalba, neįmanoma. Abi valtys buvo be irklų. Vienos valties kaina yra 250 eurų, viso padaryta turtinė žala už 500 eurų. Papildomos apklausos metu parodė, kad viena iš valčių buvo prirakinta prie medžio bevertės grandinės ir bevertės pakabinamos spynos pagalba prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, o kita valtis tokiu pat principu buvo prirakinta prie medžio, prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. G. B. jam prisipažino, kad pagrobė valtį, buvusią prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, sakė, kad valties prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės neėmė. Ar tuo metu, kai vogė valtį buvo vienas, nesakė. Sakė, kad valtį paliko pakrantėje, tačiau jis valties niekur nerado. Atsiradus vienai valčiai žala padaryta 250 eurų sumai, nuo civilinio ieškinio atsisako, turtinių, neturtinių pretenzijų neturi. (b. l. 41-43, 194-195, 1 tomas)

Iš įtariamojo G. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020 metų balandžio mėn., apie 13 val. su A. P. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės. Ten pamatė rudos spalvos valtį ir sugalvojo ja pasiplaukioti. A. akmeniu numušė spyną ir jie išplaukė. Po to valtį paliko netoli vagystės vietos. Dėl savo poelgio gailisi. (b. l. 138-139, 147-148, 2 tomas)

Iš įtariamojo A. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. dėl valčių vagystės savo kaltės nepripažįsta. G. nepažįsta, o V. žino, jis gamina valtis, tačiau nei apie G., nei apie V. valčių dingimą nieko negali papasakoti, nes nieko nežino, kad yra dingusios valtys perskaitė internete. Prie (duomenys neskelbtini) upės buvo tik vieną kartą, žvejojo, eidamas namo po žvejybos sutiko G. einantį link upės, sakė eina žvejoti. Teigia, kad valties nevogė, toje vietoje kur žvejojo, jokių valčių nebuvo. (b. l. 65-66, 71-72, 2 tomas)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. B. nurodė A. V. valties dingimo aplinkybes. (b. l. 156-163, 2 tomas)

Telšių apylinkės teismo 2021-05-17 nutartimi G. B. ir A. P. paskirtas tyrimas poligrafu (b. l. 88,89, 3 tomas). Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2021-06-18 išvadoje nurodyta, kad A. P. į jam užduotus klausimu dėl nusikalstamų veikų sakė tiesą. G. B. į Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centrą neatvyko. (b. l. 96-97, 3 tomas).

Telšių apylinkės teismo 2021-07-08 nutartimi G. B. ir A. P. paskirtas tyrimas poligrafu (b. l. 101-104, 3 tomas). Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2021-09-21 išvadoje nurodyta, kad A. P. į jam užduotus klausimu dėl nusikalstamų veikų sakė tiesą. G. B. į Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centrą neatvyko. (b. l. 116-118, 3 tomas).

Telšių apylinkės teismo 2021-11-05 nutartimi G. B. paskirtas tyrimas poligrafu (b. l. 130-131, 3 tomas). Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2022-01-10 išvadoje nurodyta, kad išvada negalima – nustatyti, ar Utah MGQT testo metu tiriamasis G. B. sakė ties ar netiesą, atsakydamas į jam užduotus klausimus negalima dėl reguliarių tiriamojo judesių (b. l. 133-135, 3 tomas)

Kaip matyti iš teismo nutarčių ir specialisto atlikusio tyrimą poligrafu psichofiziologinio tyrimo išvados, A. P. į klausimus atsakė tiesą. G. B. nebuvo galimybės atlikti tyrimą dėl reguliarių tiriamojo judesių.

IV. Veikų kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, tiek ir patenkant be kliūčių. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, parduotuvės patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, todėl veikos kvalifikacijai neturi reikšmės kokio dydžio buvo pagrobtas nukentėjusiojo turtas.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, ir kaltinamasis G. B. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamasis suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė padaryta neapibrėžta tyčia, t. y. iš anksto nebuvo numatęs kokio dydžio pagrobs svetimą turtą ir pagrobė turto tiek, kiek surado ir ką iš to pasirinko bei užvaldė savanaudiškais tikslais. Padaryta nusikalstama veika baigta.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. B. 2020 m. balandžio 1 d. - 2020 balandžio 2 d. įsibrovęs į parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) patalpą ir vagystės būdu pagrobęs nukentėjusiajam K. B. priklausantį turtą – už 487,78 Eur, padarė nusikalstamą veiką pagal LR 178 str. 2 d. kuri kvalifikuota tinkamai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. B. 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 balandžio 20 d. pagrobė svetimą nukentėjusiajai K. G. priklausantį turtą – valtį 400 eurų vertės.

Taip pat jis 2020 balandžio mėn. tiksli data nenustatyta, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą – valtį 250 eurų vertės.

Šios kaltinamojo dvi veikos kvalifikuotos pagal LR 178 str. 1 d. (vagystė), tinkamai.

Bylos aplinkybės dėl G. B. veikų yra aiškios. G. B. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino pagrobęs svetimą turtą, be to, jo kaltė visiškai įrodyta pareiškimais dėl vagystės, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstyta informacija, neabejotinai liudijančiais, kad minėtą svetimo turto vagystę – valtis priklausančias K. G. ir A. V., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, įvykdė policijos pareigūnų tinkamai identifikuotas G. B.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. B. kaltės padarius dvi BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis baustinas už padarytus nusikaltimus.

Teismas, skirdamas bausmę G. B., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) ir neteistu. Teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu 2021-05-11 (b. l. 144–152 t. 3), baustas administracine tvarka (b. l. 92-93 t. 2), psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytą turtinę žalą, kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Bausmių sistemoje nepilnamečiui gali būti skiriamos penkių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, jog nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik straipsnio, už kurį teisiamas nepilnametis sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 str. 3 d., kurioje teigiama, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje bei nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimt metų (BK 90 str. 5 d.).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčines, baigtines nusikalstamas veikas, kurios dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra galimybės neskirti jam su laisvės suvaržymu susijusios bausmės.

Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Tuo tarpu minimo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti šioje įstatymo nuostatoje numatytus įpareigojimus. O BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.

Teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam G. B. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės kaltinamajam G. B. paskyrimas be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus: neatlygintinai išdirbti viso 50 valandų per bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, yra tinkama ir adekvati bausmė tiek nuteistojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Toks bausmės paskyrimas, teismo įsitikinimu, iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

G. B. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta subendrinta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant įpareigojimus: per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaitytina iš dalies atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę G. B. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. 17:20 iki 2020 m. balandžio 24 d. 15:04 1 (viena diena).

Dėl A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Visos abejonės ir prielaidos yra vertinamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė.

Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismas, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti neginčytinai įrodyta dėl BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį inkriminuotos veikos padarymo.

Nagrinėjamu atveju kilo pagrįstos abejonės, kad A. P. padarė jam inkriminuojamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį. Nesurinkus baudžiamojoje byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Kaltinimas A. P. grįstas tik vienu – G. B. parodymais. A. P. buvo atlikti net du psichofiziologiniai tyrimai melo detektoriumi. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jis sakė tiesą. Teismas sutinka su prokurorės išsakyta pozicija, kad teikti prioritetinę reikšmę tyrimo poligrafu gautiems duomenims negalima. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl tyrimų poligrafu vertina tik kaip kompleksinį psichofiziologiniai tyrimą, skirtą asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą LAT nutartyje Nr.2K-81-788/2015, kurioje pasisakyta, kad „tyrimo poligrafu rezultatai laikomi ne pvz. nekaltumo įrodymu, bet veiksniu, sustiprinančiu teismo vidinį įsitikinimą dėl parodymų objektyvumo“.

Dėl veikos pagal BK 178 str. 1 d. – valčių vagystės matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 194-195 1 t.) A. V. parodė, kad spyną nudaužti neįmanoma, jas buvo galima tik nukirpti. Be to, nukentėjusysis parodė, kad abi valtys buvo be irklų, priešingai nei nurodė kaltinamasis G. B. Taip pat, kad spynas nukirto rastu kirvuku ir kitą spyną akmeniu. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra surinkta jokių įrodymų pagrindžiančių A. P. kaltę dalyvavus vagystėje iš A. B. parduotuvės. G. B. mamos ir sesers parodymai taip pat abstraktūs ir vertintini kritiškai. Grindžiami tikėjimu sūnaus pateikta versija dėl veikų įvykdymo kartu su A. P., taip pat dėl A. P. pinigų turėjimo ir nepagrįstų išlaidų, turint versiją, kad vogti pinigai iš A. B. parduotuvės buvo naudojami G. B. sesers mašinos kurui ir maistui pirkti.

Nenustačius A. P. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178 str. 1 d. ir 2 dalį, jis išteisintinas.

Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas K. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 552,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ( b. l. 101-104, 1 tomas).

Civilinė ieškovė K. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą ( b. l. 31, 170 1 tomas).

Byloje nustatyta, kad G. B. atsakingas už nusikalstamų veikų, kurių metu pavogė svetimą turtą, padarymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti civiliniam ieškovui patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinių ieškovų K. B. ir K. G. prašoma atlyginti turtinė žala pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, iš G. B. priteistinas 552,78 Eur turtinės žalos atlyginimas civiliniam ieškovui K. B. ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei K. G.

IV. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Teismas nutartimi paskyrė parinktus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktus gynėjus, todėl iš kaltinamųjų proceso išlaidos Valstybės naudai nepriteitinos (BPK 51 straipsnio 1 dalies punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. ir paskirti -

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš K. B. mėsinės) laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė K. G. atžvilgiu) 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė A. V. atžvilgiu) 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 9 (devynis) mėnesius įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiųjų K. B. ir K. G. civilinius ieškinius tenkinti, priteisti iš kaltinamojo G. B. civiliniams ieškovams turtinių žalų atlyginimui, K. B. - 552,78 Eur, K. G. - 100 Eur.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

A. P. išteisinti neįrodžius padarius nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 1 d., (dvi veikos) ir 178 str. 2 dalyje.

Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį strypą, daktiloskopines plokšteles, kvapą, stiklinius indus, saugomus Telšių RPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies punktu proceso išlaidų iš G. B. ir A. P. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.