- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-572-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00781-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-588/2022 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui R. G. dėl 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (88.6.E) D3-3677 „Dėl prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (88.6.E) D3-3677 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovę kreiptis į teismą su pareiškimu prašant pripažinti trečiąjį asmenį neveiksniu, bylą nagrinėti uždarame posėdyje žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo K. G. prašymą inicijuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. neveiksnumo nustatymo bylą, atsisakė inicijuoti tokios bylos iškėlimą. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka, nes mano jį esant neteisėtą ir nepagrįstą dėl to, kad R. G. (mergautinė pavardė V.) serga psichikos liga ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios galbūt yra neveiksni, t. y. galbūt negali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas jai inicijuoti bylą dėl neveiksnumo nustatymo. Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nutraukta 2021 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu, K. G. nebeturi teisės inicijuoti tokią bylą. Po santuokos nutraukimo K. G. ir R. G. nepilnamečio vaiko R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama R. G., tačiau vaikas vieną savaitę būna pas mamą, o kitą savaitę – pas K. G.. Paskutiniu metu atsirado požymių, kad R. G. liga dar paūmėjo, nes po pabuvimo pas R. G. labai pasikeičia vaiko elgesys, vaikas atvyksta su tikais, labai laižo lūpas, aiškina, kad mama atiminėja jo parsivežtus iš K. G. daiktus, o tai, žinant jos ligos diagnozę, kelia pagrįstų abejonių dėl jos galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal UAB „Neuromeda“ pateiktą pažymą, trečiasis asmuo serga ir yra periodiškai gydomas nuo (duomenys neskelbtini), minėtoje klinikoje gydomas nuo 2007 m., kas kartą nustatant vis sunkesnę psichikos ligos formą, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo kategoriškai neigia sergąs šia liga ir tvirtina esantis visiškai sveikas ir vaistų nevartojantis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus (toliau – Skyrius) specialistai nagrinėjo faktines aplinkybes ir nustatė, kad R. G. yra 42 metų amžiaus, dirba, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše apie R. G. nustatytą neįgalumą, darbingumą, specialiuosius poreikius ir jų lygius duomenų nėra. Duomenų tikrinimo metu nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrimo komisijos 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SR75-54 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ R. G. šeimai skirta socialinė paslauga – socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas. Skyriaus specialistai telefonu susisiekė su socialinių paslaugų teikėju Palangos miesto socialinių paslaugų centru. Pokalbio metu atvejo vadybininkas pasakojo, kad šeimoje įvyko reikšmingas įvykis (skyrybos), kuris galbūt padarė įtaką vaikui, pastebimi tėvų elgesio pokyčiai, tačiau tėvai motyvuoti spręsti problemas. Dėl nuolatinių tėvų tarpusavio konfliktų jie negeba užtikrinti darnaus pasimatymų su vaiku grafiko. Atvejo vadybininkė Skyriaus specialistus informavo, kad R. G. geranoriškai bendradarbiauja su specialistais, priekaištų jai neturi. Atvejo vadybininkas, bendraujantis su R. G., nepastebėjo, kad moteris nesuprastų savo veiksmų reikšmės.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo R. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis K. G. ir po santuokos nutraukimo toliau vartoja psichologinį smurtą prieš ją ir vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo R. G. lankėsi medicinos centre „Neuromeda“ ir galbūt serga (duomenys neskelbtini), negali būti pakankama spręsti dėl asmens sveikatos būklės, sudarančios pagrindą abejoti asmens veiksnumu. Asmens veiksnumui nustatyti yra būtinas ir kitas elementas, kad dėl ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovo nurodyti požymiai dėl trečiojo asmens ligos paūmėjimo ir dėl to pasikeitusio vaiko elgesio nagrinėjamu atveju negali būti įvardyti kaip asmens negebėjimas suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Vaiko elgesio pokyčius gali sąlygoti daugelis veiksnių, ir tokie duomenys neįrodo, kad trečiasis asmuo R. G. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
7. Trečiajam asmeniui R. G. konsultuojantis su Palangos miesto socialinių paslaugų centro psichologais jiems niekada nekilo įtarimų ar abejonių dėl R. G. psichinės sveikatos sutrikimo, skundų iš kitų šeimos narių ar artimų giminaičių, gyventojų bei institucijų dėl R. G. sveikatos būklės ar neadekvataus elgesio Palangos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi, R. G. yra dirbanti, todėl nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė, nagrinėdama prašymą inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nevisiškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prašymo motyvus ir argumentus, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Ieškovas pagal CK 2.10 straipsnio 4 dalies nuostatas pats negali inicijuoti bylos dėl neveiksnumo, trečiajam asmeniui 2018 m. gruodžio 13 d. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), apie kurią ginčijamame sprendime net neužsimenama.
8.2. Trečiasis asmuo pats nepripažįsta sergantis šia liga, vaistų nevartoja, UAB „Neuromeda“ klinikoje yra gydytas ne kartą nuo 2007 m., kas kartą nustatant vis sunkesnę psichikos ligos formą.
8.3. Santuokos nutraukimo byloje apklausta trečiąjį asmenį gydanti gydytoja patvirtino, kad trečiąjį asmenį į gydymo įstaigą atvežė jos mama, trečiajam asmeniui būdingi mąstymo, asmenybės ir afektų sutrikimai.
8.4. Tik teismui paskyrus psichiatrijos ekspertizę būtų galima nustatyti, ar trečiasis asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, visos abejonės būtų išsklaidytos.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kad R. G. gali būti ypač sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
9.2. Apelianto argumentai dėl R. G. ligos yra grįsti prielaidomis, jų nepatvirtina jokie įrodymai. 2020 m. spalio 6 d. UAB „Neuromeda“ pažyma nėra pakankamas argumentas spręsti dėl R. G. neveiksnumo. Psichikos ligos nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises.
9.3. Vaiko elgesys galėjo pasikeisti dėl tėvų elgesio pokyčio, dažnų tarpusavio konfliktų. Trečiasis asmuo sugeba be kitų pagalbos savimi pasirūpinti, savo interesams atstovauja valstybės ir savivaldybės institucijose. R. G. teikiant socialines paslaugas ir jai konsultuojantis su Palangos miesto socialinių paslaugų centro psichologais, specialistams nekilo įtarimų dėl moters sveikatos būklės. Iš kitų asmenų nusiskundimų dėl R. G. elgesio nėra ir nebuvo gavusi.
10. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Buvusio sutuoktinio inicijuotą procesą vertina kaip besitęsiantį psichologinį smurtą prieš ją ir vaiką.
10.2. Ji gyvena įprastai – dirba, gauna pajamų, iš jų išlaiko vaiką, laisvalaikį leidžia su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė, nagrinėdama prašymą inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nevisiškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prašymo motyvus ir argumentus, todėl ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmetė. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, argumentuodamas, kad esant medicininiams dokumentams, kad trečiajam asmeniui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), atsakovė privalėjo kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo trečiajam asmeniui, o atlikus teismo medicinos ekspertizę, būtų išsklaidytos abejonės dėl trečiojo asmens neveiksnumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
14. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde neginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos atliktų veiksmų teisėtumo, nenurodo, kokias procedūras Savivaldybės administracija pažeidė ar kokių neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas negali pažeisti Savivaldybės administracijos diskrecijos teisės priimti sprendimus dėl jai paskirtų pagal kompetenciją klausimų ir neturi teisės jai, kaip CPK 463 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam subjektui, nurodyti, kokį sprendimą ji turi priimti. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl Savivaldybės administracijos veiksmų atsisakant kreiptis į teismą, tirtų ir spręstų dėl Savivaldybės administracijos pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant Savivaldybės administracijos diskrecijos teisę, nurodyta jai pareiga kreiptis į teismą. Vien ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui 2018 metais buvo diagnozuota psichikos liga – (duomenys neskelbtini), nesant jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus ieškovo nurodytus argumentus dėl vaiko elgesio pokyčių, kurie vertintini kaip subjektyvi apelianto nuomonė dėl konfliktiškų santykių su trečiuoju asmeniu, negali būti pagrindas inicijuoti bylą trečiajam asmeniui dėl neveiksnumo.
15. Pažymėtina ir tai, kad pirminis ir svarbiausias fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimo instituto taikymo tikslas yra paties ribotai veiksnaus asmens interesų apsauga tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse, t. y. turtinių ir neturtinių santykių srityse, tokiose kaip sandorių sudarymas, paveldėjimo teisiniai santykiai, santuokos sudarymas ir kt. Šiuo atveju byloje, kaip nurodyta 14 punkte, ne tik nėra jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo šiuo metu serga psichikos liga ar jai yra 2018 m. diagnozuotos psichikos ligos paūmėjimas ir yra būtina apsaugoti trečiojo asmens interesus, tačiau priešingai – byloje yra duomenys, kad trečiasis asmuo dirba, gauna pajamas, nuomojasi butą, užtikrina tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko poreikius, o vien ieškovo noras įsitikinti trečiojo asmens veiksnumu negali būti pagrindu įpareigoti Savivaldybę inicijuoti neveiksnumo bylą.
16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė, nagrinėdama prašymą inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nevisiškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prašymo motyvus ir argumentus, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
17. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimą ir taikymą, klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
18. Šiuo atveju neaišku (nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė), kaip atsakovės atsisakymas inicijuoti bylą dėl neveiksnumo trečiajam asmeniui nustatymo pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtų pagrindas svarstyti civilinę bylą nutraukti, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, ieškinio atmetimo pasekmės ieškovui yra panašios kaip ir bylos nutraukimo atveju, o teisėjų kolegija atsakė į apeliacinio skundo argumentus, kuriais pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu padaręs išvadą, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė, nagrinėdama prašymą inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nevisiškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prašymo motyvus ir argumentus, ir atmetęs ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
21. Trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500,00 Eur. Trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 500 Eur (2022 m. balandžio 25 d. Teisinių paslaugų sutartis ir 2022 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT1098858). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. G. trečiojo asmens R. G. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.