- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2-377-588/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00781-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Marija Ulbienė
- Kategorijos
- 2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Monikai Motiejauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui R. G. dėl 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (88.6.E) D3-3677 „Dėl prašymo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. G. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, ieškiniu prašydamas panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (88.6.E) D3-3677 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovę kreiptis į teismą su pareiškimu pripažinti trečiąjį asmenį neveiksniu, bylą nagrinėti uždarame posėdyje žodinio proceso tvarka bei priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo K. G. prašymą inicijuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. neveiksnumo nustatymo bylą, atsisakė inicijuoti tokios bylos iškėlimą. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka, nes mano jį esant neteisėtu ir nepagrįstu dėl to, kad R. G. (mergautinė pavardė V.) serga psichine liga (paranoidine šizofrenija, kodas F20.0), dėl kurios galimai yra neveiksni, t. y. galimai negali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas jos atžvilgiu inicijuoti bylą dėl neveiksnumo nustatymo. Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu, tai K. G. nebeturi teisės inicijuoti tokios bylos. Po santuokos nutraukimo K. G. ir R. G. nepilnamečio vaiko R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama R. G., tačiau vaikas vieną savaitę būna pas mamą, o kitą savaitę - pas K. G.. Paskutiniu metu atsirado požymiai, kad R. G. liga dar paūmėjo, nes po pabuvimo pas R. G. labai pasikeičia vaiko elgesys, vaikas atvyksta su tikais, labai laižo lūpas, aiškina, kad mama atiminėja jo parsivežtus nuo K. G. daiktus, kas, žinant jos ligos diagnoze, kelia pagrįstas abejones dėl jos galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu gali paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ir prokuroras. Todėl su tokiu prašymu ir buvo kreiptasi į atsakovę, prie prašymo pridedant teismo santuokos nutraukimo byloje išreikalautą medicininę pažymą, kurioje yra nurodyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuo 2018-12-13 nustatyta paranoidine šizofrenija, apie kurią ginčijamame sprendime net neužsimenama. Atsakovė motyvavo, kad nėra duomenų, kad R. G. serga psichikos sutrikimais, dirba, bendrauja su socialiniais darbuotojais. Pagal TLK-10-AM/ACHI/ACS paranoidine šizofrenija yra kai klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai. Afektų, valios ir kalbos sutrikimų bei katatonijos simptomų nebūna arba jie nedideli. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai. Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Pati R. G. nepripažįsta serganti šia liga, kas matyti iš pridedamų teismo posėdžių garso įrašų. Paminėtą medicininę pažymą išsireikalavo pats santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Pirmo garso įrašo 8 min. yra teismo patvirtinimas, kad tretysis suinteresuotas asmuo nėra įtrauktas į apskaitą Klaipėdos ir Kretingos psichikos sveikatos centruose, o nuo 23 min. yra teismo pagarsinama apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „N.“ teismui pateiktą pažymą, kad tretysis suinteresuotas asmuo serga ir yra periodiškai gydomas nuo parainoidinės šizofrenijos ir gydoma minėtoje klinikoje nuo 2007 m., kas kart nustatant vis sunkesnę psichinės ligos formą, o pats tretysis suinteresuotas asmuo kategoriškai neigia sergąs šia liga ir tvirtina esantis visiškai sveikas ir vaistų nevartojantis. Paminėtoje civilinėje byloje buvo apklausta trečiąjį suinteresuotą asmenį gydanti gydytoja, kuri ir nustatė diagnozes (antras garso įrašas, nuo l2 iki 56 min.), kuri patvirtino šias diagnozes, paaiškino kaip ir kodėl jas nustatė, kad jai užeina priepuoliai, trunkantys po kelis mėnesius ir ji būna tuo metu neadekvati (negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti), pati neigia šią ligą, pas gydytojus ją per paūmėjimus atveždavo jos mama, ji pati elgiasi kaip vaikas, pas ją yra mąstymo, valios, asmenybės ir afektų sutrikimai. Esant tokioms diagnozėms asmenys dažniausiai būna nepakaltinami ir neveiksnūs. Tačiau tokias aplinkybes galima patvirtinti tik teismui paskyrus psichiatrinę ekspertizę, kurią galima paskirti tik iškėlus bylą dėl neveiksnumo pripažinimo. Esant tokiems medicininiams duomenims atsakovė privalėjo kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurios eigoje atlikus teismo medicininę psichiatrijos ekspertizę būtų išsklaidytos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens neveiksnumo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. spalio 25 d. gavo K. G. prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu bylos inicijavimo. Prašyme nurodoma, kad R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), serga psichine liga (paranoidine šizofrenija), dėl kurios galimai yra neveiksni. Į šį pareiškėjo kreipimąsi Palangos miesto savivaldybės administracija atsakė 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (8.6E)D3-3677 „Dėl prašymo“, kuris ir yra skundžiamas šioje civilinėje byloje. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus (toliau - Skyriaus) specialistai nagrinėjo faktines aplinkybes ir nustatė, kad R. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbanti, gaunanti su darbiniais santykiais susijusias pajamas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše apie R. G. nustatytą neįgalumą, darbingumą, specialiuosius poreikius ir jų lygius duomenų nėra. Duomenų tikrinimo metu nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrimo komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. SR75-54 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ R. G. šeimai skirta socialinė paslauga - Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas. Skyriaus specialistai telefonu susisiekė su socialinių paslaugų teikėju, Palangos miesto socialinių paslaugų centru. Pokalbio metu atvejo vadybininkas pasakojo, kad šeimoje įvyko reikšmingas įvykis (skyrybos), kuris galimai padarė įtaką vaikui, pastebimi tėvų elgesio pokyčiai, tačiau tėvai motyvuoti spręsti problemas. Dėl nuolatinių tėvų tarpusavio konfliktų tėvai negeba užtikrinti darnaus pasimatymų grafiko su vaiku. Atvejo vadybininkė skyriaus specialistus informavo, kad R. G. geranoriškai bendradarbiauja su specialistais, priekaištų jai neturi. Atvejo vadybininkas, bendraujantis su R. G. nepastebėjo, kad moteris nesuprastų savo veiksmų reikšmės. K. G. prašyme įvardijo požymius, kad liga R. G. paūmėjo, kadangi po sūnaus pabuvimo su ja keičiasi vaiko elgesys („vaikas grįžta su tikais, laižo lūpas, atimti tėvo pirkti daiktai“), tačiau motyvuotų aplinkybių, rodančių, kad R. G., gali būti ypač sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitų įrodymų Skyriui nebuvo pateikta. Vertinant nurodyto sutrikimo esmę galima suprasti, jog tai yra išvestiniai, netiesioginiai, prielaidomis grįsti nekonkretūs ieškovo bendro pobūdžio teiginiai, nepagrįsti įrodymais. Vaiko elgesio pokyčius gali sąlygoti daugelis veiksnių, ir jie neįrodo, kad suinteresuotas asmuo R. G. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negalėtų jų valdyti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė Monika Motiejauskienė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad R. G. yra dirbanti bei save išlaikanti, be to, skundų iš kitų šeimos narių ar artimų giminaičių, gyventojų bei institucijų dėl R. G. sveikatos būklės ar neadekvataus elgesio Palangos miesto savivaldybės administracija bei Skyrius nėra gavę, todėl valstybės institucijos nėra ir negali būti įrankis pasiekti savo asmeninių tikslų.
Trečiasis asmuo R. G. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad sveikatos būklė buvo pablogėjusi santuokoje su K. G., bei dėl įtampos darbe, dabar sveikatos būklė gera.
Trečiojo asmens atstovė advokatė M. Ulbienė prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad K. G. ir R. G. byloje visi klausimai išnagrinėti, niekam jokių abejonių nekelia R. G. sveikatos stovis. Jis buvo pablogėjęs dėl santuokos metu kilusių problemų, R. G. išvykus iš K. G. tėvų namų ir nutraukus santuoką, R. G. sveikatos būklė ženkliai pagerėjo ir jokių nusiskundimų ji neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovo K. G. ir trečiojo asmens R. G. santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, o po santuokos nutraukimo jų nepilnamečio sūnaus R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su R. G..
K. G. 2021 m. spalio 25 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl R. G. pripažinimo neveiksnia bylos inicijavimo, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksnia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).
Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse - procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas bei nusistovėjusioje teismų praktikoje yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis vertinimas, tiek asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingumas iš esmės gali būti pripažintas tik tokiam asmeniui, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.
Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 4 dalimi prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Teisės aktuose įtvirtinta teisė, o ne pareiga, kreiptis į teismą dėl teisinio neveiksnumo pripažinimo ar riboto veiksnumo nustatymo.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo ieškinyje ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad K. G. ieškinyje įvardijo požymius, jog liga R. G. paūmėjo, nes po sūnaus pabuvimo su ja keičiasi vaiko elgesys, t. y. vaikas grįžta su tikais, laižo lūpas, skundžiasi, jog atimami iš jo K. G. jam nupirkti daiktai, tačiau motyvuotų aplinkybių, įrodančių, kad R. G. galimai turi sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismui nepateikta.
Be to, (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu nutraukiant K. G. ir R. G. santuoką, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su R. G.. Nėra duomenų, kad teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, kilo abejonių dėl R. G. sveikatos stovio, ar abejonių, kad dėl sveikatos stovio ji negalės tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 465 straipsniu pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
Ieškovas teismui pateikė medicinos centro „N.“ (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 018 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta informacija apie vienkartinius trečiojo asmens R. G. apsilankymus šioje klinikoje. Paskutinis epizodas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. kovo 15 d. dėl paranoidinės šizofrenijos. Šiuo dokumentu ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, siekdamas pradėti trečiojo asmens sveikatos būklės tyrimo ir dėl to galimo jo neveiksnumo teisminį procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis dokumentas buvo pateiktas į santuokos nutraukimo bylą, tačiau jis teismui nesukėlė pagrindo abejonėms dėl R. G. sveikatos būklės ir nesudarė kliūčių teismui nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su R. G..
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo R. G. lankėsi medicinos centre „N.“ ir galimai serga šizofrenija, negali būti pakankama spręsti dėl asmens sveikatos būklės, sudarančios pagrindą abejoti asmens veiksnumu. Asmens veiksnumui nustatyti yra būtinas ir kitas elementas, kad dėl ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovo nurodyti požymiai dėl trečiojo asmens ligos paūmėjimo ir dėl to pasikeitusio vaiko elgesio, nagrinėjamu atveju negali būti įvardinti kaip asmens negebėjimas suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Vaiko elgesio pokyčius gali sąlygoti daugelis veiksnių, ir tokie duomenys neįrodo, kad trečiasis asmuo - R. G., nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad trečiajam asmeniui R. G. konsultuojantis su Palangos miesto socialinių paslaugų centro psichologais niekada nekilo įtarimų ar abejonių dėl R. G. psichinės sveikatos sutrikimo, į tai, kad skundų iš kitų šeimos narių ar artimų giminaičių, gyventojų bei institucijų dėl R. G. sveikatos būklės ar neadekvataus elgesio, Palangos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi, kad R. G. yra dirbanti, nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Įvertinęs visumą ieškinio reikalavimus grindžiamų duomenų, teismas sprendžia, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė nagrinėdama prašymą inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prašymo motyvus ir argumentus, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atmetus ieškinį, ieškovo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu iš ieškovo atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui R. G. priteistinos jų procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo R. G. procese patyrė 850,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atmetus ieškinį, ši suma priteistina jai iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. G. 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir nulis centų), bylinėjimosi išlaidų. trečiajam asmeniui R. G..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.