Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovės ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiam sūnui priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra O. K., gim. 1996 m. birželio 2 d. tėvai (b.l. 5). 1998 m. liepos 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimu ieškovei iš atsakovo sūnaus O. K. išlaikymui buvo priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės (b.l. 6). Minimalaus gyvenimo lygio (dabar vadinamo bazine socialine išmoka) dydis yra 130 Lt, buvo patvirtintas 2009 m. sausio 1 d. (Žin., 2008, Nr. 150-6099) ir nuo to laiko nėra pasikeitęs. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio dydžio išlaikymas buvo priteistas tuomet, kai O. K. buvo dveji metai. Tokio amžiaus vaikui tokio dydžio išlaikymas buvo pakankamas. Šiuo metu O. K. yra šešiolika metų, todėl akivaizdu, kad toko amžiaus berniuko (paauglio) poreikiai akivaizdžiai didesni nei dvejų metų vaiko ir ateityje tik didės. Ieškovė nurodė, kad jų sūnaus poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaiko poreikiams. Be to, jų sūnus intensyviai sportuoja, lanko futbolo treniruotes (b.l. 11). Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos mėnesio pajamos sudaro 1562 Lt (b.l. 14), ji turi nekilnojamojo turto (b.l. 30-35). Atsakovas pateikė duomenis, kad niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, negauna bedarbio pašalpos ir socialinių išmokų (b.l. 61-62). Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriam yra taikomas areštas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas teigia, kad negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo savo sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad galėtų mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1300 Lt (maistui, drabužiams ir avalynei, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai, mokyklinėms reikmėms, laisvalaikiui, komunalinėms paslaugoms, vasaros stovykloms ir pan.). Ieškovės teigimu, kad prie sūnaus išlaikymo prisideda tik ji, todėl iš atsakovo prašo priteisti bent 600 Lt per mėnesį. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13- 22). Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga - 850 litų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turėtų darbingumo apribojimų. Be to, jis yra jaunas darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti visas pastangas dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo taip, kad jam būtų užtikrintos sąlygos augti ir vystytis. Nors ieškovė iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, jog tėvas turi nekilnojamojo turto, mano, kad 450 Lt dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitiktų vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl išlaikymo dydis keistinas ir priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos iki O. K. pilnametystės arba iki mokyklos pagal bendrojo lavinimo programą pabaigimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovas iki ieškinio padavimo dienos turėjo teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Remiantis teismų praktika padidinus priteisto išlaikymo dydį išlaikymo įsiskolinimas nepriteisiamas, o padidintas išlaikymo dydis priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos. Be to, šiuo atveju ieškovė įrodinėja, jog dabar sūnaus poreikiai išaugo ir jo išlaikymui reikia didesnės nei teismo priteista suma, o ne, kad vaiko poreikiai ir išlaikymo dydis padidėjo prieš tris metus.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 350 Lt sumokėjimą advokatei patvirtinančius dokumentus. Iš esmės didžiąja dalimi patenkinus ieškinį ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo. Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio padavimą, todėl žyminis mokestis priteisimas iš atsakovo. Už patenkintą reikalavimą turėjo būti mokamas 162 Lt (450 Lt x 12 x 3 proc. = 162 Lt) žyminis mokestis, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 1998 m. liepos 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą O. K. iš M. K. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2012 m. spalio 15 d.) iki O. K. pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskirti jo motiną L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. L. K. 350 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 162 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.