- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-646-292/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03255-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- N. S.
- Pareiškėjas
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų, suinteresuotas asmuo – N. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundžia antstolio Giedriaus Salicko veiksmus, prašydama panaikinti jo 2021-11-17 Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-21-182-16166 vykdyti ir grąžinti vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimą Nr. 7KM18001 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-119-835/2021 dėl neišieškotos 1279 Eur mokestinės prievolės iš R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinių.
Skunde (b. l.4-5) nurodė, kad 2021-11-04 Kauno teritorinė muitinė Lietuvos antstolių rūmams išsiuntė Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimo Nr. 7KM18001 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ patvirtintą kopiją suskaitmeninti ir kartu su anksčiau pateikta ir suskaitmeninta Alytaus apylinkės teismo 2021-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-119-835/2021 bei 2021-10-07 VĮ Registrų centro raštu Nr. S-119320 (16.2 Mr) „Dėl duomenų iš testamentų registro pateikimo“ pateikė į antstolių informacinę sistemą antstoliams vykdyti. Teikti dokumentai buvo priskirti vykdyti antstoliui G. Salickui.
Žemesnės instancijos teismas
2021-12-01 Kauno teritorinėje muitinėje buvo gautas antstolio G. Salicko 2021-11-17 Patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo atsisakoma priimti vykdomąjį dokumentą (Alytaus apylinkės teismo 2021-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-YT-119-835/2021).
Patvarkyme antstolis nurodė, kad teismo nutartis yra vykdytinas dokumentas, tačiau nėra vykdomasis dokumentas, todėl jis negali priimti jo vykdyti. Taip pat nurodė, kad vykdyti turi būti pateiktas teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas arba muitinės sprendimas, kurio vykdymas numatytas teisės aktuose ir kuriuo nuspręsta pripažinti skolininke N. S..
Mano, kad vykdymui pateikti dokumentai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 651 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, todėl antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas.
Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimu Nr. 7KM18001 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ R. S., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas skolininku muitinei ir įregistruota mokestinė 2005 Eur prievolė, kurios dalis (726 eur) skundo teikimo metu yra sumokėta.
Šalies argumentai
Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimas „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ įsiteisėjo 2021-02-07 ir tapo vykdytinu. Šis muitinės sprendimas yra galiojantis. Paaiškėjus aplinkybėms dėl skolininko R. S. mirties, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuris 2021-04-07 nutartimi patvirtino faktą, kad Kauno teritorinė muitinė reiškia 1279 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.
Žemesnės instancijos teismas
2021-06-10 Alytaus apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-119-835/2021 netenkino Kauno teritorinės muitinės prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą.
Pažymėjo, kad Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimas Nr. 7KM18001 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ laikytinas vykdomuoju dokumentu, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, o mokestinės prievolės atsiradimą R. S. įpėdiniams įtakoja ne mokestiniai santykiai, bet civiliniai teisiniai santykiai atsiradę paveldėjimo pagrindu. Paveldėtojai nėra mokestinių teisinių santykių dalyviai. Mirusiam asmeniui, turinčiam prievolę sumokėti mokesčius, atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams ir nustačius mirusiojo mokėtojo mokestines nepriemokas, tarp valstybės kaip kreditorės, kuri atstovaujama mokesčių administratoriaus ir paveldėtojų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi padengti mirusio mokėtojo įsiskolinimą, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Todėl administratorius, nustatęs mirusio mokėtojo mokestine nepriemokas ir siekiantis, kad palikėjo mokestinę prievolę perimtų skolininko įpėdinis, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo turi CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, o to nepadaręs – kreiptis į teismą su prašymu šį terminą pratęsti, jeigu nuo palikimo atsiradimo nėra praėję 3 metai. Taigi, mokesčių administratorius turi teisę išieškoti mirusiojo asmens mokestinę nepriemoką iš jo turto paveldėtojų, veikdamas kaip mirusiojo kreditorius. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato, kad mirusio fizinio asmens prievolės iš karto po tokio asmens mirties tampa mirusiojo turto paveldėtojų prievolėmis, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo N. S. nėra mokesčių mokėtoja įstatymo 2 straipsnio 16 dalies prasme. Todėl tam, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimas būtų vykdomas, ji iš pradžių turi būti nustatyta mirusiam fiziniam asmeniui R. S..
Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti 2017-01-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimas, todėl antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Todėl mano, kad akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra, o antstolis turėjo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Antstolis G. Salickas nesutikdamas su skundu, 2021-12-21 priėmė Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą Nr. SP21-34 (b. l. 1-2) ir perdavė jį teismui nagrinėti.
Patvarkyme nurodė, jog skundas yra nepagrįstas, nes teikiama vykdyti 2021-04-07 Alytaus apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-119-835/2021, nebuvo priteista skola iš N. S., o tik buvo konstatuota, kad yra atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas faktas, kad pareiškėja reiškia 1279 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą palikėjo ir, pagal Kauno teritorinės muitinės sprendimą skolininko, R. S. įpėdiniams. Tokio teismo sprendimo pagrindu antstolis neturi teisės išieškoti skolos iš N. S.. Todėl gavęs šį ir kitus dokumentus, jis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentu priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Išieškotoja pateikė teismui vykdyti teismo nutartį, kuri yra vykdytinas dokumentas, tačiau nėra vykdomasis dokumentas, todėl jis ir nepriėmė šios nutarties vykdyti, nurodydamas, kad antstoliui vykdyti turi būti pateiktas nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas ar muitinės sprendimas, kurio vykdymas numatytas teisės aktuose ir kuriuo nuspręsta pripažinti prievolės skolininke N. S.. Be to, išieškotoja prieštarauja pati sau, nes vykdyti buvo pateikta teismo nutartis, o prie jos pridėtas muitinės sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš R. S.. Tačiau skunde pareiškėja teigia, kad vykdomasis dokumentas yra būtent muitinės sprendimas, o ne teismo nutartis. Teikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui turi būti aiškiai įvardijama, kuris iš teikiamų dokumentų yra vykdomasis dokumentas, nes būtent jis turi būti registruojamas kaip vykdomasis dokumentas, kurio duomenys matomi visuose procesiniuose dokumentuose vykdymo procese ir kuris, jį įvykdžius, su atitinkamos atžymomis yra grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Šiuo atveju, kaip vykdomasis dokumentas buvo pateikta vykdyti teismo nutartis, todėl skundžiamame patvarkyme jis ir pasisakė dėl pateiktos vykdyti teismo nutarties atsisakymo priimti vykdyti.
Atkreipia dėmesį, kad išieškotojai neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš mirusio skolininko įpėdinių, teismui pripažinus faktą, jog ji laiku pateikė kreditorinį reikalavimą skolininko įpėdiniams ir tik tada atsirastų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, kuri pareiškėja galėtų pateikti vykdyti antstoliams.
Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Bylos esmė
Byloje kilęs ginčas dėl antstolio atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nepripažįstant jo vykdomuoju raštu.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos medžiagos (b. l. 15) nustatyta, kad 2021-11-04 Kauno teritorinė muitinė Lietuvos antstolių rūmams pateikė vykdymui Alytaus apylinkės teismo 2021-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-119-835/2021 (b. l. 11-13), kuria buvo patenkintas Kauno teritorinės muitinės prašymas dėl atnaujinimo jai termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas faktas, kad Kauno teritorinė muitinė reiškia 1279 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams. Prie šio pateikto vykdymui vykdomojo dokumento, pareiškėja pridėjo Kauno teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimo Nr. 7KM18001 patvirtintą kopiją (b. l.8-10) dėl mokestinės prievolės nustatymo R. S. su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininke nurodant N. S. (b. l. 16).
2021-11-17 Patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-182-16166 (b. l. 7), antstolis G. Salickas nepriėmė vykdyti minėtos Alytaus apylinkės teismo nutarties, grąžindamas ją išieškotojai. Išieškotoja patvarkymą gavo 2021-12-01 (b. l. 6).
III. Teismo argumentai dėl keliamų klausimų
Pažymėtina, jog CPK 586 straipsnyje numatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Vykdomieji dokumentai yra oficialūs dokumentai, kurių pagrindu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. CPK 587 straipsnis nurodo vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu yra vykdomi teismų ir kitų institucijų sprendimai. Šio straipsnio 4 p. numatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą 2017-01-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės R. S. atsiradimo gali būti laikomas vykdomuoju dokumentu ir vykdomas priverstine tvarka. Tačiau šio vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti momentu, skolininkas pagal muitinės sprendimą jau buvo miręs ((duomenys neskelbtini)). Išieškotoja antstoliui pateikė vykdyti 2021-04-07 Alytaus apylinkės teismo nutartį, kuria Kauno teritorinei muitinei atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas 1279 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo faktas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagal CK 5.63 straipsnį kreditorių reikalavimas pareiškiamas palikimo atsiradimo apylinkės teismui nėra ieškinio reikalavimas, tačiau sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas tik patvirtina, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad yra palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pareiškėja pasirinko būdą kreditorinius reikalavimus įpėdiniams reikšti per teismą. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, jog nutartis dėl termino kreditoriniams reikalavimams reikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo yra tik informacija apie pareiškėjos pretenzijas į paveldimą turtą, nurodyta teismo nutartis negali būti laikoma vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 4 punkto prasme, kaip ir negali būti vykdoma priverstine tvarka, o šios nutarties pagrindu buvęs skolininkas R. S. pakeičiamas palikimą priėmusiu asmeniu, nagrinėjamu atveju – N. S..
Vykdytinas dokumentas turi būti vienas. Tai yra bendra taisyklė, išimtis iš kurios nustato CPK 647 straipsnis. Čia nustatyta, kad keli vykdyti dokumentai gali būti išduodami jei jis vykdomas skirtingose vietose, jei sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų ir pan. Praradus vykdomąjį raštą yra išduodamas jo dublikatas, kurio išdavimo tvarka ir galimybė nustatyta CPK 649 straipsnyje. Sutiktina su antstolio argumentais, kad vykdomaisiais dokumentai tuo pačiu metu negali būti ir nutartis, kuri, kaip jau minėta, yra tik informacija įpėdiniams pareikšta per teismą į palikėjo turtą ir muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės išieškojimo iš jau mirusio asmens R. S..
Atsižvelgiant į tai, antstolio atsisakymas tenkinti pareiškėjos skundą dėl jo veiksmų yra pagrįstas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti Kauno teritorinės muitinės skundo dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.