Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. J. G. 2025 m. balandžio 10 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje šalia pastato, pažymėto Nr. 3, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128, 175 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, aikštele iš dešinės pusės jo važiavimo kryptimi einant pėsčiajam V. Z., aikštelėje turėjusiam pirmumo teisę prieš transporto priemones, nepraleido jo, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės, kliudė pėsčiąjį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Z. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvažiavo į kiemą ir ieškojo vietos automobilio pastatymui. Nukentėjusiojo einant nematė, tik sutuoktinė suriko, kad ant mašinos žmogus. Žino, kad pirmumo teisę automobilių aikštelėje turėjo pėsčiasis. Sutinka, kad pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, atlygino nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikaltimo padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290, 291 straipsniai).

4. Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo V. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2025 m. balandžio 10 d., apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, kartu su žmona V. Z. jis atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Atvyko su jiems nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Ford“, iki įvykio automobilį jis vairavo pats. Atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, jis į saloną nunešė tvarkyti pjūklą. Pabuvęs salone ir pridavęs prietaisą tvarkymui, jis pro automatines duris išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ salono. Išėjęs iš salono į lauką, apsidairė, jokių automobilių jis nepastebėjo, todėl ėjo link savo automobilio. Eidamas per aikštelę, jis pajuto, kad jį priekiu kliudė didelis automobilis – tai galėjo būti džipas, kuris atvažiavo jam iš kairės pusės, nuo įvažiavimo į aikštelę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Po smūgio jis pajautė skausmą kairėje kojoje ir kairiajame petyje. Atsimena, kad jį kažkas paguldė, jo koja buvo pasisukusi į kitą pusę, jam koją skaudėjo, jis nepastovėjo ant žemės, todėl tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti įmonės darbuotojai, kurie jį paguldė ant žemės, o po to jis prarado sąmonę. Po šio įvykio jam buvo sutrikusi sąmonė ir atmintis. Prisimena, kad atvykusi greitoji, jam suleido „fentanilio“. Jis truputį atgavo sąmonę, prie jo buvo priėjęs policijos pareigūnas, kuris tikrino jo blaivumą. Jis buvo blaivus, po to jis nieko neprisiminė. Iki šio įvykio sveikatos problemų neturėjo, pats vairavo automobilį, prižiūrėjo buitį namuose. Šiuo metu jaučia šio įvykio pasekmes, negali vaikščioti ir nežino ar galės. Po šio įvykio jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus tiek moralinius tiek fizinius, dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškia jautrumu, kiekvieną kartą prisiminus šią situacija ir jaučia, kad jam padaryta ir turtinė ir neturtinė (moralinė) žala. Po šio įvykio, su jo žmona vieną kartą buvo susisiekusi moteris, tačiau tiksliai nurodyti ar tai buvo to vairuotojo žmona negali (1 t., b. l. 47–50).

5. Iš liudytojos D. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 41–43).

6. Iš 2025 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 10 d. apie 13.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), blaivus J. G., vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė blaivų pėsčiąjį V. Z., jis nugriuvo. V. Z. gydymo įstaigoje nustatyti abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai. Eismo įvykis registruotas eismo įvykių informacinėje sistemoje (1 t., b. l. 9–18).

7. Iš 2025 m. balandžio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad į eismo įvykio vietą atvykstama (duomenys neskelbtini). Atvykus įvažiuojama į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo plotis 8 m. Žiūrint nuo įvažiavimo pusės, pastato kairėje pusėje, priešais įėjimą į parduotuvę, stovi juodos spalvos visureigis automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė neapgadinta. Automobilis stovi savo dešine puse įėjimą į parduotuvę. Tarp įėjimo į parduotuvę ir automobilio matomos stovinčios 2 vnt. vairuojamos žoliapjovės, neturinčias reikšmės atliekamam tyrimui. Kelio danga yra trinkelės. Parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės plotis yra 8 m. Nuo transporto priemonės dešinės pusės priekinės ašies iki pastato sienos yra 4,6 m atstumas. Nuo transporto priemonės dešinės pusės galinės ašies iki pastato sienos yra 3,7 m atstumas. Nuo transporto priemonės galinės ašies iki pastato kairiojo kampo, kuris yra arčiau išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, yra 3,2 m. Detalus transporto priemonių išsidėstymas ir matavimai pavaizduoti eismo įvykio schemoje. Daugiau jokios reikšmingos informacijos, atliekamam tyrimui, kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu negauta. Objektų nepaimta. Eismo įvykio vietoje matoma vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 23–25, 26–36, 37–38).

8. Iš 2025 m. liepos 10 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini). Pateiktas vaizdo įrašas yra 30 min. trukmės. Vaizdo įrašas yra įrašytas į USB atmintinę „Lexar 32G“. Vaizdo įrašas apžiūrimas per „Media Player leistuvą“. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad jo trukmė yra 30.07 min. Apžiūrimo vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „2025-04-10 12:52:07“, apatiniame dešiniajame kampe užrašas „Ivaziavimas“. Pateiktame vaizdo įraše matomas komercinės paskirties pastatas, šalia kurio kieme, stovi dvi žoliapjovės, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į aikštelę iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 00:59 min. matoma, kaip iš pastato pro automatines duris išeina vyriškos lyties asmuo, kuris vilki tamsios spalvos drabužius, užsidėjęs juodos spalvos kepurę (toliau – V. Z.), kuris prieina prie aikštelėje stovinčio automobilio, atsidaro bagažinę, iš jos pasiima kažkokį daiktą ir grįžta atgal į pastatą, iš kurio išėjo. 05:32 min. V. Z. išeina iš pastato, pro automatines duris, o fone matosi, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės į automobilių aikštelę atvažiuoja juodos spalvos automobilis „Audi“. 05:35 min. vaizdo įraše matoma, kad V. Z. eina link savo automobilio, o aikštele važiuojantis juodos spalvos automobilis „Audi“, savo dešine puse kliudo V. Z. ir šiek tiek pavažiuoja į priekį. Po smūgio V. Z. nukrenta ant žemės ir guli, o iš automobilio „Audi“ išlipa vairuotojas, kuris apsirengęs tamsios spalvos rūbais (toliau – J. G.), pribėga prie ant žemės gulinčio V. Z.. 06:01 min. J. G. padeda atsikelti V. Z. nuo žemės, o iš automobilio „Audi“ keleivio pusės išlipa, moteris vilkinti tamsios spalvos drabužiais (toliau – D. G.), kuri taip pat padeda nuo žemės pakelti V. Z.. 06:20 min. iš pastato pro pakeliamas garažo duris išeina vyriškos lyties asmuo, vilkintis juodais drabužiais, kuris prieina prie eismo įvykio dalyvių, 06:24 min. prie eismo įvykio dalyvio prieina ir dar keletas asmenų. 06:47 min. vaizdo įraše matoma, kaip D. G. įlipa atgal į automobilį, o J. G. padeda V. Z. atsiremti į šalia pastato pastatytą žoliapjovę. 07:13 min. iš pastato darbuotojai atneša medinę kėdę, ant kurios atsisėda V. Z.. 13:45 min. į aikštelę atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Atvykę medikai V. Z. teikia medicininę pagalbą. 22:28 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas. 22:53 min. matoma kaip J. G. bendrauja su policijos pareigūnu. 22:34 min. matoma kaip medikai V. Z. užkelia ant neštuvų ir nuveža į greitosios medicinos pagalbos automobilį (1 t., b. l. 68–70, 71–79).

9. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. Z. nustatyti kairės blauzdos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti bukais daiktais. Kairės pėdos srityje sužalojimų nėra, todėl, mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti pervažiavus koją automobilio ratu, tokio pobūdžio lūžiai labiau būdingi netiesioginei traumai, t. y. susidarę pakrypus fiksuotai pėdai, kas galėjo įvykti ir užduotyje nurodytoms aplinkybėms, 2025 m. balandžio 10 d. automobilio kliudytam V. Z. griūnant (1 t., b. l. 140–142).

10. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Audi Q7“ ir pėsčiojo susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Audi Q7“ vairuojamas J. G., įvažiavo į stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu skersai per automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį, link joje esančių priparkuotų automobilių, ėjo pėsčiasis V. Z.. Eismo įvykio dalyviams tęsiant judėjimą jų trajektorijos susikirto ir automobilis „Audi Q7“ savo priekiniu dešiniu kampu kliudė pėsčiąjį. Po kontakto pėsčiasis nukrito ant žemės, dešinėje automobilio „Audi Q7“ pusėje. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Audi Q7“ buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi Q7“ vairuotojo J. G. veiksmai – važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepraleido iš dešinės pusės einančio ir prie jo artėjančio pėsčiojo V. Z., dėl ko jį partrenkė – techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo V. Z. veiksmai – ėjo skersai per automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį, kai tai daryti buvo nesaugu, t. y. prie jo artėjant automobiliui „Audi Q7“, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi Q7“ vairuotojas būtų praleidęs jam iš dešinės pusės einantį pėsčiąjį, tai tokiu atveju automobilio „Audi Q7“ vairuotojas būtų išvengęs pėsčiojo partrenkimo ir eismo įvykis nebūtų įvykęs (1 t., b. l. 149–153).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

12. Kaltinamasis J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu. Jis ieškojo vietos automobiliui pastatyti ir nepastebėjo einančio nukentėjusiojo. Sutinka, kad dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

13. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. G. 2025 m. balandžio 10 d. apie 13.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pėsčiąjį V. Z., po ko nukentėjusysis nugriuvo. V. Z. gydymo įstaigoje nustatyti abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai. Nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu nėra pagrindo abejoti, kadangi jį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad automobilio „Audi Q7“ vairuotojo – kaltinamojo J. G. veiksmai – važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepraleido iš dešinės pusės einančio ir prie jo artėjančio pėsčiojo V. Z., dėl ko jį partrenkė, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo veiksmais, būtent kaltinamojo J. G. veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams, t. y. nukentėjusiojo V. Z. nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kilti.

14. Kaltinamasis J. G. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, jog nepasirinkdamas važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pasirodžius pėsčiajam gali laiku nesulėtinti automobilio greičio, nesustabdyti transporto priemonės ir kliudyti pėsčiąjį, dėl ko gali kilti eismo įvykis, dėl kurio gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jis, kaip automobilio vairuotojas, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

15. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo J. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamasis J. G. 2025 m. balandžio 10 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje šalia pastato, pažymėto Nr. 3, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128, 175 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, aikštele iš dešinės pusės jo važiavimo kryptimi einant pėsčiajam V. Z., aikštelėje turėjusiam pirmumo teisę prieš transporto priemones, nepraleido jo, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės, kliudė pėsčiąjį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Z. sveikata.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

17. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju V. Z. (2 t., b. l. 110).

18. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

19. Kaltinamasis J. G. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis J. G. ir nukentėjusysis V. Z. susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi, kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo V. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 110). Akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pasirašė susitarimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo baudžiamojoje byloje, kurį prašo teismo patvirtinti (2 t., b. l. 100, 102).

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis J. G. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b. l. 167–168), baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja (1 t., b. l. 169–170), pensininkas, vykdo individualią veiklą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 176–177). Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas vertina, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi.

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. Z.. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam V. Z. susitaikius bei baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu nutraukia.

V. Dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo

22. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

23. Neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. G. nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis J. G. vieną kartą buvo baustas už KET pažeidimus, paskirta nuobauda įvykdyta, šiuo metu nebegalioja. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė KET 127, 128, 175 punktų nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo V. Z. patirtu sveikatos sutrikdymu. Visgi, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta nuobauda (bauda) sumokėta ir šiuo metu negalioja, nusikaltimą veiką padarė dėl neatsargumo ir atidumo stokos, todėl negalima daryti išvados, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja KET. Teismas vertina, kad kaltinamasis nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir taptų nepagrįstu suvaržymu, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), neskirtina. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra pakankama poveikio priemonė kaltinamajam ir ja bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai.

VI. Dėl žalos atlyginimo

24. Nukentėjusiojo V. Z. atstovė advokatė Audronė Žemeckė pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės ir 1 024,92 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad V. Z. dėl kojos skausmo vartoja nuskausminamuosius už kuriuos jam pačiam reikia mokėti, dėl nepakeliamų kojos skausmų turi lankytis tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Nukentėjusysis privalėjo pirkti bintus tinkamai žaizdos priežiūrai. Nukentėjusysis patyrė sužalojimus, skausmą, kas kartu sukėlė ir nepatogumus, išgyvenimus, stresą, jis iki šiol negali vaikščioti (2 t., b. l. 32–67).

25. Akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais sutiko atlyginti nukentėjusiajam 498,93 Eur turtinę ir 6 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 84–87).

26. Nukentėjusysis ir akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pasirašė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti (2 t., b. l. 102).

27. Atsižvelgiant į tai, kad akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusysis susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 7 000 Eur neturtinę žalą ir 498,93 Eur turtinę žalą, dėl likusios sumos nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad nukentėjusiajam yra žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, 2026 m. balandžio 2 d. taikos sutartis, pasirašyta tarp nukentėjusiojo V. Z. ir akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos E. K., tvirtintina. Procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

VII. Kiti klausimai

28. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. neskirtina.

29. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena (1 vnt.), saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. G. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. Z. ir baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti J. G., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2026 m. balandžio 2 d. taikos sutartį, pasirašytą tarp V. Z. ir akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos E. K.:

„Mes, V. Z. (toliau vadinamas – ir Civiliniu ieškovu) ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinamas – ir Draudiku/Civiliniu atsakovu), sudarydami šią taikos sutartį susitariame reikalavimus dėl Civilinio ieškovo 2026 m. sausio 28 d. pareikšto civilinio ieškinio išspręsti taikiai ir patvirtinti taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Draudikas išmokės 498,93 eurų draudimo išmoką Civilinio ieškovo turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas likusios civilinio ieškinio dalies 525,99 eurų turtinei žalai atlyginti Civilinio atsakovo atžvilgiu atsisako pilnai.

2. Draudikas išmokės 7 000,00 eurų draudimo išmoką Civilinio ieškovo neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas likusios civilinio ieškinio dalies 3 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti Civilinio atsakovo atžvilgiu atsisako pilnai.

3. Civilinis ieškovas patvirtina, kad supranta, jog vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pilnai atlygina jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir sudarydamas šią taikos sutartį tokiomis sąlygomis nebeturės teisės reikšti naujų turtinio pobūdžio reikalavimų Draudikui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, net jeigu aplinkybės, kurios egzistavo pasirašant šią taikos sutartį, ateityje pasikeistų. Atsižvelgiantį tai, Civilinis ieškovas ir Civilinis atsakovas laikys, kad aptarta žala dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pilnai atlyginta vienkartine visos žalos dydžio išmoka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.288 straipsnio 3 dalyje.

4. Draudikas šios taikos sutarties 1 p. ir 2 p. nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti per dešimt darbo dienų nuo taikos sutarties pasirašymo dienos.

5. Išlaidų advokato pagalbai, susijusiai su civilinio ieškinio parengimu, Civilinis ieškovas iš Draudiko nereikalauja.

6. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

7. Taikos sutartį pasirašo tinkamai įgalioti asmenys: Civilinis ieškovas V. Z. ir Civilinio atsakovo vardu – įgaliotas asmuo, teisininkė E. K..

8. Civilinis ieškovas ir Civilinis atsakovas pasirašydami šią taikos sutartį patvirtina, kad veikia laisva valia bei supranta šios taikos sutarties teisines pasekmes. Civilinis ieškovas pasirašydamas šią taikos sutartį taip pat patvirtina, kad turėjo galimybę pasinaudoti profesionalia teisine pagalba, todėl sutarties tekstas jam yra aiškus bei suprantamas.“

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo V. Z. pareikšto civilinio ieškinio.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. neskirti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.