Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

Iš R. S. ir M. J. solidariai priteista 154,32 Lt padarytos žalos atlyginimo VSDF Valdybos Kauno skyriaus naudai. Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

R. S. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2010-05-24, apie 21.50 val., viešoje vietoje – Priegliaus ir M.Mažvydo gatvių sankryžoje, Vilniuje, po galimai neleistino nukentėjusiojo A. B. automobiliu SAAB 9-3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto manevro, priėjęs prie sustojusio minėto automobilio, jo salone už vairo sėdėjusiam A. B. papurškė dujų balionėliu į veidą, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Tą pačią dieną, apie 22.00 val. R. S. ir M. J., veikdami grupėje, pasiviję nukentėjusįjį A. B. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą: A. B. stumdė, pargriovė ant žemės ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Jie, tęsdami savo nusikalstamą veiką, viešoje vietoje, M.Mažvydo g. 13 namo laiptinėje, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. S. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam A. B. į kairę ranką, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį ir, rankomis sugriebęs už galvos, ne mažiau kaip du kartus keliu sudavė A. B. į galvos sritį. J. J. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė A. B. į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, tuo sukeldami nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršiniu įtrūkimu apatinės lūpos raudonyje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, poodine kraujosruva kairiajame žaste, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais dešiniame kelyje.

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu buvo šiurkščiai pažeidinėjami nekaltumo prezumpcijos principai. Nekaltumo įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamiesiems. Apeliantas nuolat turėjo įrodinėti faktą, kad jis vykdė pilietinę pareigą, rizikuodamas savo sveikata, siekdamas apginti galimas aukas, sulaikinėjo neblaivų asmenį vairuojant automobilį. Nurodo nesutinkąs su teismo išvadomis, kad apelianto kaltę neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei specialisto išvada. Pasak apelianto, visi apklausti teisme liudytojai parodė tik apie nukentėjusiojo B. sulaikymo pabaigą, jie nematė ir negalėjo matyti, kai B. pirmas pradėjo konfliktą, padarė eismo įvykį, vairuojant automobilį neblaivus pasišalino iš įvykio vietos, o po to, sulaikant, bandė pabėgti.

Taip pat skunde apeliantas išsamiai nurodo, kokius parodymus davė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme bei teigia, jog teisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neatsižvelgiant į konflikto pradžios esmę ir su tuo susijusias pasekmes, o kaltinimas pagrįstas spėjimais ir prielaidomis. Be to, nuteistasis R. S. teigia, jog duomenys, kurie paneigia aplinkybes dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir turintys reikšmės išspręsti bylą teisingai ir preciziškai, rinkti nebuvo, o tai, pasak apelianto, prieštarauja nešališkumo bei proporcingumo principams, bei BPK 20 str. nuostatoms.

Apeliantas skundu nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, išsamiai aprašo BK 284 str. 1 d. veikos sudėtį bei nurodo, jog byloje buvo apklausta keletas liudytojų, kurie betarpiškai matė grumtynių pabaigą prie namo laiptinės, tai yra, viešoje vietoje, tačiau nei vienas iš jų nepareiškė, kad šie veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai pat nurodo, jog nebuvo gauta kitų asmenų pareiškimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl apeliantas daro išvadą, jog nuosprendyje minimi veiksmai neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai arba tvarkai ir jie turėjo būti kvalifikuojami tik pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atskirą atsakomybę už jų padarymą, pvz. fizinio skausmo sukėlimą arba įžeidimą.

Teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. S. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nuosprendis, priimtas nuteistojo R. S. atžvilgiu , iš dalies nėra pagrįstas it teisėtas , teismo išvados dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimties neatitinka bylos faktinių aplinkybių, tokios nepagrįstos teismo išvados paveikė netinkamų bausmių paskyrimą .

Dėl nuteistųjų R. S. ir M. J. veiksmų vertinimo pagal BK 284 str. 1 d.:

Pirmos instancijos teismo išvados nuosprendžio dalyje dėl nuteistųjų R. S. ir M. J. veiksmų, juos visa apimtimi kvalifikuojant pagal LR BK 284 str. 1 d., yra nepagrįstos ir neteisėtos, teismo vertinimas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisminei praktikai.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad R. S. 2010-05-24, apie 21.50 val., viešoje vietoje – Priegliaus ir M.Mažvydo gatvių sankryžoje, Vilniuje, po galimai neleistino nukentėjusiojo A. B. automobiliu SAAB 9-3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto manevro, priėjęs prie sustojusio minėto automobilio, jo salone už vairo sėdėjusiam A. B. papurškė dujų balionėliu į veidą, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Be to, tą pačią dieną, apie 22.00 val. R. S. ir M. J., veikdami grupėje, pasiviję nukentėjusįjį A. B. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą: A. B. stumdė, pargriovė ant žemės ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, aprašytos konkrečios veikos padarymo aplinkybės pirmuosiuose dviejuose epizoduose, neatitinka visų būtinų LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos sudėties objektyviųjų požymių.

Nuteistasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam teko pristabdyti savo automobilį dėl neblaivaus nukentėjusiojo A. B. neleistino manevro, taip pat, jog matė, kaip nukentėjusysis laikė jo draugą K. A. sugriebęs už drabužių ir stumdė (b. t. 1, b. l. 145-146, 171, b. t. 2, b. l. 17, 153-155). Tas aplinkybes patvirtino ir kartu su nuteistuoju važiavusi, liudytoja apklausta B. M. (b. t. 1, b. l. 83-84, b. t. 2, b. l. 161-162) bei pats liudytojas K. A. (b. t. 1, b. l. 78-79, b. t. 2, b. l. 162-163). Taip pat nuteistasis R. S. nuosekliai aiškino ir tai, kad jiedu kartu su kitu nuteistuoju M. J. bandė sulaikyti neblaivų nukentėjusįjį, kuris neleistinai vairavo automobilį, padarė autoįvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, norėjo iškviesti policiją. Vejantis nukentėjusįjį iki laiptinės, niekas pastarojo nemušė, nespardė, fizinio smurto nenaudojo, o tik jį pasivijęs M. J., kad jį sulaikytų , sugriebė už rankos. Niekas per prievartą nukentėjusiojo A. B. kieme nevedė, jis ėjo pats (b. t. 1, b. l. 145-146, 171, b. t. 2, b. l. 17, 153-155). Smurtinių veiksmų kieme nepatvirtino ir įvykį mačiusios liudytojos M. K. bei E. S., kurios parodė sėdėjusios ant suoliuko kartu su M. J. ir mačiusios, kaip vaikinai, tai yra nuteistasis R. S. bei pagalbos paprašytas M. J., prašė nukentėjusiojo sustoti, tačiau jis nepakluso. Taip pat parodė, jog nuteistasis R. S. pagriebė nukentėjusiajam už rankos ir jį sustabdė, visi kalbėjosi (b. t. 1, b. l. 76-77, 80-81, b. t. 2, b. l. 160, 161). Liudytoja J. A., įvykį mačiusi pro langą taip pat nepatvirtino smūgių ir muštynių kieme, nurodė, jog vaikinai nukentėjusįjį asmenį vijosi, pradėjo stumdyti, tačiau iš kiemo nusivedė neagresyviai (b. t. 1, b. l. 71, b. t. 2, b. l. 156).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nuteistieji, tiek liudytoja B. M. parodė, jog nukentėjusysis grasino R. S. ir bandydamas pabėgti į namo laiptinę ir užsidaryti duris, pirmasis sudavė smūgius R. S. į galvos ir krūtinės sritį (b. t. 1, b. l. 83-84, 145-146, 171, 136-137, 168, b. t. 2, b. l. 161-162, 12, 155-156, 153-155).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistieji R. S. ir M. J. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tikslu sulaikyti asmenį, jų manymu pažeidusį KET, tai yra vykdė savo pilietinę pareigą, todėl iš veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., inkriminuotos nuteistiesiems R. S. bei M. J., aprašomosios dalies šalintinos minėtos aplinkybės ir ta dalimi mažintina kaltinimo apimtis bei pripažintina, jog tiek apeliantas, tiek nuteistasis M. J. minėtus veiksmus atliko neperžengdami ribų, būtinų sulaikant galimą pažeidėją. Nukentėjusysis A. B. neigia sukėlęs konfliktinę situaciją pradinėje įvykio vietoje – Priegliaus-M. Mažvydo gatvių sankryžoje , neigia pradinėje įvykio stadijoje buvęs neblaivus, tačiau tokie jo parodymai yra nuneigti nuosekliais ir detaliais nuteistojo R. S., kartu su juo automobilyje buvusios liudytojos B. M. parodymais, pradinėje įvykio vietoje buvusio liudytojo K. A. parodymais . Tai, kad nukentėjusysis A. B., važiavęs savo automobiliu SAAB 93 v/ n (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus , patvirtina jo 2010-05-24 23.22.31 val. tyrimas alkotesteriu, kur nustatytas jo girtumas 1,09 promilių (t. 1 b.l. 112). Nuteistojo R. S. gynybinę poziciją, kad konfliktas su nukentėjusiuoju A. B. prasidėjo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl siekio sulaikyti pastarąjį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo , jo vairavimo automobilį neblaiviame stovyje iki atvyks policija, patvirtina tai, kad šio įvykio metu 22.03 val. apeliantas R. S. savo mobiliu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją (t. 1 b.l. 11), atvykę į vietą Kelių policijos darbuotojai aiškinosi eismo įvykio situaciją , pagal liudytojo K. A. aiškinimą, neblaivus nukentėjusysis A. B. , po jo bandymo jį sulaikyti įvykio vietoje, norėdamas to išvengti, važiuodamas atbuline eiga , atsitrenkė į jo automobilio Volvo priekį. Tokius jo paaiškinimus administracinės teisenos byloje patvirtino B. M., R. S. . Nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. , 124 str. 6 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo (t. 1 b.l.100-112). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-15 teisėjo nutarimu administracinė teisena nutraukta, teismui nustačius, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų , patvirtinančių, kad nukentėjusysis A. B. padarė minėtus administracinės teisės pažeidimus( t. 1 b.l. 131-132), tačiau kolegija, nagrinėdama įrodymus dėl aptariamo įvykio situacijos, mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo R. S. veiksmus prieš nukentėjusįjį A. B. išprovokavo ne chuliganiškos paskatos , nepagarba aplinkiniams ir pan. , o siekis sulaikyti jį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tame tarpe dėl jo automobilio vairavimo neblaiviame stovyje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis baudžiamajame procese įrodymais yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys , kurie patvirtina arba paneigia bent vieną iš aplinkybių , turinčių reikšmę bylą išspręsti teisingai. Sutinkamai su tokiomis šios normos nuostatomis, baudžiamajame procese neturi jokios teisinės galios kituose procesuose priimti sprendimai, juose aptariamų įrodymų vertinimas, todėl tai, kad administraciniame procese nagrinėjant nukentėjusiojo A. B. veiksmus dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo , teismas nepripažino jo kaltumo dėl tokių pažeidimo padarymo , nėra vada kitaip vertinti jo veiksmus . Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniame procese teismui yra procesiškai suvaržytos teisės dėl visų įrodymų ištyrimo (administraciniame procese buvo priimtas sprendimas, neištyrus visų įrodymų), o aptariamame baudžiamajame procese teismas ėmėsi visų priemonių aptariamo įvykio ištyrimui ir jį ištyrė visapusiškai, apklausęs visus asmenis, turinčius informacijos apie įvykį bei ištyrė kitus su tiriamu įvykiu susijusius įrodymus. Liudytojas R. S. savo parodymais dėl įvykio pradžios prieštarauja apelianto ir jo versiją palaikančių liudytojų parodymus , tačiau kolegija mano, kad toks jo parodymų neatitikimas aukščiau paminėtų asmenų parodymams , yra paaiškinamas tuo, kad jis visgi įvykį stebėjo ne nuo pat pradžių , o jam jau prasidėjus , nematęs įvykio pradžios, matytas aplinkybes įvertinęs savaip.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nėra nustatyti šio nusikaltimo padarymo motyvai, susiformavusia teismine praktika pripažįstama, kad LR BK 284 str.1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, todėl ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai veikos kaltininkas pasirenka konfliktui spręsti tokią viešą vietą ir tokį būdą, kuriais sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-410/2012). Dėl šių motyvų nuteistojo R. S. ir su juo buvusio ir kartu veikusio M. J. veiksmai, atlikti namo laiptinėje nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, teisingai įvertinti pagal LR BK 284 str. 1 d., teismui nustačius, jog nuteistieji viešoje vietoje, M.Mažvydo g. 13 namo laiptinėje, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. S. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam A. B. į kairę ranką, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį ir, rankomis sugriebęs už galvos, ne mažiau kaip du kartus keliu sudavė A. B. į galvos sritį. J. J. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė A. B. į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, tuo sukeldami nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokius nuteistųjų veiksmus patvirtina ne tik byloje esantys liudytojų parodymai, tačiau ir pateikta specialisto išvada Nr. G 1759/10(01), kurioje nukentėjusiajam A. B. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršinis įtrūkimas apatinės lūpos raudonyje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, padaryti galinai 20110-05-24, mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, nebūdingi griuvimui, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 41-44). Liudytojas D. Č. parodė, kad vaikinai, įbėgę į namo laiptinę iš lauko, pradėjo mušti kaimyną (A. B.), spardė jį kojomis, taikydami į galvos sritį, o B. tik gynėsi (b. t. 1, b. l. 68, 69, b. t. 2, b. l. 157-158). Liudytoja A. B.-Č. taip pat patvirtino tokius nuteistųjų veiksmus, parodė, kad kaimynas (A. B.) laiptinėje stovėjo susigužęs, o vaikinai jį mušė rankomis, keliu, mušė vienas iš vaikinų. Nukentėjusysis pargriautas ant žemės nebuvo (b. t. 1, b. l. 72-73, b. t. 2, b. l. 158).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistųjų R. S. bei M. J. veiksmai nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, atlikti liudytojų D. Č., A. B.-Č. akivaizdoje , viešoje vietoje – namo laiptinėje, buvo atlikti peržengus ribas, būtinas sulaikant asmenį, todėl teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal LR BK 284 str. 1 d. Tokie nuteistojo R. S., o taip pat ir kartu su juo buvusio ir kartu su juo smurtavusio M. J. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes tokiais veiksmais jie sužalojo nukentėjusįjį, tokiais veiksmais jie pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kolegijos nuomone, apelianto veiksmai, o taip pat ir jo veikos bendrininko veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nebeatitiko jų konflikto sprendimo būdo bei vietos, vertintina kaip priešinga viešajai tvarkai.

Dėl išdėstytų motyvų aptariamo teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, priimant sprendimą sumažinti apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtį. Nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios ir su kito nuteistojo M. J. nusikalstamų veiksmų apimtimi, todėl tokia apimtis mažintina ir jam, nors jis apeliacinio skundo nėra padavęs (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d.).

Abiems nuteistiesiems, sumažinus jiems inkriminuotinų nusikalstamų veiksmų apimtį, inkriminuotina tokia nusikalstama veika :

R. S. ir M. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

Jie 2010-05-24 apie 22.05 val. viešoje vietoje, M.Mažvydo g. 13 Vilniuje namo laiptinėje, dėl konflikto, susijusio su nukentėjusiojo A. B., važiavusio automobiliu SAAB 9-3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių pažeidimais , įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. S. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam A. B. į kairę ranką, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį ir, rankomis sugriebęs už galvos, ne mažiau kaip du kartus keliu sudavė A. B. į galvos sritį. J. J. kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė A. B. į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, tuo sukeldami nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršiniu įtrūkimu apatinės lūpos raudonyje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, poodine kraujosruva kairiajame žaste, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais dešiniame kelyje.

LR BK 284 str. 1 d. dispozicija numato kelias alternatyvias bausmes už šį nusikaltimą: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą bei laisvės atėmimą. Nuteistajam R. S. pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nesvarstė galimybės apeliantui paskirti švelnesnės rūšies bausmę, nevertino veikos kaltininkų pozicijos , nukentėjusiojo elgesio. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusiojo A. B. elgesys išprovokavo konfliktą , pripažintina, jog tai turėjo įtakos nuteistojo R. S. nusikalstamiems veiksmams. Kolegija, vertindama nuteistojo R. S. parodymus dėl aptariamo įvykio aplinkybių, mano, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir detalūs, jis pripažino faktines bylos aplinkybes, savo veiksmus pateisindamas pilietinės pareigos vykdymu . Esant tokioms aplinkybėms , kolegija mano, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Tas pats taikytina ir kito nuteistojo M. J. atžvilgiu. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Apeliantas anksčiau neteistas, iš jo paties paaiškinimų, pateiktų rašytinių duomenų, kad jis dirba UAB „R“ (duomenys pakeisti) , matyti, jog jam paskirta laisvės apribojimo bausmė varžo vykdyti darbines funkcijas, kurios yra susijusios su tarptautiniais pervežimais. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, paties nusikaltimo pobūdį, veikos kaltininko asmenybę, taip pat tai, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtis mažintina, mano, kad šiuo atveju jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl jam skirtina švelnesnė bausmė- bauda. Ji , atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes , skirtina artima minimaliam įstatyme numatytam baudos dydžiui (Lietuvos Respublikos BK 47 str.2 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d. nuostatomis švelnintina bausmė ir kitam nuteistajam M. J. , nes ir jam nustatyti tie patys pagrindai paskirtos bausmės švelninimui, juolab, kad jo vaidmuo jam inkriminutos nusikalstamos veikos padaryme vertintinas kaip antraeilis. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis M. J. dirbtų ir turėtų pajamas, todėl kolegija mano, kad jam keičiant paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą, gali būti apsunkintas tokios bausmės atlikimas. Dėl šių motyvų jam paskirtoji bausmė- laisvės apribojimas švelnintina, sumažinus tokios bausmės trukmę, paskiriant minimalią jos trukmę (Lietuvos Respublikos BK 48str. 2 d.).

Skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje ir dėl neteisingos bausmės paskyrimo, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1d. 1 p., 2p., 3 p., nusprendė : :

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio, nustačiusio R. S. ir M. J. nusikalstamų veiksmų aplinkybių aprašomosios dalies pašalinti jiems inkriminuotas aplinkybes:

„ R. S. 2010-05-24, apie 21.50 val., viešoje vietoje – Priegliaus ir M.Mažvydo gatvių sankryžoje, Vilniuje, po galimai neleistino nukentėjusiojo A. B. automobiliu SAAB 9-3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto manevro, priėjęs prie sustojusio minėto automobilio, jo salone už vairo sėdėjusiam A. B. papurškė dujų balionėliu į veidą, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Be to, tą pačią dieną, apie 22.00 val. R. S. ir M. J., veikdami grupėje, pasiviję nukentėjusįjį A. B. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą: A. B. stumdė, pargriovė ant žemės ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą.“

Pripažinti R. S. ir M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi;

R. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 5 MGL dydžio (650 Litų) baudą, ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę sumažinti iki 3 (trejų)mėnesių.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.