Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.4; 1.1.10.1.1; 1.2.14.9.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.3

2025 m. birželio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-18 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-22 įtariamuoju apklaustas D. K. parodė, kad su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja, sutinka duoti parodymus apie įvykį nurodyta pranešime apie įtarimą. Psichinėmis ligomis neserga, buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse dėl (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 3 metus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų neturėjęs. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka visiškai. Parodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Nori atlyginti visą padarytą žalą. Pačio įvykio aplinkybių tiksliai papasakoti negali, nes tuo metu buvo pavartojęs alkoholio. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, mano, kad dėl alkoholio poveikio, nes būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Labai gailisi dėl savo padarytos veikos, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir prašo prokuroro skirti jam piniginę baudą. Nuo kito mėnesio pradžios pradeda oficialiai dirbti, turės galimybę atlyginti žalą. Dar kartą labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-21 įtariamuoju papildomai apklaustas D. K. parodė, kad su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja, sutinka duoti parodymus apie įvykį nurodyta pranešime apie įtarimą. Psichinėmis ligomis neserga, buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse dėl (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 3 metus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų neturėjęs. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka visiškai. Prašo vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais, papildomai nori informuoti, kad nuo 2025 metų birželio mėnesio pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). Turės galimybę atlyginti žalą – 338,91 Eur. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, ir labai gailisi dėl padarytos veikos. Pasižada atlyginti žalą per 2025 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-23 įtariamuoju apklaustas D. K. parodė, kad su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja, sutinka duoti parodymus apie įvykį nurodyta pranešime apie įtarimą. Psichinėmis ligomis neserga, buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse dėl (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 3 metus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų neturėjęs. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka visiškai. Prašo vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Be D. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu:

2024-12-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tarnybinį pranešimą kuriame pranešama, kad 2024-12-20 apie 23:20 val. prie baro "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis trenkė kumščiu į automobilio Toyota langą. Turtinę žalą vertina 2500 Eur.

2024-12-21 atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūros objektas yra įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Atsistojus priešais (duomenys neskelbtini) duris, automobilių stovėjimo aikštelėje matome raudonos spalvos „TOYOTA“ markės automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio matome, kad priekinis automobilio stiklas yra pažeistas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, patekimas laisvas. Daugiau objektų kurie turėtų reikšmės tyrimui nerasta, nepaimta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-21 liudytoju apklausta A. Š. parodė, kad 2024-12-20 apie 23:20 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kuris yra taip pat (duomenys neskelbtini), stovėjo vyriškis su mergina kurie dėl kažko nesutarė ir pro juos link baro praėjo keturių asmenų grupė, kurie galbūt, galbūt kažką pasakė vyriškiui, kas jam nelabai patiko. Vėliau tarpusavyje jiems išsiaiškinus situaciją, grupė asmenų išėjo į barą, o vyriškis liko su mergina lauke. Įsibėgėjus poros konfliktui, moteris nuo savęs pradėjo stumti vaikiną link aikštelėje esančio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, iki tol kol vyriškis atsigulė ant variklio dangčio. Po akimirkos vyrui atsikėlus nuo automobilio, jis apsisuko ir kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą ir pasišalino už (duomenys neskelbtini), namo kampo. Jai nusprendus patikrinti savo automobilio stiklą, nusileidusi laiptais pamatė tą patį vaikiną su mergina grįžtančius į barą „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko pastebėjo, kad iš baro išvarė tą patį asmenį kuris pasišalino jai nežinančia kryptimi. Padaryta žala automobiliui vertina 2500 Eur. Taip pat turi vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis, kurį pateiks vėliau.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-30 liudytoju apklausta M. B. parodė, kad ji gyvena Lietuvoje nuo 2022 metų. Gali pasakyti, kad nuo 2024-07-10 ji pradėjo santykius su Lietuvos piliečiu D. K., o jau 2024-12-15 mes pradėjo gyventi kartu pas D. K. adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad 2024-12-20 jie buvo dviese namuose ir ji apie 16:00 val., ji išvažiavo iš namu savais reikalais. Prisimena, kad apie 2024-12-21 apie 01:00 val. jai paskambino jos vaikinas D. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ir pasakė jai, kad jis pasibučiavo su jų bendra pažįstama V. L. ir dėl to labai gailisi. Ji jam pasakė, kad kai atvažiuos namo tada ir pakalbės. Po jų telefono pokalbio ji per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ parašė jų bendrai pažįstamai, kuri programėlėje užsivadinus kaip „V. L.“ pas kuria paklausė ar tai tiesa, kad ji su jos vaikinu bučiavosi. Tačiau V. atrašė jai tik sekančią dieną. Kai ji grįžo namo apie 02:30 val. pamatė namie, kad D. K. yra visiškai neblaivus ir nėra jokios galimybės su jo pasikalbėti. Kitą dieną, kai D. K. prasiblaivė jis jai paaiškino, kad 2024-12-20 vakare jis nuėjo vienas į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sutiko jų bendrą pažįstamą, kuri prie jo pati lindo ir pabučiavo. Tačiau D. K. jai visiškai nieko nepasakė apie tai, kad jis sudaužė svetimo automobilio priekinį langą. Taip pat jai atrašė bendra pažįstama, kuri pasakė, kad jokio bučinio nebuvo. Taip pat ši mergina 2024-12-28 apie 11:30 val. jai parašė žinutę, kad dėl mano vaikino D. jai skambino pareigūnai ir kvietė ją į policijos komisariatą, tačiau ji nieko nepadarė ir paaiškino jai, kad ji turi 2024-12-30 08:00 val. atvykti į policijos komisariatą kartu su savo vaikinu D.. Tai viskas ką ji žino apie šią situaciją, daugiau nieko papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-30 liudytoju apklausta V. L. parodė, kad 2024-12-20 vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, ji viena atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). Jai būnant bare ji prisijungė prie kitos kompanijos, kuri taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Leidžiant jiems visiems smagiai vakarą į barą atėjo vaikinas D., kuri ji žino tik iš matymo. Ji pastebėjo, kad D. jos manymu prasidėjo panikos ataka ir ji jį bandė nuraminti išvesdama jį į lauką. Taip pat prisimena, kad jiems išėjus į lauką D. su ranka sudavė vieną smūgį į jai nežinomą automobilį, tačiau taip kaip ji buvo stipriai girta ji beveik nieko neprisimena. Prisimena tą vakarą tik dalinai. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali.

2024-12-27 atlikta vaizdo įrašų apžiūra, apžiūros objektas yra 1 pateiktas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Paleidus vaizdo įrašą matoma automobilių stovėjimo aikštelė, vaizdo įrašas daromas nakties metu. Įrašo trukmė 2 min. 12 sek. Matoma, kaip stovėjimo aikštelėje bendrauja šviesių plauku moteris su vaikinu. Asmenis apsirengę tamsiais rūbais. Taip pat matoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė randasi šalia baro „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad moteris su vaikinu aiškinasi santykius, tai apsikabina tai atstumia vienas kitą. Matoma, kaip 01:29 val. į barą „(duomenys neskelbtini)“ eina 4 asmenis, kurie apsikeitė žodžiais su minėtu vaikinu ir šviesiu plauku mergina. 4 asmenis užėjo į barą ir pasišalino iš filmuojamos teritorijos. Matoma, kaip šviesiu plauku mergina rankomis stumia vaikiną link oranžines spalvos mašinos, po ko vaikinas apsisuka priekiu į minėtą automobilį ir savo dešines rankos kumščiu suduoda vieną smūgį į automobilio priekinį stiklą ir pasišalina iš filmuojamos teritorijos. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-02 A. Š. pripažinta civiliniu ieškovu, pateikė 338,91 euro civilinį ieškinį.????

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, būdamas prie baro "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), esančioje stovėjimo aikštelėje, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu trenkdamas sudaužė automobilio „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. Š., M. B., V. L. taip pat faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje sugadino A. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. automobilio priekinį stiklą, patvirtina aikštelės, kurioje buvo automobilis vaizdo įrašas; 2024-12-21 atliktos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Lietuvos draudimo atliktų darbų ir defektavimo aktas.

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad kaltinamasis D. K., jam inkriminuotu laiku ir vietoje realizavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, o būtent – 2024 m. gruodžio 20 d. apie 23:20 val., būdamas prie baro "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), esančioje stovėjimo aikštelėje, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu trenkdamas sudaužė automobilio „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kurio vertė 494,37 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai A. Š. priklausantį 494,37 eurų vertės turtą.

Kartu pabrėžtina ir tai, kad pirmiau aptarti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, taip pat jų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyti pastarojo įvykio metu atlikti konkliudentiniai veiksmai, patvirtina, kad D. K. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų ir galimai kilsiančių padarinių pobūdį ir jų norėjo. Kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškovas apie tai taip pat informuotas.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

D. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 187 straipsnio 3 dalis), pastarąjį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, kartą teistas, baustas administracine tvarka. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – areštą. Prokuroro pasiūlyta 30 parų arešto bausmės trukmė už nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant 20 parų arešto bausmę.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir nutaria taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys) be intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga.

Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti įpareigojimą atlyginti iki 2025-12-31 padarytą turtinę žalą, pinigus pervedant į A. Š. banko sąskaitą.

V. Kiti klausimai

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Civilinis ieškovas A. Š. pareiškė 338,91 Eur dydžio civilinį ieškinį bei pripažinta civiline ieškove. D. K. 2025-05-21 įsipareigojimu įsipareigojo A. Š. atlyginti 338,91 Eur, ją pervesdamas į A. Š. nurodytą banko sąskaitą.

Kadangi pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš kaltinamojo priteisiant A. Š. prašomą sumą (BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 7 dalimis, D. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant iki 2025-12-31 atlyginti padarytą 338,91 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į A. Š. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš D. K. 338,91 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 91 cnt) turtinės žalos atlyginimo A. Š. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašais saugomus laikmenoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

2. Probuojamieji privalo: atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Taip pat išaiškinti D. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.