- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-44-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28391-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Ieškovas
- akcinės bendrovės J
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą,apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės J. A. klinika ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą,dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 11040,52 Eur dydžio draudimo išmoką, 2947,81 Eur dydžio patirtas išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pas atsakovą drausta Kasko draudimu (2017 m. gruodžio 14 d. transporto priemonių kasko draudimo sutartis Nr. 710-851-615901). Automobilis buvo pagrobtas ir su juo padarytas eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo apgadintas. Ieškovė apie tai tinkamai informavo atsakovą. Minėtas įvykis yra draudiminis, nes automobilis buvo paimtas ir juo buvo naudojamasi be ieškovės, kaip teisėtos valdytojos, žinios.Šiuo atveju nėra ieškovės atsakomybės dėl automobilį paėmusio ir jį vairavusio asmens, neturėjusio teisės vairuoti transporto priemonės, veiksmų, vėliau sukėlus eismo įvykį bei pasišalinus iš įvykio vietos. Draudimo išmoka turi būti išmokėta, nes nėra ieškovės kaltės. Ieškovė savo sutartines prievoles vykdė tinkamai, mokėjo draudimo įmokas, o minėto įvykio metu galiojo Draudimo sutartis. Kadangi ieškovė tiek iki įvykio, tiek ir po jo, elgėsi apdairiai (užrakinta transporto priemonė su veikiančiomis apsaugos sistemomis buvo laikoma buveinės adresu esančiame rakinamame ir uždarame kieme, o rakteliai – saugomi rakinamame pastate), atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą ,atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad UAB J. A. klinika 2017 m. gruodžio 14 d. sudaryta transporto priemonių Kasko draudimo sutartimi Nr. 710-851-615901 apdraudė automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio sugadinimai buvo padaryti esant nedraudžiamam įvykiui, numatytam Taisyklių 3.1.10 ir 3.1.11 punktuose, nes sąmoningai buvo pažeistos Draudimo sutartyje nurodytos pareigos, kadangi kiti asmenys minėtą transporto priemonę vairavo su K. G. žinia bei sutikimu, buvo pagrindas taikyti griežčiausią sankciją, t.y. atsisakyti sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Pažymėjo, jog net jeigu įvykis ir būtų pripažintas draudžiamuoju, o ieškinys būtų patenkintas, ieškovės reikalavimas sumokėti jos patirtas išlaidas visa apimtimi dėl pakaitinio automobilio nuomos bei saugojimo, yra nepagrįstas. Kadangi Draudimo sutartyje nenumatytos automobilio saugojimo išlaidos, o šalys susitarė tik dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų už 7 (septynias) dienas atlyginimo, tuo atveju, jeigu tokia transporto priemonė yra remontuojama (Taisyklių 1.3.6 punktas), todėl ieškinio reikalavimai sumokėti išmoką už automobilio saugojimą pagal UAB „Autotoja“ (75 Eur) ir UAB „Šančių autoservisas“ (472,81 Eur) bei automobilio nuomos išlaidas (2200 Eur) ir remonto išlaidoms taikomą PVM (1916,12 Eur), net ir tuo atveju, jeigu ginčo įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės UAB J. A. klinika ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB J. A. klinika iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 9124,40 Eur draudimo išmoką, 270 Eur patirtų išlaidų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (9394,40 Eur), nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 818,68 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismų priimtus sprendimus įvairiose bylose, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad pažeidimų padarymo metu automobilį Toyota Land Cruiser vairavo asmuo, ne tik neturintis tokios teisės, bet ir be transporto priemonės teisėtos valdytojos atstovės, konkrečiu atveju J. A.-G. ,žinios. Teismas atsakovo teiginius, kad minėta transporto priemonė buvo valdoma žinant ieškovės atstovei, nes K. G. buvo turto, įskaitant automobilį, teisėtas valdytojas, vertino kaip leistinais įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kuriuos paneigia nustatytos aplinkybės. Teismas nurodė, kad automobilį sudaužęs I. S., nesusijęs su J. A.-G., o pastarosios vyro sūnaus K. G., likusio savo tėvo ir pamotės namuose, tuo metu kai dėl įvykusio konflikto, pastarieji su policija vyko į komisariatą, veiksmai, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad tokiu būdu jis turto valdytoju tapo su J. A.-G. sutikimu ir leidimu. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai ignoruoja ir faktą, kad šis asmuo vėliau padarė nusikalstamą veiką (turto vagystė) pačios ieškovės atstovės atžvilgiu.
7. Teismas sprendė, jog atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra labiau formalus, nepagrįstas leistinais įrodymais, pateiktas siekiant išvengti draudimo išmokos išmokėjimo, nors Draudimo įstatymas įpareigoja draudiką pateikti draudėjui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, padarė išvadą, kad transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti esant draudžiamajam įvykiui, todėl sprendė, kad atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei draudimo išmoką, nes nenustatytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovą nuo tokios prievolės vykdymo (CK 6.993, 6.1010, 6.1012-6.1014 straipsniai). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo tenkino.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turi teisę bet kuriuo metu užsakyti transporto priemonės vertinimo ataskaitą savo poreikiams, ieškinio reikalavimą atlyginti 200 Eur išlaidas, susidariusias už vertinimo ataskaitą, laikė pagrįstu, todėl tenkino.Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie transporto priemonei atliktą remontą, ieškinio reikalavimus dėl automobilio saugojimo (75 Eur + 472,81 Eur) laikė nepagrįstais, todėl netenkino, o reikalavimą dėl automobilio nuomos išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies (tik už septynias paras), t.y. priteisiant 70,00 Eur (7 x 10,00 Eur už parą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovės UAB J. A. klinika ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB J. A. klinika ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas, atsisakydamas sumokėti draudimo išmoką dėl Taisyklėse nurodytų nedraudžiamųjų įvykių ir pareigų pažeidimo, privalėjo įrodyti atitinkamuose Taisyklių punktuose, nustatančiuose nedraudžiamuosius įvykius ir pareigas, nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu ieškovė, teigdama, kad ji nustojo valdyti Toyota Land Cruiser dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, privalėjo įrodyti, kad asmenų, pasinaudojusių Toyota Land Cruiser, veiksmai buvo priešingi: a) teisei ir b) ieškovės valiai, aiškiai išreiškiančiai jos nenorą perduoti automobilį naudotis kitiems asmenims. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų aplinkybių, automobilio užvaldymas nėra laikomas neteisėtu. Šiuo atveju K. G., užvaldydamas Toyota Land Cruiser, neatliko jokių priešingų teisei veiksmų ir J. A.-G. neišreiškė aiškaus nenoro, kad K. G. nesinaudotų Toyota Land Cruiser. Priešingai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad K. G. neturėjo tikslo pagrobti Toyota Land Cruiser ir J. A. jos laikino sulaikymo metu neprieštaravo policijos pareigūnams, jog K. G. liktų adresu (duomenys neskelbtini), ir būtų atsakingas už minėtu adresu esantį Toyota Land Cruiser ir kitą turtą. Jeigu jos valia būtų buvus kitokia, ji būtų pateikusi į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams prašymą išprašyti kitus asmenis, esančius namuose, ir užrakinti namą bei jo teritoriją. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytos vagystės yra priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovo vertinimu, automobilis Toyota Land Cruiser buvo užvaldytas teisėtai ir buvo naudojamas pažeidžiant viešojoje teisėje numatytą transporto priemonių vairavimo tvarką. Šie pažeidimai Taisyklėse buvo numatyti kaip atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrindai.
9.2. Toyota Land Cruiser sugadinimai buvo padaryti esant nedraudžiamajam įvykiui, numatytam Taisyklių 3.1.10 punkte. Toyota Land Cruiser nebuvo pavogtas Taisyklių prasme, ir Toyota Land Cruiser sugadinimai nepatektų į draudimo apsaugos apimtį net ir tuo atveju, jeigu Toyota Land Cruiser būtų buvęs užvaldytas kitu nei vagystė neteisėtu būdu. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti griežčiausią sankciją dėl draudimo sutartyje numatytų pareigų pažeidimo, t. y. atsisakyti sumokėti ieškovei draudimo išmoką, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti visa apimtimi.
9.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie Toyota Land Cruiser remontą. Be to, Toyota Land Cruiser pirkimo–pardavimo sutartis pagrindžia, kad Toyota Land Cruiser buvo parduotas nesuremontuotas. Automobilio nuomos išlaidos (70 Eur) nepatenka į draudimo apsaugos apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad Toyota Land Cruiser nebuvo suremontuotas, teigtina, kad 1916,12 Eur PVM nėra įskaičiuojama į draudimo išmokos dydį nepriklausomai nuo įvykio statuso.
10. Ieškovė UAB J. A. klinika atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Įsiteisėjusio 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, priimto K. G. atžvilgiu, motyvacija, vienareikšmiai paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad K. G. buvo atsakingas už J. A.-G., kaip fizinio asmens, ar juo labiau – už UAB J. A. klinika turtą, nes teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pasisakė, kad K. G. pavogė svetimą jam turtą, bei nuteisė jį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, padarymą. Jeigu K. G. būtų pasisavinęs jam patikėtą turtą, ką bando įrodinėti atsakovas šioje byloje, K. G. kiltų atsakomybė pagal kitą baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsnį, o būtent pagal BK 183 straipsnį. Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, konstatuodamas, kad K. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu paneigė atsakovo šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę, kad K. G. J. A.-G. ir UAB J. A. klinika turtas buvo patikėtas, ir kad šis turtas buvo K. G. žinioje.
10.2. Pats atsakovas ne tik neneigia, bet ir patvirtina ieškovės nuosekliai įrodinėtą aplinkybę, jog K. G. užvaldė ieškovės automobilį, o ne kad jam šis automobilis buvo perduotas.
Šalies argumentai
10.3. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Toyota Land Cruiser pirkimo–pardavimo sutartis pagrindžia, kad Toyota Land Cruiser buvo parduotas nesuremontuotas. Pažymėtina, jog automobilį ieškovė buvo priversta parduoti nesuremontuotą ir už žymiai mažesnę nei rinkos kainą vien dėl tos priežasties, kad negavusi draudimo išmokos neturėjo jokių galimybių šį automobilį suremontuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
1. Dėl naujų įrodymų. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurias grindžia atsikirtimus į apeliacinį skundą. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsižvelgus į tai, kad pateiktais dokumentais ieškovė grindžia esminius atsikirtimų argumentus, dokumentai pateikti su atsiliepimu, t. y. pateiktų dokumentų turinys šalims yra žinomas ir pateiktų dokumentų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas minėtus rašytinius įrodymus priima.
2. Apeliacinis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties nuostatų, reglamentuojančių nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, aiškinimo ir taikymo bei dėl atsakovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką teisėtumo.
4. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „J. A. klinika“ priklausantis automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)buvo apdraustas pas atsakovę Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimu. Draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) pagrindu. 2018 m. vasario 16 d. neblaiviai J. A.-G. dėl kilusio konflikto buvo pritaikytas laikinas sulaikymas ir ji buvo išvežta į areštinę, kur buvo laikoma iki 2018 m. vasario 18 d. Namuose likęs J. A.-G. sutuoktinio sūnus K. G. pasikvietė draugų ir surengė vakarėlį, kurio metu, pritariant K. G., buvo važinėjamasi Toyota Land Cruiser ir buvo padaryti eismo įvykiai, dėl kurių buvo sugadintas Toyota Land Cruiser. Eismo įvykių metu Toyota Land Cruiser buvo vairuojamas neblaivių ir neturinčių vairuotojo pažymėjimo asmenų. Taip pat apie eismo įvykius nebuvo pranešta policijai ir buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Atsakovė pripažino kad minėtos aplinkybės atitiko draudimo sutartyje nurodytus nedraudžiamuosius įvykius ir buvo pažeistos draudimo sutartyje nustatytos pareigos ir atsisakė sumokėti draudimo išmoką.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 9124,40 Eur draudimo išmoką, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad administracinių nusižengimų padarymo metu, kai buvo sugadintas Toyota Land Cruiser, Toyota Land Cruiser vairavo asmuo be J. A.-G. žinios. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė atsakovės argumentus, kad K. G. buvo Toyota Land Cruiser teisėtas valdytojas. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad automobilį sudaužęs I. S., nesusijęs su J. A.-G., K. G., likusio savo tėvo ir pamotės namuose, tuo metu, kai dėl įvykusio konflikto, pastarieji su policija vyko į komisariatą, veiksmai, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad tokiu būdu jis turto valdytoju tapo su J. A.-G. sutikimu ir leidimu. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ne ieškovės atstovo, bet policijos ir paties K. G. iniciatyva, jis liko atsakingu už J. A.-G. turtą, bet ne už ieškovės UAB „J. A. klinika“ priklausantį turtą. Taip pat teismas konstatavo, kad K. G. vėliau padarė nusikalstamą veiką (turto vagystę)J. A.-G., atžvilgiu. Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti esant draudžiamajam įvykiui.
6. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1418-808/2019 ta apimtimi, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB J. A. klinika ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB J. A. klinika ieškinį atmesti visa apimtimi.
7. Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką. CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutarties pagrindu draudikas už draudimo įmoką prisiima kitų asmenų – draudėjo ar trečiojo asmens, kurio naudai sudaryta sutartis – nuostolių riziką. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).
8. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004).
9. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 ( redakcija nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 1.1 punktas numato, kad Transporto priemonių „Visų rizikų kasko“ draudimas (išskyrus Nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus šių taisyklių 3. punkte ir Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4. punkte), susijęs su apdraustos transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai įrengta papildoma įranga, kuriai žala buvo padaryta dėl šiame punkte nurodyto draudžiamojo įvykio, yra apdrausta tik tokiu atveju, jei draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydis nurodyti šių taisyklių 7.1 punkte.
10. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (redakcija nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 3.1. punktas nustato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi tie įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui ir nustato nedraudžiamųjų įvykių sąrašą; tarp jų – kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plėšimo metu (3.1.9 punktas); kai apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vairuoti transporto priemonę (3.1.10 punktas) ir kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigusio nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką (3.1.11 punktas).
11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-150-668/2019 konstatavo, kad 2018 m. vasario 17 d. 11.58 val. nepilnametis I. S. G. vairavo Toyota LandCruiser neturėdamas teisės vairuoti; jam buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas.
12. I. S., suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo apsunkindamas eismo įvykio aplinkybių ištyrimą bei atimdamas galimybę policijos pareigūnams patikrinti jo blaivumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Toyota Land Cruiser sugadinimai buvo padaryti esant nedraudžiamiesiems įvykiams, numatytiems Taisyklių 3.1.10 , 3.1.11 punktuose.
13. Ieškovė savo poziciją byloje grindė tuo, kad automobilis buvo apgadintas vagystės metu, t.y. įvykis yra draudžiamasis pagal Taisyklių 3.1.9 punkte numatytą išimtį.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apdraustas automobilis buvo sugadintas tuo metu, kai J. A.-G. namuose liko nepilnametis K. G.; teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad K. G. liko namuose teisėtu pagrindu. J. A.-G., UAB „J. A. klinika“ direktorė, prieš išvežant ją į areštinę, kurioje ji buvo laikoma nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 18 d., neprieštaravo, kad K. G. liktų jos namuose, kur buvo paliktas ir UAB „J. A. klinika“ priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“. Automobilis buvo apgadintas autoįvykio, įvykusio 2018 m. vasario 17 d. 11.58 val. metu, automobilis įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Bylos duomenimis, automobilis buvo parduotas nesuremontuotas.
15. 2018 m. vasario 18 d. ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl asmeninių daiktų, automobilio „Toyota Land Cruiser“ dingimo ir turto suniokojimo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas; nutarime pažymėta, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Net ir pripažinus, kad jaunuoliai be automobilio savininko žinios paėmė automobilį, reikia aiškintis subjektyviosios veikos požymius ir veikos kvalifikaciją pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais įtariamojo ketinimą pagrobti automobilį, nes svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika. Šiuo atveju pagrindinis tikslas buvo pasivažinėti automobiliu, nes jo savininko namuose nebuvo, o rakteliai buvo padėti visiems pasiekiamoje vietoje, dėl to K. G. ir I. S. veiksmuose nebuvo tyčios užvaldyti svetimą turtą (automobilį).
16. 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė ieškovės skundą dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atmesti pareiškėjos skundą dėl 2018 m. gegužės 24 d. nutarimo; teismas pažymėjo, kad K. G., I. S. ar kiti su jais buvę asmenys neturėjo tikslo pagrobti automobilį „Toyota Land Cruiser“, tai patvirtina įvykio vakarą kartu su K. G. nukentėjusiosios namuose buvusių ir kartu minėtu automobiliu važinėjusių asmenų nuoseklūs, sutampantys parodymai apie tai, kad jiems buvo žinoma, kad K. G. iš pradžių neleido važiuoti automobiliu, vėliau važinėjosi ir pats, kad K. G. pyko ir pergyveno dėl apgadinto automobilio, prašė parvaryti automobilį namo, tačiau juos sustabdė policijos pareigūnai ir kt. Tai, kad nebuvo ketinta pagrobti automobilį, liudija ir pati įvykio situacija, kuomet automobiliu buvo išvažiuota ir važinėta keletą kartų įvairiomis kryptimis bei sugrįžta į kiemą atgal. Ikiteisminio tyrimo teisėjo manymu, tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, jog buvo pasirinktas netinkamas pasilinksminimo būdas, automobiliu ketinta pasinaudoti laikinai, pramogai, dėl mažareikšmės priežasties – pasivažinėti, nusipirkti cigarečių. Tai, kad automobilis nebuvo pristatytas atgal į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), lėmė jaunuolių pasivažinėjimo metu sukeltas eismo įvykis, kuomet buvo apgadintas ne tik automobilis „Toyota Land Cruiser“ bei kitos transporto priemonės; automobilis buvo sulaikytas pareigūnų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su aukštesniosios prokurorės išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje dėl automobilio pagrobimo nutrauktas pagrįstai, nustačius sumanymo turinį, įvertinus ne tik objektyviosios, bet ir subjektyviosios veikos požymius (tikslą ir motyvą) ir nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą automobilio užvaldymą.
17. 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismas nutartyje, kuria buvo atmestas J. A.-G. ir UAB „J. A. klinika“ direktorės J. A.-G. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas, nurodė, kad K. G. turėjo tikslą ne užvaldyti, pasisavinti svetimą automobilį, o tik juo pasinaudoti (pasivažinėti), kas ir buvo daroma, patvirtina liudytojų parodymai, kad automobiliu ne kartą buvo išvažiuojama ir grįžtama atgal į vietą, kur automobilis stovėjo. Jokių duomenų apie tai, kad automobilį buvo ketinama pagrobti nėra.
18. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. G. ar I. S. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo (automobilio vagystės) požymių. Kartu su atsikirtimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė naują rašytinį įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo K. G. buvo nuteistas už ieškovei priklausančių papuošalų ir pinigų bendros 2260 eurų vertės vagystę (BK 178 str. 1 d.) iš J. A.-G. namų, tačiau teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės nepaneigia prokuratūros ir teismo išvadų dėl automobilio vagystės požymių nebuvimo K. G. veiksmuose. K. G. veiksmai dėl automobilio paėmimo be leidimo net nebuvo teisminio proceso baudžiamojoje byloje dalyku; kaip minėta, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio galimos vagytės buvo nutrauktas.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-175/2003, ir 2007 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007, buvo suformuota praktika dėl vagystės sąvokos transporto priemonių draudimo teisiniuose santykiuose aiškinimo. Kasacinis teismas nurodė, kad draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, turi būti aiškinamas tokia prasme, kaip vagystę suvokia paprastas, normalus asmuo. Jam nėra svarbus turto netekimo būdas. Svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindo manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino. Turtas gali būti užvaldytas atvirai ar slapta ir paverstas kito asmens nuosavybe. Jis gali būti neteisėtai išgautas iš teisėto valdymo panaudojant fizinę jėgą, prievartą, apgaulę ar teisines priemones (pavyzdžiui, sutartis). Fizinio ar kitokio pobūdžio priemonių vartojimas turi reikšmės turto užvaldymo ir pavertimo savo nuosavybe teisiniam kvalifikavimui pagal baudžiamosios teisės normas. Tuo tarpu civilinėje byloje tai nėra esminė aplinkybė. Turto savininko požiūriu draudimine apsauga nuo vagystės reikalinga apdrausti transporto priemonės netekimo riziką. Ji siejama su nuosavybės teisių praradimu, kai turtą pasisavina kiti asmenys. Kai vertingą turtą civilinės sutarties sudarymo būdu išsinuomoja ir savininkui ar valdytojui negrąžina pašaliniai asmenys, tai draudimo teisinių santykių prasme šis faktas gali būti vertinamas kaip vagystė.
20. Nurodyto išaiškinimo kontekste draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, draudimo santykiuose aiškinamas ne taip griežtai, kaip vagystė baudžiamojoje byloje, tačiau ir draudiminiuose santykiuose reikalaujama, kad svetimo turto paėmimo metu egzistuotų reali nuosavybės teisės netekimo rizika.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad K. G., I. S. ar kiti asmenys turėjo tikslą pasisavinti svetimą automobilį, jų veiksmai negali būti vertinami ne tik kaip vagystė baudžiamosios teisės požiūriu, bet ir kaip draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, draudimo teisniuose santykiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad administracinės teisės pažeidimo padarymo metu automobilį Toyota LandC ruiser vairavo asmuo ne tik neturintis tokios teises, bet ir be transporto priemonės teisėtos valdytojos J. A.-G. žinios, nepakankama tam, kad būtų galima pripažinti, jog egzistavo reali automobilio pagrobimo rizika, kad automobilis buvo vairuojamas tikslu jį pagrobti, pasisavinti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis buvo apgadintas draudiminio įvykio metu, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.9Teisėjų kolegija pritaria apeliantės nuomonei, jog Taisyklių 3.1.9 punkto nuostatos yra visiškai aiškios, įvykio, kuriuo metu buvo apgadintas apdraustas automobilis, faktinės aplinkybės nustatytos ir įrodytos, todėl įvykis, kuriuo ieškovė grindžia ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas; teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, priteisia atsakovei iš ieškovės 211,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; duomenų apie išlaidas atstovo pagalbai apmokėti nepateikta. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „J. A. klinika“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 302912288) iš UAB J. A. klininkos (juridinio asmens kodas 233837270) 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.