Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., jo atstovei advokatei Odetai Daminaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. A11-1140-(1.1.47-T1) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. 2014 m. sausio 15 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-2910/14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. kad 2014 m. sausio 15 d., apie 12 val. 59 min. Vilniuje, Geležinkelio g. 6, automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be taksi plafono ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-1140/14-(1.1.47-T1) pripažinta, kad R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą; jam paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 1-3) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Visų pirma nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas nesant jo veiksmuose inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, netinkamai kvalifikavus darbinius vairuotojo santykius kaip taksi paslaugas, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, todėl administracinė komisija nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeisti taksi ūkinei veiklai keliami reikalavimai ir kad buvo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas. Nurodo, kad keleivių laukimas buvo traktuotas kaip taksi veikla, nesiaiškinant jokių aplinkybių, kokiu pagrindu laukė keleivių, todėl nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo faktą buvus turi įrodyti institucija ar pareigūnas, surašantis administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau protokolą surašęs pareigūnas ir institucija, priėmusi nutarimą, išvadą, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y., buvo vykdoma taksi veikla neturint galiojančio leidimo ir transporto priemone, neturinčia taksi priemonei būtinų atributų, nustatė iš vienos vienintelės aplinkybės, kad buvo laukiama transporto priemone ketinančių pasinaudoti asmenų, tačiau laukimas transporto priemone ketinančių pasinaudoti asmenų yra būdingas ne tik taksi veiklai, bet gali būti susijęs ir su kitomis ūkinės veiklos rūšimis, pvz.: keleivių vežimui užsakomaisiais reisais, automobilių nuomai su vairuotojo paslauga. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.512 straipsniu, teigia, kad jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis buvo samdomas VšĮ „Lex Baltica“ darbuotojas ir asmenų, ketinančių pasinaudoti transporto priemone, laukė vykdydamas darbdavio nurodymus, t.y., savo vardu ir rizika nevykdė jokios ūkinės, komercinės veiklos ir nėra ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas. Protokole nurodytu metu vykdė darbo sutartyje aptartas darbines funkcijas, t.y. nuvyko darbdavio nurodytu adresu, kur turėjo suteikti išnuomotos transporto priemonės vairuotojo paslaugas nuomotojo D. S. nurodytam asmeniui – L. S.. Belaukiant keleivio buvo užpildytas vairavimo paslaugų suteikimo laiką patvirtinantis užsakymo lapas, tačiau paslauga dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos sutarties nebuvo suteikta. Tačiau automobilio nuoma su vairuotojo paslauga minėta klientė ir toliau naudojasi. Šias aplinkybes patvirtina Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. 093 bei jos priedas vienkartinė keleivių pervežimo sutartis–užsakymas, Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. 051, jos priedas Sutartis-Užsakymas bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 0537579. Lietuvos Respublikos transporto kodekso 8 straipsnis nenumato, kad automobilių nuomai su vairuotojo paslauga yra reikalingas leidimas. VšĮ „Lex Baltica“ verčiasi įvairių rūšių su transporto priemonėmis susijusia veikla, tame tarpe ne tik taksi veikla, bet ir automobilių nuomos su vairuotojo samdymu. Kad ekonominės veiklos klasė 49.32 apima ir automobilių nuomos su vairuotojo paslauga veiklos rūšį, patvirtina ir prie skundo pridedamas Lietuvos Statistikos departamento 2013-03-18 raštas Nr. SD-300. Kadangi ginčo atveju nebuvo teiktos taksi paslaugos, o vairavimo paslaugos automobilį išsinuomojusiam asmeniui, todėl automobilis ir neturėjo taksi automobiliui būdingų atributų kaip plafonas ir taksometras, už kurių nebuvimą jis baudžiamas. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b.l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad atvykus L. S. kaip tik sustatinėjo atvykimo kvitą, kai atėjo savivaldybės darbuotojai, užblokavo mašiną ir apkaltino jį taksi veikla. Jis dirbo pagal automobilių nuomos sutartį. Sutartis sudaroma atitinkamam laikotarpiui, atsiskaitoma su įmone vienkartiniais pinigų paėmimo kvitais. Ant mašinos yra išorinė reklama, žmonės gali kreiptis į įmonę arba į vairuotoją. Bet kas gali sustabdyti mašiną ir ją išsinuomoti. Valandos standartas yra 60 litų, taikomi laiko tarifai. Prieš tai jis dirbo UAB „Eurovila“, joje buvo sudaręs analogišką sutartį su tuo pačiu klientu. L. S. yra vežęs į polikliniką. Automobilis yra jo asmeninis; už sunaudotą kurą pateikia įmonei kvitus ir jam kompensuojama. Automobilyje buvęs plafonas yra netikras, jis išardomas, į vidų pilami kvepalai, kurie pasklinda automobilyje. Pripažino viską filmavęs, tačiau nurodė, kad įrašas neišliko.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir komisija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taksi taisyklės) 7.3. punkte nustatyta taksi paslaugų sąvoka apima ne tik keleivių vežimą ar atlygio už paslaugą ėmimą, bet ir keleivių laukimą. Šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamos visos bylai išspręsti reikšmingus aplinkybės. Automobilio salono viduje pateikti paslaugų tarifai, kuriuose nustatytas vienkartinis mokestis už iškvietimą, už nuvažiuotą l km dieną/naktį, prastovą ir pan. Pateikti tarifai ir jų diferencijavimas pateikiamas analogiški kaip teikiant taksi paslaugas. Automobilio salono viduje pastatytas plafonas su užrašu „Taxi“. Įvertinus surinktus įrodymus ir bylos aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui, galima teigti, kad R. G. vykdyta veikla atitinka taksi veiklą: keleiviai vežami jų nurodytu maršrutu už tam tikrą mokestį, paslaugos užsakymas telefonu (telefono numeris yra užrašytas ant automobilio šono, t.y. 2414444), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama ne už automobilio nuomą konkrečiam laikotarpiui, bet už konkretų maršrutą). LR CK 6.513 straipsnyje yra aiškiai išdėstyta, jog transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams patikrinimo metu nepateikė jokios rašytinės sutarties, kuria buvo suteiktos transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas, ir pagal kurią nuomininkas turėjo įsipareigoti sumokėti nuomos mokestį. Taip pat jokios sutarties nepateikė ir komisijos pasėdžio metu. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. 093, kuri buvo pateikta tik su skundu teismui, o ne bylos nagrinėjimo metu, kelia abejonių dėl jos pasirašymo laiko. Taip pat pateikta sutartis pagal jos formą ir turinį turi esminių trūkumų: VšĮ „Lex Baltica“ nuomotojo vardu sutartį pasirašo direktorius ir įsipareigoja išnuomoti transporto priemonę Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso R. G.. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas arba esant esminių trūkumų atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

2014-01-15 buvo išnuomotas R. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis, todėl kaip transporto priemonės savininkas jis turi ir teises, ir pareigas atsakyti už tai, jog su minima transporto priemone buvo vykdoma neteisėta komercinė ūkinė veikla. Administracinė nuobauda neskiriama juridiniams asmenis, ji skiriama asmeniui padariusiam administracinį teisės pažeidimą, t.y. šiuo konkrečiu atveju R. G.. Atkreipia dėmesį, jog LR CK reikalauja teikiant transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas ne suteikimo laiką patvirtinančio kelionės lapo, o rašytinės formos nuomos sutarties. Sutartis laikoma sudaryta, kai abi šalys ją pasirašo. Taip pat pažymi, kad jei taksi veikla bei transporto teikiant vairavimo paslaugas pagal Europos Sąjungos veiklos rūšių klasifikatorių pagal teikiamų paslaugų bendrumą patenka į vieną klasę, tai nereiškia, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai negali numatyti papildomų reikalavimų šioms paslaugų rūšims, kurių privaloma laikytis. Transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisykles nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų, t. y. teikiant taksi paslaugas turėti leidimą ir kt. Aplinkybės, kad pareiškėjo automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi, nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, nenaudojamos racijos bei negaunami užsakymai iš dispečerinių, o turėjo tik tam tikrus skiriamuosius taksi paslaugas teikiančio automobilio ženklus, vertinama kaip savarankiški pažeidimai ir savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 17-19).

Institucijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant; todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 red.).

R. G. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą.

R. G. vadovaujasi CK 6.512 straipsniu bei teigia, kad teikė ne taksi paslaugas, o automobilio nuomos paslaugas pagal darbdavio VšĮ „Lex Baltica“ nurodymus – vykdė su kliente D. S. 2014 m. sausio 2 d. sudarytą Transporto priemonės teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį Nr. 093 (toliau – Sutartis). CK 6.512 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.513 straipsnį transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Teisme apklausta liudytoja D. S. paaiškino, kad jos motinai reikėjo važinėti pas gydytojus. Sudarė sutartį su direktoriumi, susitarė, kad motiną vežios Rolandas. Motina pasakojusi, kad nenuvažiavo, nes vairuotojui surašė protokolą. Vasario 15 d. motina mirė. Ji (liudytoja D. S.) buvo sudariusi dvi sutartis, sutarė mokėti 100 litų, bet pirmą kartą, sausio mėnesį, motinos nenuvežė. Už vasario mėnesį 100 litų ji sumokėjo. Teisme apklaustas liudytoju V. L. nurodė esąs VšĮ „Lex Baltica“, VšĮ „Season Fashion“ ir transporto asociacijos „Eurovila“, UAB „Taksovila“ direktorius. Visi vairuotojai yra ekspeditoriai su teise išrašyti griežtos atskaitomybės dokumentus; kiekvienas vairuotojas turi asmeninį automobilį, kurį išnuomoja įmonei. Įmonė turi per 1000 nuolatinių klientų. Visi vairuotojai yra registruoti darbo biržoje kaip dirbantys ir ieškantys darbo. Sutartys registruojamos iš eilės pagal grynųjų pinigų kvito numerį. Numeriai gali būti ir skirtingi, nes prie pinigų priėmimo kvito gali būti išrašyta sutartis ir įtrauktas numeris. Laikas įrašytas nuomos sutartyje. Pagal tarifų lentelę minimalus laikas yra 15 litų, maksimalus gali būti 1000. Turėtų būti sumokėta tokia suma, kokia nurodyta sutartyje. Suma priklauso nuo laiko (valandų ir minučių). Vairuotojas sudaro su keleiviu sutartį-užsakymą, o kvitas – tik atsiskaitant. Iš pradžių teigė, kad sutarčių įmonėje neregistruoja, jos surašytos į užrašų knygutę, vėliau jau nurodė, kad sutartys saugomos centralizuotoje buhalterijoje. Teismas pažymi, kad šios bylos dalykas nėra VšĮ „Lex Baltica“ buhalterinė apskaita, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčių apskaitos duomenų teisingumas ir pan., todėl net jei minėta sutartis Nr. 093 ir buvo su D. S. sudaryta, – bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad 2014 m. sausio 15 d., apie 12.59 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 6, patikrinimo metu į R. G. jam priklausančiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teikė transporto priemonės nuomos paslaugas pagal šią sutartį. Byloje nustatyta, kad patikrinimo metu nei R. G., nei jo keleivė savivaldybės darbuotojams rašytinės nuomos sutarties nepateikė ir apie tokios, rašytinės, sutarties egzistavimą neužsiminė; taip pat nenurodė ir keleivės asmens duomenų, kas, esant rašytinei sutarčiai, niekaip logiškai nepaaiškinama. Priešingai, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas F. P., Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas, kad ne pirmą kartą yra kviečiamas dėl tos įmonės VšĮ „Lex Baltica“ veiklos. Prie stoties antrą dieną pastebėjo automobilį toje pačioje vietoje; jo priekyje buvo tarifų kortelė, plafonas su užrašu „taksi“, o ant šono užrašas ir telefono numeris. Antrą dieną automobilyje buvo ir keleiviai. Priekyje sėdėjo moteriškė, kuri iš pradžių patvirtino, kad važiuos taksi. Gale sėdėjo du vyrai, kurie painstruktavo tą moteriškę ir tada ji savo žodžių atsisakė, ėmė teigti, kad čia jos pažįstamas. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, darbo sutartį; kadangi deklaravo apie automobilio nuomą, buvo paprašyta pateikti nuomos sutartį. Jie tokios sutarties neturėjo, nei keleivė, nei vairuotojas. Vairuotojas viską filmavo. Keleivių neidentifikavo, nes jie nepateikė dokumentų. Departamento darbuotojai turi teisę stabdyti taksi automobilius, o kadangi deklaruojama nuoma, – stabdyti negali, tokiu atveju važiuoja paskui, kol sustojama išleisti keleivį. Tada paprastai vairuotojai sako, kad nemokamai vežė pažįstamus, kurių net vardų nežino. Analogiškas įvykio aplinkybes F. P. nurodė ir patikrinimo dieną surašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 49), kai tuo tarpu R. G. nuo paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė, pasirašyti taip pat atsisakė. Taipogi ir liudytojas M. U., Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas, patvirtino, kad ne pirmą kartą pastebėtas automobilis, buvo įtarta, kad teikia taksi paslaugas, nes buvo tarifų kortelė, taksi plafono imitacija. Kaip tik buvo įlipę klientai, priekyje sėdėjo moteris, o gale du vyriškiai. Moteris patvirtino, kad naudojasi taksi paslaugomis, tačiau paprašius pateikti parodymus, vairuotojas ir gale sėdėję vyriškiai pradėjo įkalbinėti sakyti kitaip. Ji savo parodymus pakeitė. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, viską filmavo, grasino teismais.

Duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai būtų suinteresuoti apkalbėti R. G., nenustatyta. Jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka bylos faktinius duomenis. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad savivaldybė nori pašalinti konkurentus, tačiau pažymėtina, kad savivaldybė teikia būtent taksi paslaugas, o ne transporto nuomos, todėl R. G. argumentai vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog byloje nebuvo sprendžiama, ar savivaldybė pagrįstai/nepagrįstai išduoda leidimus taksi veiklai.

Be to, kaip matyti iš patikrinimo metu padarytų nuotraukų (b.l. 24-26), ant automobilio nurodytas telefono numeris, už automobilio stiklo buvo padėta tarifų kortelė, kurios buvimas, atsižvelgiant į tai, jog neigiama teikus taksi paslaugas, įtikinamai nepaaiškintas. Liudytojo V. L. teigimu, tarifų lentelės įdėtos tam, kad klientai žinotų, kiek kainuoja. Tačiau, anot liudytojo, vienkartinio mokesčio iš klientų neima, už iškvietimą neima, už kilometražą neima (nors kaina tarifų kortelėje nurodyta), tik skaičiuoja pagal laiką, kurį apskaičiuoja vairuotojas, kai keleivis pasako planą; už 10 minučių kaina 30 Lt, už valandą bus 180 litų. Taigi, tarifų kortelėje nurodytos neaktualios besinuomojančiam automobilį klientui kainos, todėl akivaizdu, kad tarifų kortelės buvimas teikiant nuomos paslaugas niekuo nepagrįstas ir tai tik patvirtina, jog buvo teikiamos būtent taksi paslaugos. Ir šiuo atveju taksi plafono imitacija, pademonstruota teismo posėdžio metu kaip naudojama automobilio salono oro gaiviklis, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms (kad patikrinimo metu nebuvo pateikta rašytinė nuomos sutartis, keleivė iš pradžių teigė besinaudojanti taksi paslaugomis, už automobilio stiklo buvo tarifų kortelė, ant automobilio šono – telefono numeris) tik papildo bendrą R. G. automobilio išorės informaciją, kad teikiamos taksi paslaugos. Taip pat teiginiai, kad būtent vairuotojas apskaičiuoja vežimo laiką bei sumą, paneigia R. G. bei liudytojo V. L. argumentus, jog rašytinė sutartis buvo sudaryta iš anksto; o sutartyje nurodyta 100 Lt suma už 5 valandų paslaugą taip pat akivaizdžiai neatitinka įkainio 180 Lt/ha. Tokia nuomos paslauga, kai tik atvykus klientui pildoma sutartis (užsakymo kvitas), kurioje apskaičiuojamas kelionės laikas ir kaina, pagal savo esmę nėra nuomos paslauga, o atitinka būtent taksi paslaugų teikimą. Beje, kaip teismui nurodė liudytojas V. L., suma gali būti mažesnė, ir tai ne pažeidimas, nes įmonei automobilis nepriklauso, kuro sąnaudas, amortizaciją – vairuotojas pats apmoka; tuo tarpu R. G. nurodė, kad visas šias išlaidas apmoka darbdavys, o jis per mėnesį uždirba tik apie 150 litų. Visi šie prieštaravimai sudaro pagrindą pareiškėjo paaiškinimus vertinti kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Automobilis priklauso pareiškėjui (b.l. 27), jis yra tinkamas atsakomybėn patrauktas subjektas.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą vežėjai vežti keleivius gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad leidimo vežti keleivius taksi R. G. neturėjo, darytina išvada, jog institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo, kad jis minėtus teisės aktus pažeidė, ir paskyrė pagrįstą nuobaudą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. skundo netenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. A11-1140-(1.1.47-T1) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.