Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria R. G. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 str. 1 d. 750 Lt bauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo netenkintas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rolandas G. V. miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. vasario 13 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, 2014 m. sausio 15 d., apie 12.59 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 6, automobiliu Ford, v.n. (duomenys neskelbtini), be taksi plafono ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą, ir tokiu būdu R. G. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 str. 1 d.

Nesutikdamas su minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimu, R. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, R. G. savo kaltės padaręs LR ATPK 172 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepripažįsta, teigdamas, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iškilusias byloje abejones dėl tam tikrų aplinkybių vertino ne traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o kaip faktą patvirtinantį asmens kaltę, taip pažeisdamas asmens nekaltumo prezumpcijos principą.

LR ATPK 172 str. 1 d. numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.

LR ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR ATPK 256 str. 1 d.).

R. G. kaltę padarius LR ATPK 172 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina liudytojų F. P., V. L., M. U. parodymai (b.l. 43, 44, 54), fotonuotraukos, Lietuvos statistikos departamento raštas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei kita bylos medžiaga. Priešingai nei nurodoma skunde, įvertinus visą bylos medžiagą, tarp jų ir paties R. G. parodymus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos administracinėse bylose dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 16 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05), išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai R. G. nubaudė pagal LR ATPK 172 str. 1 d.

Nors apeliantas nurodo, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą pagal sutartį, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytoju F. P. parodė, kad automobilio viduje jis pastebėjo tarifų kortelę ir taksi plafoną, ant automobilio šono buvo užrašyta „nuoma“ ir nurodytas telefono numeris. Automobilyje sėdėjusi moteris pasakė, kad važiuos kaip su taksi, tačiau automobilyje sėdėję vaikinai ją prainstruktavo ir ji pakeitė savo paaiškinimus, sakė, kad vairuotojas pažįstamas. Paprastai vairuotojas spėja pasakyti keleiviui, kad šis sakytų, kad yra pažįstami. Vairuotojas paaiškino, kad veš keleivę pagal nuomos sutartį. Nuomos sutarties neturėjo nei vairuotojas, nei keleivė (b.l. 43). Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas M. U. bei papildomai paaiškino, kad R. G. automobilį pastebėjo ne pirmą kartą, suprato, kad teikia taksi paslaugas, vairuotojas elgėsi neadekvačiai, filmavo juos, grasino teismais. Tarifų kortelė gulėjo ant priekinės panelės keleivio pusėje (b.l. 54). V. L. teismo posėdyje parodė, kad visos jo įmonės vykdo taksi paslaugų teisėtą ūkinę komercinę veiklą, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 6.512 str. (b.l. 44). Be to, teismo posėdyje R. G. paaiškino, kad anksčiau jis dirbo taksistu (b.l. 31). Taip pat teismo posėdyje parodė, kad sutartį gali sudaryti ir vairuotojas, klientai gali skambinti į įmonę, arba vairuotojui (b.l. 42). Iš byloje esančio Lietuvos statistikos departamento rašto matyti, kad taksi veikla ir privačių lengvųjų automobilių nuoma su vairuotojo samdymu klasifikuojamos vienoje EVRK 2 red. 49.32 klasėje „Taksi veikla“. Nustatant privačių lengvųjų automobilių nuomos su vairuotojo samdymu EVRK 2 red. kodą, atsižvelgiama į šios klasės aiškinamąsias pastabas, kuriose aiškiai įvardyta, kad ši veika klasifikuojama 49.32 klasėje „taksi veikla“ (b.l. 8). Byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti visi R. G. automobilio atributai –„Taxi“ plafonas automobilio viduje (b.l. 24), telefono numeris ant automobilio šono (b.l. 26). Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tarifų kortelės, kurioje nurodytos kainos, buvimas teikiant nuomos paslaugas nepagrįstas, kas tik patvirtina, jog buvo teikiamos būtent taksi paslaugos.

Siekiant atriboti taksi veiklą nuo automobilio nuomos su vairuotoju veiklos, pabrėžtina, kad pagal LR CK 6.512 str., pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal LR CK 6.513 str. nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Apylinkės teismas pagrįstai nelaikė kartu su R. G. skundu į bylą pateiktų transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties Nr. 093 (b.l. 9) ir 2014 m. vasario 3 d. vienkartinės keleivių pervežimo sutarties – užsakymo Nr. 051 (b.l. 10) įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad šie dokumentai buvo užpildyti ir sudaryti dėl 2014 m. sausio 15 d., apie 12.59 val., įvykusio keleivių vežimo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti dokumentai buvo surašyti būtent 2014 m. sausio 15 d. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas patikrinimo metu šių dokumentų nepateikė, taip pat jie nebuvo pateikti ir Komisijos pasėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad iš 2014 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti jog teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. P. parodė, kad nuomos sutarties neturėjo nei keleivė, nei vairuotojas. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis Nr. 093, pateikta tik su skundu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad R. G. negalėjo nurodyti jokių keleivės duomenų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad rašytinė nuomos sutartis su keleiviais šiuo konkrečiu atveju sudaryta nebuvo. R. G. vykdyta veikla (paslauga) pagal savo turinį atitinka taksi veiklą.

Priešingai, nei nurodyta skunde, patikrinimo metu fotonuotrauka užfiksuotoje keleivio pervežimo Sutartyje-Užsakyme, kuri tik buvo pradėta pildyti, nėra nurodyti jokie keleivės L. S. asmens duomenys. Tokiu būdu skundo argumentas, jog D. S. patvirtino, kad pagal jos sudarytą su VšĮ „L. B.“ sutartį transporto priemone ketino pasinaudoti būtent jos motina L. S., nepatvirtina, kad R. G. neteikė taksi paslaugų. Beje, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokia nuomos paslauga, kai tik atvykus klientui pildoma sutartis (užsakymo kvitas), kurioje apskaičiuojamas kelionės laikas ir kaina, nėra nuomos paslauga, o atitinka būtent taksi paslaugų teikimą.

Priešingai nei nurodoma skunde administracinio teisės pažeidimo protokolo fabula surašyta teisingai ir pažeidimas užfiksuotas ne tuomet, kai buvo vežami keleiviai, o kol transporto priemonė stovėjo, t.y. laukė keleivių. Lietuvos Respublikos Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau - Taksi taisyklės) 7.3. punkte nustatyta, kad taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas. Taigi taksi paslaugų sąvoka apima ne tik keleivių vežimą ar atlygio už paslaugą ėmimą, bet ir keleivių laukimą. Tokiu būdu skundo argumentai susiję su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Aplinkybė, kad byloje esantis tarnybinis pranešimas nebuvo pateiktas Komisijai, kad Komisijai priimant nutarimą nebuvo apklaustas M. U., nesudaro pagrindo manyti, kad R. G. buvo nubaustas nepagrįstai, juolab, kad kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, jame nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su pareigūnų, apklaustų teisme, duotais parodymais, atitinka fotonuotraukose užfiksuotus ir tarnybiniame pranešime aprašytus automobilio atributus bei neprieštarauja kitai bylos medžiagai, kurios pakako Komisijai priimti nutarimą. Nors tarnybinis pranešimas nėra registruotas (b.l. 49), tačiau įvertinus jame užfiksuotas aplinkybes, laikytina, kad minėtas pažeidimas, nagrinėjamu atveju nėra esminis. Byloje nėra duomenų, kad M. U. ar F. P. būtų davę melagingus parodymus. Be to, jų parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas straipsnis neatitinka protokole nurodyto pažeidimo esmės, protokolas surašytas ir pažeidimas išnagrinėtas tam įgaliojimų neturinčios institucijos bei net ne šio pažeidimo subjektui. Tuo tarpu pažymėtina, jog R. G. veikla traktuojama kaip taksi paslaugų teikimas neturint šiai veiklai išduoto leidimo, todėl tai yra komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė LR ATPK 172 str. 1 d. Tačiau ši norma yra blanketinė ir jos taikymui būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatą, todėl protokole yra nurodyta, jog R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė komercinės ar ūkinės veiklos tvarką, o ne už tai, kad jis vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (ATPK 173 str.).

Vadovaudamiesi LR ATPK 259¹ str., administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. surašė tam įgaliojimus turintys pareigūnai, o išnagrinėjo ir sprendimą priėmė Komisija, kuri turi tam įstatymo suteiktus įgaliojimus (LR ATPK 221 str.).

Kaip matyti iš VšĮ „Regitra“ duomenų, automobilis F. G. v.n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. G. (b.l. 27). Iš automobilio nuomos sutarties taip pat matyti, kad VšĮ „L. B.“ yra nuomotojas, išnuomotas automobilis F. G., v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G.. Be to, teismo posėdyje V. L. parodė, kad visi vairuotojai paslaugas teikia nuosavais automobiliais (b.l. 44), įmonei automobilis nepriklauso, vairuotojas pats perka kurą, sumoka už automobilio amortizaciją (b.l. 46). Taigi atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, t.y. paslaugas teikęs asmuo, taip pat transporto priemonės savininkas.

Pagal ATPK 35 str., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už ATPK 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 2014 m. sausio 15 d. (b.l. 22), Komisijos nutarimas, kuriuo R. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 litų, buvo priimtas 2014 m. vasario 13 d. (b.l. 5). Tokiu būdu, priešingai nei nurodoma skunde, LR ATPK 35 str. 1 d. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas veiklos, kuria užsiėmė R. G., pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai – užsakymų priėmimas iš klientų, važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu, tarifų nustatymas, atsiskaitymas už nuvažiuotą kilometražą, o ne už užimtumo laiką.

R. G. kaltė, padarius LR ATPK 172 str. 1 d., numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.