- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 1-667-201/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00015-2001-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- R. N.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Motužiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajam R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis G. V. g. 6-6, Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
1999 m. gegužės mėn., tikslesnė data bei laikas tyrimu nenustatyta, V. O. pagrobus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės dokumentus bei buto savininkės S. M. LR piliečio pasą ir perdavus S. Š. su R. J., šie parengė nusikalstamos veikos planą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir 1999 m. gegužės mėnesį, Klaipėdos mieste, tikslesnė data tyrimu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įkalbėjo jį – R. N., kartu daryti nusikalstamą veiką - nuosavybės teise S. M. priklausantį minėtą butą parduoti ar įkeisti, o gautus pinigus pasidalinti. Susitarė, kad jis (R. N.) suras galimą buto pirkėją ar asmenį, sutinkantį suteikti paskolą, įkeičiant šį butą, bei asmenį, kuris apsimestų minėto buto savininku ir už jį pasirašytų sandorio sudarymui reikalinguose dokumentuose.
1999 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, jis – R. N., vykdydamas susitarimą su S. Š., R. J., V. O., susitiko su T. K. ir pastarąją už piniginį atlygį įkalbėjo dalyvauti darant nusikaltimą, t.y. apsimesti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke ir pagal jų pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei žinomai suklastotą asmens dokumentą notaro biure, tame tarpe ir kitose įstaigose, sudaryti atitinkamą sandorį ir jame pasirašyti.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis - R. N., 1999 m. birželio 4 d. nuvežė T. K. į Klaipėdos miesto 1-ą notarų kontorą, esančią S. D. 21/Šaulių 26, Klaipėdoje, kur pastaroji pateikė suklastotą S. M. LR piliečio pasą su jame įklijuota jos (T. K.) nuotrauka ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės dokumentus, sudarė bei pasirašė su R. M. 44000 litų (10000 JAV dolerių) paskolos sutartį Nr.K1AK-1-3973, o gautus pinigus – 41000 litų, prieš tai iš karto po sandorio sumokėjus 300 JAV dolerių (3000 litų) nekilnojamo turto agentūrai suradusiai kreditorių, per J. N. perdavė jam – R. N., kuris gautus pinigus kartu su bendrininkais S. Š., R. J., V. O., T. K. užvaldė.
R. N. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad gavo pasiūlymą iš R. B., jog reikalinga moteris, kuri užstatys butą Sportininkų gatvėje. Pasiūlymą R. B. gavo iš S. Š.. Jis pats nežinojo nei buto šeimininkės, nei kitų žmonių, nieko bendro su jais neturėjo. Suprato, kad moteris reikalinga, nes bus jos vardu bus padarytas pasas, kad ji buto šeimininkė, galės užstatyti butą už pinigus. Suprato, kad butas priklauso kažkokiam pašaliniam žmogui, kad nukentės tas žmogus, kuris skolins pinigus. T. K. senai pažinojo. Nutarė pasiūlymą perduoti T. K., nes ji norėjo uždirbti, ji buvo valkatėlė, visada prašydavo pinigų, ji atitiko amžių - nuo 40 iki 50 metų. Jis T. K. viską paaiškino, kad suves su R. B., jis jai viską paaiškins. Taip ir padarė. Pinigai pasirodė tik tada, kai butas buvo užstatytas. Jam teko pora tūkstančių, kuriais turėjo pasidalinti su T. K., J. N. – jis jo klasiokas. J. N. dalyvavo kaip T. K. sugyventinis. Žinojo, kad T. K. apsimes buto savininke. Buvo girdėjęs, kaip butas yra užstatomas. Žinojo- jam R. B. sakė, kad R. M. bus tas žmogus, kuris skolins pinigus. R. M. surado įmonė - pažįstamas firmos darbininkas gyveno viename įėjime su R. B.. Pripažįsta, kad bendrai sukčiavimą padarė, nepripažįsta, kad pažinojo S. Š., R. J., V. O. ir su jais buvo susitikęs, paėmė iš jų dokumentus. Nebuvo susitikęs, nekalbėjo. Įvykiai seni. T. K. paso su padaryta nuotrauka jai neperdavė. Iš bylos matosi, kad ne jis organizavo tą nusikaltimą. R. B. dirbo nekilnojamo turto agentūroje, buvo Kubilių grupuotėje, jis nebuvo jo draugas, jis užsiiminėjo nekilnojamu turtu. Jam nieko nesakė apie buto savininkę. Savo laiku padėjo T. K. išsikeisti butą į Klėmiškės kaimą. Moteris, galima sakyti, buvo degradavusi. 2000 Lt buvo padalinti trims. Tame bute, Sportininkų gatvėje, nėra buvęs. Buvo užstatęs mamos sodą R. M., kaip garantą, kad pinigai jam bus sugrąžinti. Kai įvyko nesklandumas, kalbėdami su R. M. susitarė, kad tą reikalą išspręs geruoju. R. M. pasakė, kad gerai būtų turėti užstatą. Perrašė R. M. mamos sodą, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Jam nebuvo kitos išeities - R. M. pažinojo tik jį ir čia buvo jo problema, kadangi jis kitų nepažinojo. Rado R. B., jis parašė, kad yra skoloje 5000 dolerių. Jam buvo skoloje R. B., nes jis atsiskaitė su R. M.. Norėjo sustabdyti procesą, kad nebūtų bylos, atsiskaityti su visais. Pinigai buvo atiduoti, pretenzijų R. M. neturėjo. R. B. jam skolingas pinigų.
Nukentėjusioji S. M., kurios parodymai pagarsinti, nes ji 2011-12-17 mirė, parodė, kad 1999 m., nuo vasario 8 iki birželio 25 d. ji po insulto buvo gydoma ligoninėje. Kadangi gydymui buvo reikalingi pinigai, tai su sūnumi M. M. nusprendė išnuomoti vieną iš buto kambarių. 1999 m. birželio mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, ji pradėjo tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo ir paprašė sūnaus atnešti pasą. M. M., atėjęs pas ją į ligoninę, pranešė, jog iš buto dingo josios pasas bei jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacinė byla. 2000 m. vasario pradžioje pas ją į namus atvažiavo R. M. ir grąžino jai visus dokumentus susijusius su buto įkeitimu. Ji savo buto R. M. nebuvo įkeitusi ir iš jo jokių pinigų nesiskolino. Kas pagrobė buto dokumentus, jos pasą ir galiausiai įkeitė jos butą – nežino (b.l. 60-61, 64, t. 1).
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad buvo toks momentas, kai turėjo atliekamų pinigų. Gerai buvo užstatyti ir gauti palūkanas. Peržiūrėjo skelbimus, paskambino į nekilnojamo turto agentūrą. Po keleto dienų jam paskambino iš agentūros, pasakė, kad yra butas, kurį nori užstatyti. Jis sutiko. Nuvyko pas notarą, įformino sandorį. Po maždaug mėnesio, paskambino iš policijos, pasakė, kad buvo suklastotu pasu užstatytas butas. Pareigūnas pasakė, kad dabar jau nieko nepadarysi. Vyko pas notarą aiškintis, pasakė, kad jie ne ekspertai, dokumentų netikrina. Suprato, kad niekas jam tų pinigų negrąžins, negrąžins ir buto. Nuvyko į agentūrą, bandė dar jiems grasinti. Visiems pranešė, kad ieško, kas suteiks informacijos dėl padarytos aferos. Pasakė, kad atsilygins. Atrodo, davė 1000 litų tam, kas suteikė informaciją. Paskambino nepažįstamas vaikinas, pasakė, kad žino, kas padarė tą aferą. Jis susitiko su tuo vaikinu, pasakė, kad sumokės 1000 litų ar dolerių, dabar nepamena, bet tik tada, kai informacija bus patikrinta. Jam davė R. N. mašinos numerius, adresą ir kitus duomenis. Ryte pasigavo kaltinamąjį, pasakė, kad rinktis - ar į policiją, ar kaip. Pamanė, kad geriau be policijos, kaltinamasis žadėjo atsiskaityti. Pasakė, kad jis čia ne vienas įpainiotas. Jam buvo nesvarbu, pasakė kad jis čia atsakingas ir tegul elgiasi, kaip nori. Kaltinamasis atsivedė R. B.. Jie dviese bandė problemą spręsti, sodą jam užrašyti, nors jo vertė ir buvo mažesnė. Su juo jie atsiskaitė, todėl neturi jokių pretenzijų. Byla buvo užvesta, kai įsikišo Kubiliaus gauja, nes nesumokėjo dalies jiems. Jis išvyko į užsienį, tardytojas žinojo, kad jis pinigus atgavo. Jie atsiskaitė ne pinigais, jie nuvežė pas T. K., perdavė jos butą, ją iškeldino kažkur, jis tą butą pardavė. Tas butas, kur gyveno T. K. su sugyventiniu, buvo landynė. Su T. K. sudarė notarinę sutartį. R. N. jis nepažinojo. Kaltinamasis sportavo toje salėje, kur ir jis sportavo, todėl jį žinojo, bet jis pats kaltinamojo nepažinojo. Kaltinamasis gal ir minėjo S. Š., V. O.,R. J., mano, kad jie bijojo sakyti. R. N. atsivedė R. B. kaip gynėją. Pakalbėjus, susidarė įspūdis, kad jie kartu su R. B., viską darė.
Liudytojas A. B. parodė kad jis užsiima nekilnojamo turtu, turi įmonę, padeda suinteresuotiems asmenims sutvarkyti turto pirkimo-pardavimo dokumentus. 1999 m. į jo įmonę kreipėsi R. M., kuris esant reikalui pasiūlė suteikti kreditą, jeigu kam tai bus reikalinga. 1999 m. vasarą į jo įmonę kartu su vyriškiu atėjo jam nepažįstama moteris - T. K., kuri prisistatė esanti S. M.. Ji paaiškino, kad neva Kretingoje statosi namą ir statybai užbaigti reikia 44 000 litų. Moteris nurodė, kad užstatu paskolai gauti bus jos butas, esantis Sportininkų g., parodė savo pasą. Moteris dar parodė ištuokos liudijimą, pirkimo – pardavimo sutartį, pažymą butui parduoti. S. M. prisistačiusi moteris jo paprašė sutvarkyti reikalingus dokumentus, t.y. išimti pažymą inventorizacijos biure buto įkeitimui. Tą pačią dieną jis su moterimi nuvyko į Klaipėdos m. 4-ą notaro biurą, kur ši pasirašė įgaliojimą tvarkyti visus būtinus dokumentus įkeičiant butą, esantį Sportininkų g. Jis inventorizacijos biure išėmė pažymą dėl buto įkeitimo, po to visus reikalus tvarkyti susijusius su minėto buto įkeitimu perdavė E. J..
Liudytojas J. N., kurio parodymai pagarsinti, nes jis 2007-12-11 mirė, (t.1, b.l. 140-142,145-147), parodė, kad 1999 m. pavasario pabaigoje, R. N., kurį jis pažįsta nuo vaikystės, važiuojant pastarojo automobiliu, susitiko su nepažįstamu, vardu Raimis, kuris paaiškino, kad yra butas, ir kad reikia surasti valkatą, perklijuoti jos asmens dokumente fotonuotrauką vietoj savininkės, gali parduoti butą. Taip buvo surasta T. K.. R. N. jį ir T. K. keletą kartų buvo nuvežęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pastaroji atėjusiems pirkėjams prisistatydavo buto savininke. 1999 m. birželio mėn. R. N. jį su T. K. atvežė prie notarinės kontoros ir paaiškino, kad jai reikės pasirašyti sutartį. Prie notarinės kontoros jų jau laukė ir R. M., su kuriuo ir buvo sudaryta notarinė sutartis. Pas notarą T. K. pasirašė sutartį už S. M., prieš tai pateikusi jos pasą. Iš R. M. gautus pinigus – 10 000 JAV dolerių ji atidavė jam (J. N.), juos perskaičiavo ten pat, notarinėje kontoroje, po to perdavė R. N..
Liudytojas R. S. (anksčiau R. B.) parodė, kad 1999 m. kelis kartus į jį kreipėsi pažįstami S. Š. su R. J., kurie parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacinę bylą ir konsultavosi dėl šio buto kainos ir pardavimo tvarkos. Jam jie sakė, kad butas esąs jų pažįstamo. Po to paprašė užsiimti šio buto pardavimu, surasti moterį, kuri sutvarkytų tą butą ir būtų prie telefono, jeigu skambintų pirkėjai. Pats užsiimti minimo buto pardavimo nenorėjo, todėl dėl šių klausimų sprendimo S. Š. ir R. J. supažindino su R. N., kuris toliau ir tvarkė visus reikalus, susijusius su minėtu butu. Po keletos dienų jam paskambino R. N. ir paprašė padėti be eilės gauti iš inventorizacijos biuro pažymą buto pardavimui. Į inventorizacijos biurą R. N. atvažiavo su, kaip vėliau sužinojo T. K.. Iš R. N. gavo jos pasą bei buto inventorizacinę bylą. Peržiūrėjęs dokumentus, įsitikino, kad moteris yra savininkė, tik vėliau sužinojo, kad pasas buvo suklastotas. Jis padėjo R. N. gauti buto pardavimui pažymą, kad nereikėtų stovėti eilėje. Praėjus keletui dienų, R. N. jo klausė ar nežinąs kokios nors firmos, kuri skolina pinigus už užstatą. Sakė, kad buto savininkė persigalvojo ir buto parduoti nebenori, o nori jį įkeisti. Jis padėjo surasti tokią firmą, t.y. A. B. nekilnojamo turto įmonę. Notarinėje kontoroje jis nebuvo ir kaip buvo sudaryta sutartis – nežino.
Iš poėmio protokolų (b.l. 105, 107, t. 1) matyti, kad pas M. M. paimta buto, esančio Sportininkų g. 17-46, techninė apskaitos byla, notariškai patvirtinta buto pirkimo sutartis, hipotekos lakštas, fizinių asmenų turto draudimo polisas. Pas R. M. paimta paskolos sutartis 44000 Lt sumai.
Iš 2000-08-14 daiktų (dokumentų) turinčių reikšmės bylai apžiūros protokolo (t.1, b.l. 108-109) matyti, kad minėti dokumentai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai.
Iš 1999-06-04 sutarties matyti, kad S. M. vardu pasirašyta sutartis su R. M. dėl 44 000 litų paskolos ir ji tuos pinigus gavo (t.1, b.l. 95)
Iš hipotekos lakšto matyti, kad 1999-06-04 skolininkė S. M. su kreditoriumi R. M. sudarė hipotekos sandorį, pagal kurį įkeitė butą, esantį Sportininkų/Malūnininkų 17/5-46, Klaipėdoje (t.1, b.l. 96-97)
Iš rašysenos ekspertizių aktų matyti, kad 1999-06-02 įgaliojimuose, išduotuose A. B., parašą S. M. vardu, 1999-06-04 pareiškime S. M. vardu Klaipėdos m. 1-am notarų biurui rankraštinius įrašus „S. M.“, 1999-06-04 Klaipėdos 1-ame notarų biure patvirtintose sutartyse, sudarytose S. M. ir R. M. vardu dėl 44 000 litų paskolos, rankraštinius įrašus, S. M. vardu išduotuose hipotekos lakštuose, kurie 1999-06-04 buvo patvirtinti Klaipėdos m. 1-o notarų biuro, skiltyse skolininkas rankraštinius įrašus „S. M.“ parašė ir pasirašė T. K. (t.1, b.l. 119-122,125-127).
R. N. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nurodydamas, kad jis tik surado T. K., kitų asmenų, su kuriais kaltinamas veikęs grupėje, tikina nepažįstąs, su jais nebendravęs, bute, Sportininkų g. 17-46 niekada nėra buvęs. Šiuos parodymus paneigė apklaustas liudytoju R. S., kuris patvirtino, kad minėtame bute jie kartu R. N. buvo susitikę su S. Š., R. J., V. O.. R. N. nenurodė priežasčių, dėl kurių R. S. turi pagrindo jį apkalbėti. Be to, liudytojas J. N., kurio parodymai pagarsinti, patvirtino, kad R. N. jį kartu su T. K. ne kartą buvo nuvežęs į butą Sportininkų gatvėje. Pripažįstama, kad R. N. veikė bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.
R. N., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą - R. M. priklausantį 44000 litų (10000 JAV dolerių) turtą. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Teismas atsižvelgia į padarytas veikos pavojingumo laipsnį – padarytas sunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - veika padaryta tyčia, į veikos stadiją - veika baigta, į kaltininko asmenybę – duomenų, kad anksčiau būtų teistas, nėra. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, yra antraeilis, tačiau pastarasis nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, R. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kardomoji priemonė – suėmimas - R. N. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;
nusprendė:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą. Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2000-10-23 iki 2000-10-25, t.y. dvi paras ir laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-03-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.