- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-911-361-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00015-2001-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Dalia Kursevičienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. N.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00015-2001-2
2013 m. lapkričio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2000-10-23 iki 2000-10-25 ir nuo 2013-03-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: 1999 m. gegužės mėn., tikslesnė data bei laikas tyrimu nenustatyta, V. O. pragrobus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus bei buto savininkės S. M. LR piliečio pasą ir perdavus S. Š. su R. J., šie parengė nusikalstamos veikos planą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir 1999 m. gegužės mėnesį Klaipėdos mieste, tikslesnė data tyrimo nenustatyta, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įkalbėjo jį, R. N., kartu daryti nusikalstamą veiką – nuosavybės teise S. M. priklausantį minėtą butą parduoti ar įkeisti, o gautus pinigus pasidalyti. Susitarė, kad jis, R. N., suras galimą buto pirkėją ar asmenį, sutinkantį suteikti paskolą, įkeičiant šį butą, bei asmenį, kuris apsimestų minėto buto savininku ir už jį pasirašytų sandorio sudarymui reikalinguose dokumentuose. 1999 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, jis, R. N., vykdydamas susitarimą su S. Š., R. J. ir V. O., susitiko su T. K. ir pastarąją už piniginį atlygį įkalbėjo dalyvauti darant nusikaltimą, t. y. apsimesti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke ir pagal jų pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei aiškiai suklastotą asmens dokumentą notaro biure, kartu ir kitose įstaigose, sudaryti atitinkamą sandorį ir jame pasirašyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, R. N., 1999 m. birželio 4 d. nuvežė T. K. į Klaipėdos miesto 1-ąją notarų kontorą, esančią S. Daukanto g. 21/Šaulių g. 26, Klaipėdoje, kur pastaroji pateikė suklastotą S. M. LR piliečio pasą su jame įklijuota jos, T. K., nuotrauka ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, sudarė bei pasirašė su R. M. 44000 litų (10000 JAV dolerių) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus – 41000 litų, prieš tai iš karto po sandorio sumokėjus 300 JAV dolerių (3000 litų) nekilnojamojo turto agentūrai, suradusiai kreditorių, per J. N. perdavė jam, R. N., kuris gautus pinigus kartu su bendrininkais S. Š., R. J., V. O. ir T. K. užvaldė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. N. gynėjas advokatas E. Staponkus prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, t. y. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad R. N. tik iš dalies pripažino savo kaltę. Mano, jog neesminių bylos aplinkybių nepripažinimas neduoda teismui pagrindo kategoriškai teigti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Kadangi R. N. iš esmės pagal pateiktą kaltinimą prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką grupe iš anksto susitarusių asmenų, dėl to nuoširdžiai gailisi, tai ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusysis R. M. po žalos atlyginimo su R. N. susitaikė ir jam atleido. Be to, pažymėtina, jog R. N. pats vienas atlygino R. M. padarytą nemažą turtinę žalą, nors nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupe, o jo vaidmuo įvykdant nusikalstamą veiką buvo tik antraeilis. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 1999 metų R. N. jokios nusikalstamos veikos neįvykdė, o tai rodo, kad jis padarė reikiamas išvadas, pakeitė savo gyvenimo būdą ir požiūrį į gyvenimiškas vertybes. Šiuo metu yra vedęs, augina nepilnametę dukrą, kuri dažnai serga ir jai reikalinga papildoma priežiūra, taip pat prižiūri atskirai gyvenančią ligotą motiną. Mano, jog atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad R. N. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, tai pripažintina dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis vienas visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir nukentėjusysis su juo susitaikė ir jam atleido, kad jo veika vykdant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilė, todėl jam gali būti taikomas LR BK 62 str. 2 d. 3 p. ir jam gali būti skirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, skirdamas R. N. laisvės atėmimo bausmę, be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veikta bendrininkų grupe, veika buvo baigta. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Advokatas siūlo taikyti išimtį ir skirti R. N. švelnesnę bausmę, nei numato įstatymo leidėjas – bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BK 62 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymas ir numato sąlygas, kurioms esant galima būtų skirti asmeniui bausmę lengvesnę nei numato Baudžiamasis kodeksas, tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog teismas akcentavo aplinkybę, kad R. N. kaltę prisipažino tik iš dalies, tai užfiksuota ne tik teismo posėdžio protokole (b. l. 11, t. 3), bet ir teismo protokole, kai buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (b. l. 50, t. 2). Remiantis R. S. (anksčiau B.) parodymais buvo nustatyta, jog R. N. bute buvo susitikęs su S. Š., R. J., V. O. (šie asmenys buvo nuteisti 2003 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu), tuo tarpu R. N., neigdamas šią aplinkybę, nebuvo atviras, taigi jis neigė vieną iš pagrindinių aplinkybių – bendrininkavimą, nors įrodyta, jog veika padaryta bendrininkų grupe.
2000 m. spalio 25 d. nutartimi (b. l. 52, t. 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas atsisakė skirti R. N. kardomąjį kalinimą, todėl R. N. buvo skirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54–55, t. 2). Nepaisant žymiai švelnesnės kardomosios priemonės, R. N. pasislėpė ir labai ilgą laiką, net iki 2013 metų, buvo ieškomas. Paminėta aplinkybė, kurią nurodė apylinkės teismas, tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį – jis, žinodamas, kuo yra įtariamas, vengė baudžiamosios atsakomybės.
Į kitas aplinkybes, kurios teigiamai apibūdina R. N. (neteistas, atlygino padarytą žalą, antraeilis vaidmuo) apylinkės teismas atsižvelgė nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį. Kartu pažymėtina, jog kitiems bendrininkams jau paminėtu apygardos teismo nuosprendžiu buvo skirtos didesnės laisvės atėmimo bausmės. Taigi apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmę. Skirti kitą bausmės rūšį ar kitaip švelninti bausmę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. N. gynėjo Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.