Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-119-280/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ir atsakovės V. N. – S. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453-620/2012 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. N. – S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2011-07-24 apie 14 val. 30 min. atsakovei V. N. – S. priklausantis bulterjerų veislės šuo Druskininkuose be antsnukio ir pavadėlio išbėgo iš Vytauto g. 4-to namo ir sukėlė grėsmę E. K. (gim. 2004-08-04) sveikatai ar gyvybei (b. l. I t. 14). 2011-08-04 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-1037724-11 atsakovei už LR ATPK 110 str. 4 d. (gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei) pažeidimą buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir paskirta 600 Lt dydžio bauda (b. l. I t. 14). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. – S. už analogišką pažeidimą buvo nubausta administracine tvarka 2011-07-19, jai paskirta 400 Lt bauda (b. l. I t. 14). Byloje nustatyta, kad 2011-07-28 Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre E. K. diagnozuota reakcija į stresinę situaciją (b. l. I t. 10). Apylinkės gydytojo siuntimu E. K. buvo konsultuotas neurologo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikoje dėl po šuns sukelto išgąsčio pasireiškusio miego sutrikimo, baimės, jautrumo. Konsultacijų metu E. K. nustatyta potrauminė reakcija (b. l. I t. 11). Vėliau berniukui pripažinta naktinė enurazė. E. K. pakartotinai buvo konsultuotas 2011-09-17, diagnozė perkvalifikuota į potrauminio streso sindromą (b. l. I t. 11). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę E. K. psichikos ekspertizę, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-99/2012 konstatavo, kad E. K. diagnozuoti psichikos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu – šuns užpuolimu. (b. l. II t. 8). Ekspertai nustatė, kad bronchinė astma E. K. atsirado bei paūmėdavo iki byloje nagrinėjamo įvykio, todėl pagrindo teigti, kad šuns užpuolimo sukeltas išgąstis lėmė bronchinės astmos atsiradimą ar paūmėjimą nėra (b. l. II t. 8). Ekspertai nurodė, kad E. K. laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2011-10-07 pasireiškę psichikos sutrikimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. II t. 8). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2011-10-07 E. K. pasireiškę psichikos sutrikimai ekspertizės atlikimo metu nepastebėti, berniukas yra psichiškai sveikas. Ekspertai konstatavo, kad dėl šuns sukelto išgąsčio E. K. atsiradę psichikos sutrikimai nebekonstatuojami, jie nėra tęstiniai ir nebesitęsia (b. l. II t.8). Įvertinus E. K. medicininius dokumentus ir ekspertizės išvadas, konstatuotina, kad atsakovei priklausančio šuns E. K. sukeltas išgąstis nulėmė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris nėra tęstinio pobūdžio ir kurio padariniai šiuo metu yra išnykę.

LR CK 6.267 str. 1 d. įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusio LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. buvo įtvirtinta, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų (dabar LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas). To paties įstatymo 5 str. 7 d. buvo nustatyta, kad savininkai turi atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala ne tik turtui, bet ir žmonių sveikatai.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, išskyrus, kai žala padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Atlyginti turtinę, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. N. – S. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad gyvūnų laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ignoravo Druskininkų savivaldybės patvirtintas Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles ir neteisėtu neveikimu leido kilti tokiai situacijai, kurios metu dėl atsakovei priklausančio šuns sukelto išgąsčio E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. LR CK 6.248 str. 3 d. numato, jog laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Akivaizdu, kad atsakovė be pavadėlio ir antsnukio paleisdama į gatvę bulterjerų veislės šunį elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, ji nenumatė neigiamų pasekmių, nors turėjo ir privalėjo jas numatyti. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog V. N. – S. veiksmuose buvo visos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009). Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išskirtus neturtinės žalos kompensaciją didinančius ir mažinančius kriterijus pripažįsta svarbiais ir pagrįstais. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas, neigiamas kaltininko elgesys po žalos padarymo, ilgą laiką trunkančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, recidyvas, kompensaciją mažinantys veiksniai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos sukėlimo, visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nukentėjusiojo kaltė ir netinkamas, provokuojantis elgesys.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės V. N. – S. nerūpestingumo ir neapdairumo E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, berniukui laikinai pasireiškė psichikos sutrikimai, nemiga, nerimas, jautrumas, jis turėjo lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus.

Pažymėtina, kad po įvykio, kurio metu atsakovės šuo išgąsdino E. K., V. N. – S. elgėsi agresyviai, iškoneveikė ieškovę ir šalia buvusius liudytojus necenzūriniais žodžiais. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų G. B., R. R., E. M. parodymai (b. l. I t. 18, 19, 21). Atkreiptinas dėmesys, kad už analogiškus veiksmus – gyvūno nepriežiūrą atsakovė buvo bausta administracine tvarka ir anksčiau, 2011-07-19 jai paskirta 400 Lt bauda. Minėtos aplinkybės yra laikytinos kompensaciją didinančiais veiksniais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė savo sūnų toliau gydo pas psichiatrus ar psichologus, kad berniuko sveikatos sutrikimai yra tęstiniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas ir duomenis apie E. K. sveikatos būklę, daro išvadą, kad atsakovės šuns sukelto išgąsčio berniuko sveikatai sukelti padariniai yra žymiai mažesni nei teigia ieškovė, todėl darytina išvada, kad didinti iš atsakovės pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Rokiškio apylinkės teismo argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsižvelgus į V. N. – S. veiksmus, kurie pripažintini neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją didinančiais kriterijais (neigiamai vertinamas elgesys po šuns užpuolimo, to paties įstatyme numatyto pažeidimo padarymas antrą kartą), konstatuotina, kad atsakovės sunki turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino E. K. priteistinos neturtinės žalos dydį ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo keisti ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu iš atsakovės valstybės naudai priteisė 1 948, 05 Lt bylinėjimosi išlaidų. V. N. – S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš jos priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

LR CPK 96 str. 1 d. įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 96¹ str. 2 d. numato, kad, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas kitų asmenų ieškinys viešajam interesui ginti arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal LR CPK 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto. Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-08 ir 2012-07-30 sprendimais buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir visų kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 100 proc. apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. (b. l I t. 67, II t. 23). Duomenų, kad atsakovė V. N. – S. taip pat būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra. Ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies, priteistas neturtinės žalos dydis 2000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos, priteistinos valstybei, sudaro1948 Lt (b. l. 125 1 t., b. l. 22 II t.). Atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes apie jos turtinę padėtį ( CPK 96 str. 7 d.), teismas Rokiškio rajono apylinkės teismo valstybės naudai iš V. N. – S. priteistoas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 850 Lt .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iš atsakovės V. N. – S. valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 948,05 Lt iki 850 Lt.