- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 2-500-807/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04123-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. R., J. S., E. J., T. S., A. A., M. J., Ž. A.
- Kategorijos
- 2.1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovui J. R. ir jo atstovei advokatei V. Ž., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M., tretiesiems asmenims A. R., J. S., E. J. ir trečiųjų asmenų J. S., T. S., E. J. ir M. J. atstovei advokatei A. Š., trečiųjų asmenų A. A. ir Ž. A. atstovui advokatui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir sutarties pripažinimo sudaryta, tretieji asmenys byloje - A. R., J. S., T. S., E. J., M. J., A. A. ir Ž. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 79-88, t. 3), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-10 įsakymą Nr.49VĮ-1462- (14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-08 įsakymą Nr.VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo bei pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad minėti įsakymas ieškovui asmeniškai buvo įteikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriuje kaip 2016-09-14 rašto Nr. 49SFN-1520-(14.49.104) “Dėl informacijos pateikimo bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektų derinimo“ priedai, o iki to laiko ieškovas nieko apie priimtus įsakymus nežinojo. Ieškovas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1926 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Ieškovas 1992-04-28 privatizavo dalį – 53,73 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 1992-11-16 gyvenamajam namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto savininkai R. J. R. ir V. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl 784 kv. m. valdos, priklausančios gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo. 1992-11-09 paruoštas projektas, kuriame ieškovui suformuota 345 kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, o indeksu „B“ pažymėta 180 kv.m. kitam bendraturčiui – V. Z. – naudojimui skiriama sklypo dalis, bendro naudojimo žemė – 259 kv.m., kas sudaro 784 kv.m. Likusios sklypo dalies - 976 kv.m. naudotoja plane nurodyta savivaldybė, o bendras sklypo plotas sudaro 1760 kv.m. Teigia, kad 1927 kv.m. žemės sklypas suformuotas tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. 30-1448 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“. Privatizuojant žemės sklypo dalį, ieškovas už žemės sklypą 1993-03-26 Vilniaus miesto valdybai sumokėjo 14 672 talonų. Privatizavimo procese notaras patvirtino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų 1995-10-29 bei 1996-03-21 susitarimus dėl namų valdos žemės sklypo paskirstymo. Nors ieškovas už žemės sklypą sumokėjo ir kasmet moka nuomos mokestį už 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta. Todėl ieškovas siekia, kad jam būtų leista užbaigti žemės sklypo dalies privatizaciją. Priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į statinių savininkų pirminius prašymus dėl žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus susitarimus bei atliktus apmokėjimus. Ieškovo naudojamos 462 kv. m. žemės sklypo dalies pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas yra įvykdęs visas žemės sklypo suteikimo metu galiojusias žemės išpirkimo sąlygas. Todėl ieškovas, atlikęs visus tuo metu teisės aktuose įtvirtintus privalomus veiksmus, pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo vertinimu, jis atliko visas žemės sklypo išpirkimui būtinas sąlygas, todėl laikytina, kad sklypo pirkimo-pardavimo sandoris įvyko, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba ne tik vengė šį sandorį įforminti, bet ir priėmė ginčijamus įsakymus. Ieškovui skiriamas namų valdos sklypas sumažėjo dėl ne nuo priklausančių priežasčių, o jo pagrįsti ir teisėti lūkesčiai nebuvo įgyvendinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu (b.l. 123-129, t. 3) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, namų valdos žemės sklypai buvo privatizuojami pagal Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Pardavimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privačiai nuosavybei jo naudojamą žemės sklypą ir norintys tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: prašymą įsigyti privačiai nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą ir notariškai patvirtiną susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį turi surašyti sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo - pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Pardavimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise turėjo tvirtinti potvarkiu. Nagrinėjamu atveju 1992 m. buvo parengta schema, kuri buvo priedas prie susitarimo pirkti valstybinės žemės sklypą. Parengtoje žemės sklypo schemoje buvo nurodyti du gyvenamieji namai, kurių adresai (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas. Schemoje buvo nurodytas bendro žemės sklypo plotas - 1760 kv. m ir nurodyti namo savininkai, išperkantys žemės sklypo plotą nurodytomis dalimis: J. R. išperka 462 kv. m žemės sklypo dalį (schemoje pažymėtą raide A); kas išperka 322 kv. m sklypo dalį (schemoje pažymėta raide B) - nenurodyta, o 976 kv. m žemės dalis (schemoje pažymėta raide C) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 1995 m. spalio 24 d. notariškai patvirtintu susitarimu susitarta, kaip paskirstyti žemės sklypą išsipirkimui tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininkų ieškovo, J. S. ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų A. P., O. K. ir T. S., tačiau šiame susitarime nebuvo nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išperkama. Be to, pastebėtina ir tai, kad nurodytoje 1992 m. schemoje nurodomas bendras žemės sklypo plotas yra 1760 kv. m, nors šiai diena žemės sklypo plotas atlikus tiksliuosius žemės sklypo kadastrinius matavimus yra 1926 kv. m. Taip pat schemoje nurodyti savininkai šiai dienai yra pasikeitę. Pažymėjo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista ieškovui ir kitiems susitarime nurodytiems piliečiams pirkti valstybinės žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad ieškovas nebuvo įvykdęs teisės aktuose nustatytų sąlygų, kad būtų baigtos žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūros. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, namų valdos žemės sklypai privatizuojami pagal “Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles”, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų paradavimo ir nuomos”. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių, remiantis Taisyklių 8 punktu buvo reikalingas žemės sklypo planas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Todėl Vilniaus miesto skyrius, pagrįstai, vadovaujantis Taisyklėmis, nustatė žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio dalį) gyvenamųjų namų, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, dalis. Dėl nurodyto teigia, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtas įsakymas ir planas, vadovaujantis kuriuo yra priimtas šis įsakymas, nepažeidžia žemės sklypo naudotojų interesų, yra paliktas bendras plotas, todėl negalima teigti, kad paminėtas planas ir jo pagrindu priimtas įsakymas yra ydingi. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu skundžiami Vilniaus miesto skyriaus įsakymai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti tinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją, laikantis procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Taip pat nėra pagrindo pripažinti sudarytą faktinę pirkimo - pardavimo sutartį tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv. m namų valdos žemės sklypo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (b.l. 98-103, b.l. 3) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat reikalavimui pripažinti sudarytą faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies – 462 kv.m. namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1448 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 1926 kv. m ploto žemės sklypas. Pažymėjo, kad detaliuoju planu yra tik suplanuojami žemės sklypai ir jiems nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Detaliojo plano sprendiniai, susiję su suplanuotų žemės sklypų ribomis, įgyvendinami atliekant žemės padalinimo, atidalijimo ir kt. procedūras, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis žemės sklypų formavimo klausimus spręsti pagal kompetenciją priskirta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtu 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1448 ginčo žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys nebuvo nustatomos, kadangi kaip minėta pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas Vilniaus miesto savivaldybei kompetencija šioje srityje nėra priskirta.
Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. bei 4.81 str. nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę susitarti dėl šio daikto naudojimo būdo ir tvarkos, tačiau, kaip nustatė Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-337-657/2015, toks nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos susitarimas nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip teisės įsigyti nuosavybėn ar nuomotis žemės sklypą pagal identifikuotas naudojimosi dalis bendraturčių sutarimu. Toks susitarimo aiškinimas prieštarautų specialiesiems teisės aktams, kurie reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkciją nustatyti žemės sklypo dalis, pagal kurias asmenys turi teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, atsižvelgiant į kiekvienam pastatui išskirtas žemės sklypo reikalingas funkcionavimo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-08-10 įsakymu Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ nustatė 1926 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-09-08 įsakymu Nr. VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis anksčiau aptartomis Žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatomis, tuo tarpu ieškovo argumentai dėl šių įsakymų neteisėtumo yra deklaratyvūs, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius priimdamas šiuos sprendimus nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai nustatė konkretaus dydžio dalis atskiriems statinių, esančių ginčo žemės sklype savininkams.
1992 m. kaip priedas prie susitarimo pirkti valstybinės žemės sklypą parengtoje schemoje nurodyti du gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas; bendras žemės sklypo plotas – 1760 kv. m; taip pat nurodomos savininkams tenkančios žemės sklypo dalys - ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis – 462 kv. m (pažymėta A raide), kas išperka 322 kv. m. sklypo dalį (pažymėta B raide) nenurodoma, o 976 kv. m žemės sklypo dalis (pažymėta raide C) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ši schema nebuvo suderinta nei savivaldybės, nei su kitais žemės sklypo naudotojais ar savininkais, todėl laikytina, kad atitinkantis teisės aktų reikalavimus (Tvarkos 4.3, 4.4 punktai) žemės sklypo planas nebuvo sudarytas. Kaip nurodo ieškovas, 1995-10-29 buvo patvirtintas notaro susitarimas dėl namų valdos žemės sklypo paskirstymo. Juo buvo susitarta kaip paskirstyti žemės sklypą tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų, tačiau jame nenurodyti kiekvienam iš patalpų savininkų priskirtini žemės sklypo dalių plotai. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad pateikė visus reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo privatizavimo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista ieškovui bei kitiems susitarime įvardytiems asmenims pirkti valstybinės žemės sklypą, todėl nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tik Vilniaus miesto valdybai patvirtinus leidimą įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise, pirkėjui buvo siunčiamas pranešimas, nurodant sumą, kurią jis turi sumokėti, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Nors ieškovas nurodo, kad 1993-03-26 į Taupomąjį banką jis ir jo šeimos nariai sumokėjo už perkamą žemės sklypą, tačiau iš pateiktų kvitų, kuriuos apmokėjo asmenys, įvardijami kaip ieškovo šeimos nariai, neaišku už kokį žemės sklypą pervestos įmokos, o pats ieškovas įmokų nėra pervedęs. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas nebuvo įvykdęs teisės aktais reglamentuojamų sąlygų, kad būtų baigtos valstybinės žemės privatizavimo procedūros.
Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia, jog dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies privatizavimo jis kreipėsi 1992 metais, laikytina, kad ieškovas per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau tik 2019 m. balandžio mėnesį ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys J. S., T. S. ir G. S. pateiktu atsiliepimu (b.l. 136-145, t. 3) prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovas nebuvo ir nėra įvykdęs visų teisės aktų nustatytų reikalavimų (pateikęs visų reikiamų dokumentų) tam, kad būtų baigta valstybinės žemės įsigijimo procedūra ir sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. 1992-11-09 schema „Grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ negali būti laikomas Taisyklių 4.3 punkte nurodytu sklypo planu ar 4.4 punkte nurodytu susitarimu. 1992-11-09 projektas, pagal kurį ieškovui priskirta 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, negalioja, jis negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi (nors 1992-11-09 projekte įvardijama, kad tai yra grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą), paties susitarimo, kuriuo būtų patvirtintas 1992-11-09 projektas, ieškovas į bylą nepateikė. Projektas nėra pasirašytas nei vieno iš jame nurodytų savininkų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytas projektas būtų patvirtintas valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos, kaip nustatyta Taisyklių 4.3 punkte. Projekte yra įrašas, kad patvirtintas projektas notarine ar teismine tvarka per 3 mėn. turi būti užregistruotas inventorizacijos biure, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta, projektas nėra patvirtintas nurodytų kompetentingų institucijų atstovų parašais. Dėl nurodyto projekto savo valios nebuvo išreiškę visi tuometiniai butų žemės sklype esančiuose gyvenamuosiuose namuose savininkai, turėję teisę išpirkti naudojamo žemės sklypo dalis. Projekto parengimo metu, t. y. 1992-11-09, žemės sklype esančių butų savininkėmis buvo ir J. B. bei O. B., tuo tarpu į 1992-11-09 projektą jos nebuvo įtrauktos ir jo nepasirašė. Pabrėžė, kad V. Z. tapo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku tik 1995 m., todėl šio asmens įtraukimas į projektą yra teisiškai nepagrįstas bei papildomai patvirtina nurodyto projekto neteisėtumą. Ieškovas nurodo, kad 1995-10-29 notaras patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų (ieškovo ir trečiojo asmens J. S.) susitarimą dėl namų valdos žemės sklypo pasiskirstymo. 1996-03-21 notaro patvirtintu susitarimu 1760 kv. m. žemės sklypas padalintas tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau minėti susitarimai taip pat neatitiko jų sudarymo metu galiojusių privatizavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų keliamų reikalavimų.
Pastebėjo, jog nors ieškovas ir nurodo, kad, privatizuodamas žemės sklypo dalį jis ir jo šeimos nariai sumokėjo Vilniaus miesto valdybai 14672 talonų, tačiau mokėjimus atliko ne pats ieškovas, o tretieji asmenys (B. R., B. V., R. A.), todėl nėra įrodymų, kad šie mokėjimai buvo atlikti ieškovo vardu. Dokumentų mokėjimo paskirtyje nurodoma, jog mokėjimas atliekamas „už žemės sklypą“, tačiau nėra aišku, už kokį žemės sklypą ar jo dalį sumokėta. Byloje nėra jokių įrodymų, kokia suma buvo įkainota ieškovo siekta privatizuoti žemė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar už ją yra visiškai atsiskaityta. Ieškovo deklaruojamas atsiskaitymas neva įvyko 1993 m., tačiau 1995 m. - 1996 m. (duomenys neskelbtini) esančių namų savininkai (tame tarpe ir ieškovas) sudarinėjo naujus tarpusavio susitarimus, skirtus žemės išpirkimui. Nepateikus visų reikiamų dokumentų, jokie sprendimai dėl žemės sklypo dalies privatizacijos ir įkainojimo objektyviai negalėjo būti priimti. Taigi akivaizdu, jog ieškovo nurodomi 1993 metais atlikti trečiųjų asmenų mokėjimai yra atlikti ne už ieškovo siektą įgyti žemės sklypo dalį.
Kadangi iki 2015-03-05 žemės sklypas apskritai nebuvo suformuotas, ieškovas jo nurodomu laikotarpiu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, nes toks daiktinės teisės objektas apskritai neegzistavo. Ieškovas mokėjo nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, kas įrodo, jog ieškovas suvokė, kad 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su juo nėra nei sudaryta, nei vykdoma. Atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas žemės sklypas (sklypo kadastro duomenų nustatymo data 201407-25) ir 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK- (14.49.109.)-191 pagrindu, žemės sklypas ir jo aktualūs duomenys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre (Nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2015-03-05). Ginčijamais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-10 ir 2016-09-08 įsakymais nustatytos atitinkamos žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys bei kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys. Taigi ieškovo nurodyti 1992 m., 1995 m. ir 1996 m. susitarimai, buvo sudaryti nesant suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nenustačius jo ribų, neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo plotas padidėjo, lyginant su nepatvirtintais planais, pridėtais prie susitarimų. Taigi ieškovo nurodyti susitarimai, kuriais remdamasis jis įrodinėja 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą, iš esmės neatitinka esamos faktinės padėties. Be to, nuo ieškinyje nurodytų 1992 m., 1995 m. ir 1996 m. susitarimų sudarymo pasikeitė gyvenamųjų namų, esančių žemės sklype, savininkai.
Teigė, kad ieškovo reikalavimas yra atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškinyje nėra nurodoma tiksli data, kada, ieškovo nuomone, žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris neva faktiškai įvyko/galėjo įvykti, tačiau ieškovas šią aplinkybę sieja su 1992 - 1997 m. laikotarpiu vykusiu žemės sklypo dalies privatizacijos procesu. Atsižvelgiant į nurodytą laikotarpį, laikytina, kad ieškovas per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau reikalavimą dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ieškovas pareiškė tik 2019-04-23, t. y. praėjus daugiau kaip 20 metų nuo ieškovo nurodytų privatizacijos aplinkybių. Akivaizdu, kad vėliausiai 2008 m. ieškovas neabejotinai suvokė, jog žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nėra su juo sudaryta bei negali būti sudaryta dėl nurodyto 462 kv. m ploto žemės sklypo dalies.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys A. A. ir Ž. A. pateiktu atsiliepimu (b.l. 108-114, t. 3) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 0,1926 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas naujas (daikto registravimas), nekilnojamojo turto registro duomenys įregistruoti 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-191 pagrindu; nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2015-03-05 (t. 1, psl. 190). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2014-07-25.Tai reiškia, kad iki 2015-03-05 žemės sklypas, dėl kurio dalies tenkančios ieškovui apskaičiavimo ir pardavimo byloje yra pateiktas ieškinys, apskritai nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas ir ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į šio žemės sklypo dalį 1992-1993 m., ar vėliau. Ieškovas byloje neginčija 2015-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-191), kurio pagrindu NTR buvo įregistruoti 0,1926 ha žemės sklypo kadastro duomenys. Ieškovas remiasi 1992-11-09 „Grafiniu priedu prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ ir nepagrįstai nurodo, kad šis planas privatizacijai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Grafinio priedo projektas, kaip nurodyta šiame dokumente, buvo paruoštas pagal R. R. pasiūlymus, o ieškovas nepagrįstai vertina šį dokumentą kaip „žemės sklypo planą“ ar „žemės sklypo plano projektą“ kadangi tai nėra žemės sklypo planas atitinkantis LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintų “Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4.3 punkte nustatytus reikalavimus”, t. y. šis „grafinis priedas“ nėra žemės sklypo planas, kuris yra sudarytas ir patvirtintas valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos. Šiame grafiniame priede išreikštas projektas niekada nebuvo patvirtintas notarine ar teismine tvarka bei nebuvo įregistruotas inventorizacijos biure, nors toks reikalavimas buvo nurodytas ir šiame dokumente. Pabrėžė, kad byloje ieškovo pateikti grafiniai priedai (projektai), nebuvo suderinti nei su savivaldybe, nei su kitais tuometiniais butų savininkais/žemės sklypo naudotojais, jose nėra nei vieno šio žemės sklypo savininko/naudotojo parašo patvirtinančio sutikimą su ieškovo pasiūlytais žemės sklypo padalijimo ir naudojimo sprendiniais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad savivaldybė ir/arba kiti namo (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai/naudotojai turintys teisę privatizuoti žemės sklypo dalis sutiko su šiame projekte - grafiniame priede paskaičiuota sklypo dalimi ir naudojimui tenkančio sklypo vieta, žemės sklypo ribomis ir t.t. Projekto parengimo metu, t.y. 1992-11-09, ginčo žemės sklype esančių butų savininkėmis buvo ir J. B. bei O. B., kurios taip pat turėjo teisę išpirkti naudojamo žemės sklypo dalis. Tuo tarpu 1992-11-09 projekto „Grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ J. B. bei O. B., kaip tuometės žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkės, turinčios teisę išpirkti žemės sklypo dalis, nepasirašė, šis projektas nebuvo su jomis suderintas. Ieškovas apie tai, kad projekto nepavyko suderinti ir patvirtinti nustatyta tvarka turėjo žinoti ir suprasti, nes po 3 metų, t. y. 1995-1996 metais ieškovas sudarinėjo susitarimus su kitais namo (duomenys neskelbtini) butų ir šiuose susitarimuose nurodyta, jog susitarimai sudaromi „žemės išpirkimui“. Tai paneigia ieškovo teiginius, kad dar 1992 m. buvo tinkamai sudarytas ir patvirtintas žemės sklypo planas ir notariškai patvirtintas susitarimas dėl žemės išpirkimo bei atsakovams buvo pateikti visi reikalingi dokumentai žemės sklypo dalies privatizavimui. Akivaizdu, kad ieškovui 1992 m. tinkamai pateikusiam dokumentus ir 1993 m. sumokėjusiam už žemės sklypą, nebūtų jokio poreikio 1995-1996 m. sudarinėti naujus susitarimus su žemės sklypo naudotojais dėl žemės išpirkimo. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad 1992 - 1993 metais Vilniaus miesto valdyba, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priėmė administracinius sprendimus numatytus LRV 1992-02-07 nutarime Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, kurie objektyviai buvo būtini vykdant žemės sklypo pardavimo ieškovui procedūras. Taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimui dėl faktinės pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl 462 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies, pripažinimo sudaryta yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas tiek pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. , tiek pagal 2001 m. CK 1.125 str., 1 d., kurio atnaujinti ieškovas neprašo, todėl tai sudaro pagrindą atmesti šį ieškinio reikalavimą. Teiginiai apie 1992-1993 m. faktiškai įvykusį žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį vertintini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kuriuose pripažino, kad 1993 m. jis sudarė žemės nuomos sutartį bei vėlesniais metais mokėjo žemės nuomos mokestį, kuris reiškė, kad pareiškėjas pagal Tvarkos 17 punktą buvo laikomas naudojamo žemės sklypo nuomininku. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad jis nėra naudojamo žemės sklypo nuomininkas, o yra jo savininkas bei 2011-02-25 raštu kreipėsi į atsakovą NŽT, prašydamas leisti išsipirkti žemės sklypą prie ieškovui priklausančios namo dalies (duomenys neskelbtini), remiantis 1995-1996 m. sudarytais susitarimais, kas dar kartą paneigia ieškinio teiginius, kad ieškovas žemės sklypo dalį faktiškai išpirko dar 1992 – 1993 m. Taip pat 1995-1996 m. ieškovas sudarinėjo susitarimus su kitais (duomenys neskelbtini)namų savininkais, kuriuose nurodyta, jog susitarimai sudaryti „žemės išpirkimui“. Šie susitarimai yra teisiškai ydingi, nes buvo sudaryti nesant suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nenustačius jo ribų (žemės sklypo ribos pakito, lyginant su prie susitarimų pridėtus žemės sklypo planus su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotu žemės sklypo planu), neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų (ieškovas savo skunde yra pripažinęs faktą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotas padidėjo, lyginant su nepatvirtintais planais, pridėtais prie susitarimų), todėl įregistravus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre aktualius žemės sklypo duomenis nėra jokio pagrindo remtis faktinės padėties nebeatitinkančiais susitarimais ir faktinės padėties neatitinkančiais grafiniais priedais (planais). Ieškiniu siekiama, kad žemės sklypo plotas tarp savininkų būtų paskirstytas taip, kad būtų pažeista savininkams tenkančių žemės sklypo dalių ir jiems priklausančių idealiųjų turto dalių proporcija ieškovo naudai ir neatsižvelgta į žemės sklypo dalis reikalingas pastatams funkcionuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutartimi, trečiajam asmeniui G. S. perleidus turimas nuosavybės teises į jam priklausančią dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), E. J. ir M. J., jis buvo pašalintas iš civilinės bylos, o E. J. ir M. J. buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis (b.l. 46-47, t. 4).
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai pažymėjo, kad senaties terminas reikalavimui dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta nėra praleistas, kadangi apie skundžiamus įsakymus bei jais pažeistas savo teises ieškovas sužinojo tik 2016 metais, gavęs juos kaip Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-14 rašto Nr. 49SFN-1520-(14.49.104) priedus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad reikalavimui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir prašė jį taikyti.
Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Reikalavimui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdyje tretieji asmenys J. S. ir E. J. bei trečiųjų asmenų J. S., T. S., E. J. ir M. J. atstovė advokatė A. Š. prašė ieškinį atmesti, palaikydami atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus.
Teismo posėdyje trečiųjų asmenų A. A. ir Ž. A. atstovas advokatas A. N. su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba ieškovo sutuoktinei A. R. dar 2011 metais pateikė atsakymą, kuriame aiškiai nurodė, kodėl su ieškovu nebuvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šis atsakymas įstatymo nustatyta tvarka skųstas nebuvo ir jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. R. (ieškovo sutuoktinė) palaikė pateikto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad 1992 metais, norint privatizuoti žemės sklypą, užteko parašyti tik pareiškimą, o visas procedūras turėjo atlikti atitinkamos institucijos. Teigė, kad apygardos administracinis teismas buvo suklaidintas ir prašė pripažinti teisę į 462 kv. m. sklypo dalį, kadangi šis sklypas yra aplink ieškovo namo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad ieškovas J. R. yra namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, jam priklauso 42/100 dalys minėto namo (b.l. 9-15, t. 1); namas (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Republikai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 192-193, t. 1). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. 30-1448 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: plotas, ribos, naudojimo būdas, urbanistiniai architektūriniai apribojimai ir sąlygos, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (b.l. 171-172, t. 1). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Vilniaus miesto) skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas 1926 kv. m žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko 2014-07-25 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ įregistruojant suformuotą žemės sklypą bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į žemės sklypą (b.l. 39, t. 2). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašais, žemės sklype įregistruoti šie statiniai: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9-15, t. 1). Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016-06-03 buvo gautas Ž. A. prašymas sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 28, t. 2); 2016-06-13 - A. A. prašymas parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą (b.l. 29-30, t. 2); 2016-06-03 - J. S. prašymas išnuomoti žemės sklypo dalį (b.l. 21, t. 2); 2016-06-08 gauti T. S. ir G. S. prašymai išnuomoti dalį žemės sklypo (b.l. 24-27, t. 1); 2016-06-29 gautas ieškovo R. J. R. prašymas leisti baigti privatizuoti žemės sklypą pagal 1992-11-09 paruoštus Senamiesčio seniūnijos dokumentus (b.l. 19, t. 2). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-08-10 įsakymu Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ nustatyta žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys (b.l. 28-29, t. 1). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-09-08 įsakymu Nr. 49VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžio nustatymo“ nustatytos žemės sklypo dalys apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį (b.l. 30-31, t. 1); ieškovui buvo paskaičiuota ir nustatyta 119 kv. m. ploto dalis, reikalinga gyvenamąjam namui eksploatuoti ir 183 kv. m. ploto dalis, skirta bendrąjam naudojimui. Ieškovas, nesutikdamas su jam paskirta sklypo dalimi, reiškia reikalavimą panaikinti aukščiau minėtus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-10 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-08 įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ ir pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl didesnės dalies (462 kv.m.) namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokį savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama skundžiamus sprendimus neatsižvelgė į statinių savininkų pirminius prašymus dėl žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus bendraturčių susitarimus dėl žemės sklypo dalių privatizavimo, atliktus mokėjimus už žemės sklypo dalies išpirkimą, ko pasekoje pagal skundžiamus administracinius sprendimus apskaičiuota žemės sklypo ploto dalis, tenkanti ieškovui, nepagrįstai sumažėjo palyginus su ta, kurią ieškovas pageidavo išpirkti ir dėl kurios buvo pradėta išpirkimo procedūra, tačiau ji nebuvo užbaigta ne dėl ieškovo kaltės, nors jis atliko visas būtinąsias sklypo privatizavimo procedūras. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodo, kad ginčijami įsakymai buvo priimti pagrįstai ir teisėtai, teigia, kad reikalavimui pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas šį reikalavimą atmesti. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė teismui, kad dokumentais, susijusiais su ginčo sklypo suformavimo ir privatizavimo procedūra 1992-1997 metų laikotarpiu, nedisponuoja (b.l. 159-160, t. 3); atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui visą turimą su ginčo sklypo dalių suformavimu ir privatizavimu susijusią medžiagą (b.l. 169-194, t. 3).
2. Dėl reikalavimo pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 4 dalyje nustatyta, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-3-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; kt.).
Ieškovas nurodo, jog dėl 462 kv.m. žemės sklypo išsipirkimo, pateikdamas visus būtinus dokuments, kreipėsi 1991-10-21 prašymu į Vilniaus miesto valdybą, kuri pagal kompetenciją pateiktą pareiškimą persiųntė Senamiesčio seniūnijai (b.l. 88-91, t. 1). Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimą asmeninės nuosavybės teise ieškinyje nurodytu ieškovo 1992-10-21 prašymo pateikimo metu, reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos “Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijoje bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės” (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą, asmuo norėdamas įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypąmiesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą, kuris turėjo būti sudarytas ir patvirtintas valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą; notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Ieškovas nurodo, kad 1992-11-09 buvo parengtas projektas, kuriame jam buvo suformuota 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ir pateikė į bylą 1992-11-09 dokumento „Grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ kopijas (versija su savininko pavarde V. Z. ir be jos (b.l. 92-93, t. 1). Minėtame dokumente nurodoma 1760 k. m. ploto žemės sklypo padalijimo schema (projektas), kiekvienos iš dalių savininkai bei konkretus jiems priskirtinas žemės plotas (ieškovui šiame grafiniame priede priskirtas bendras 462 kv. m. žemės sklypo plotas). Išanalizavus minėtą dokumentą teismas nustatė, kad jis nėra pasirašytas nei vieno iš jame nurodytų bendrasavininkų (vienas iš kurių yra savivaldybė), o tap pat ir paties ieškovo, todėl darytina išvada, kad šio dokumento, kaip neatitinkančio Taisyklių 4.3 ir 4.4 punktų reikalavimų, negalima laikyti tinkamai parengtu žemės sklypo planu. Projekte yra įrašas, kad patvirtintas projektas notarine ar teismine tvarka per 3 mėnesius turi būti užregistruotas inventorizacijos biure, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų į bylą taip pat nėra pateikta.
Kartu pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, jog dėl nurodyto projekto savo valią išreiškė visi tuometiniai žemės sklype esančių gyvenamujų namų butų savininkai, turėję teisę išpirkti naudojamo žemės sklypo dalis. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų su istorija (b.l. 73-77, t. 3) matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992-05-05 iki 1993-07-19 nuosavybės teise priklausė J. B., o butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992-09-23 iki 1993-07-17 nuosavybės teise priklausė O. B.. Taigi, projekto parengimo metu (1992-11-09) žemės sklype esančių butų savininkėmis buvo ir J. B. bei O. B., tačiau į 1992-11-09 projektą jos, kaip tuometės žemės sklype esančio nekilnojamojo turto bendrasavininkės, įtrauktos nebuvo ir jo nepasirašė. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog dėl nurodyto projekto savo valios nebuvo išreiškę visi butų savininkai, dėl ko toks projektas neatitiko jam keliamų reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad projektas neatitinka ir jo parengimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 424 „Dėl žemės nuosavybės teisės dokumentų formų, jų išdavimo, privačios žemės nuomos ir pardavimo tvarkos“ patvirtintos žemės sklypo plano formos, kurioje turėjo būti sklypo ribų aprašymas, eksplikacija: žemės ūkio naudmenos, kitos žemės naudmenos ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienoje iš pateiktų projekto versijų (b.l. 93, t. 1; b.l. 2, t. 3) kaip bendrasavininkas yra nurodomas V. Z., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis tapo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku tik 1995-07-28 (b.l. 12-14, t. 3), todėl šio asmens įtraukimas į projektą yra teisiškai nepagrįstas, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina nurodyto projekto neatitikimą nustatytiems reikalavimams. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad 1992-11-09 „Grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ neatitiko žemės sklypo plano, kuris buvo būtinas žemės privatizavimo procedūroms atlikti, nustatytų teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 4 punktas). Minėtam dokumentui nesant suderintam su visais žemės sklype esančių nekilnojamojo turto objektų savininkais bei su atsakingomis institucijomis, jis jokių teisių bei pareigų nei pačiam ieškovui, nei kitiems asmenims sukelti negalėjo, todėl ieškovo teiginiai, jog 1992 - 1993 metais jis atsakovams pateikė žemės sklypo dalies privatizavimui visus būtinus dokumentus, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.
Atskirai pasisakytina dėl ieškovo nurodomų 1995-10-29 ir 1996-03-21 jo ir kitų bendrasavininkų susitarimų (b.l. 100-103, t. 2). Pažymėtina, kad prie šių susitarimų pridedamos žemės sklypo pasidalijimo schemos (planai), kuriose įtvirtintos žemės sklypo konfigūracijos, bendro ploto pakeitimai bei žemės padalinimas tarp pastatų savininkų neatitinka 1992 m. “Grafiniame priede prie susitarimo pirkti žemės sklypą”, numatyto pasidalijimo, t. y. jais tvirtinamas iš esmės naujas žemės sklypo dalių nustatymo planas. Įvertinus susitarimų bei prie jų pridedamų brėžinių (planų) turinį akivaizdu, kad šalys numatė tik žemės sklypo preliminarias ribas ir žemės sklypo proporcijas, tenkančias kiekvienam iš namų bei kiekvienam iš namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų. Nesant aiškiai apibrėžtų bei apskaičiuotų žemės sklypo dalių plotų, akivaizdu, kad tokių susitarimų pagrindu žemės išpirkimo procedūros negalėjo būti vykdomos, todėl nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas teigia, jog jam buvo suformuota būtent 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Pagal aptariamų susitarimų sudarymo metu galiojusių 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 2.3 punkto nuostatas, perkant privačių namų valdos žemės sklypą turėjo būti pateikta techninės apskaitos bylos plano kopija, suderinta mero (valdybos). Kaip matyti iš susitarimais patvirtintų žemės sklypo plano kopijų, ant jų nėra jokių institucijų ar pareigūnų suderinimo žymų.
Ieškovas teigia, kad už perkamą 462 kv. m. sklypo dalį jis ir jo šeimos nariai pagal 1993-03-26 mokėjimo nurodymą į Taupomąjį banką sumokėjo Vilniaus miesto valdybai 14672 talonų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kokia būtent suma buvo įkainota ieškovo siekta privatizuoti žemė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar už ją buvo visiškai atsiskaityta. Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį (Taisyklių 9.1. punktas). Taigi, pranešimas, kuriame nurodoma suma, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, buvo siunčiamas tik iš esmės pabaigus privatizavimo procedūras. Ieškovas teigia, kad atsiskaitymas įvyko 1993 m., tačiau, kaip minėta, 1995-1996 metais (duomenys neskelbtini) esančių namų savininkai (tarp jų ir ieškovas) sudarinėjo naujus tarpusavio susitarimus, skirtus žemės išpirkimui. Nepateikus visų reikiamų dokumentų, jokie sprendimai dėl žemės sklypo dalies privatizacijos ir įkainojimo objektyviai negalėjo būti priimti. Atskirai atkreiptinas dėmesys, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto valdyba buvo priėmusi potvarkį, kuriuo ieškovui būtų leista pirkti valstybinės žemės sklypą.
Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Vilniaus miesto) skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-191 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ priėmimo, ginčo žemės sklypas apskritai nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas, o tai reiškia, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu (1992-1993 metai), ieškovas apskritai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kadangi toks daiktinės teisės objektas apskritai neegzistavo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, kaip tenkanti ieškovui, nurodyta dokumente, kurį parengė pats ieškovas - 1992-11-09 „Grafiniame priede prie susitarimo pirkti žemės sklypą“. Vėliau ieškovo sudarytuose naujuose 1995-10-29 ir 1996-03-21 susitarimuose dėl žemės išpirkimo, išperkamos žemės plotai nėra nurodyti, tačiau matyti, kad prie jų esančiuose brėžiniuose numatyti bendro ploto pakeitimai bei žemės padalinimas tarp pastatų savininkų neatitinka 1992-11-09 “Grafinio priedo prie susitarimo pirkti žemės sklypą” duomenų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais pasirašė 2008-12-02 žemės sklypo plane, kuris buvo sudarytas 2008 metais atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal visų savininkų sudarytą 2008-10-28 sutartį Nr. S11 dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo (b.l. 146-149, t. 3). Šis planas buvo suderintas ir su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi ir jame nurodytas ieškovui priskirtas žemės sklypo naudojamas plotas yra 274 kv. m. (plane pažymėtas indeksu „G“). Ieškovas savo parašu patvirtino, kad sutinka su nurodytu žemės sklypo planu ir naudojamo 274 kv. m. ploto jam priskyrimu. Vėliau, 2009-05-28 savo prašymu, adresuotu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, ieškovas prašė stabdyti 274 kv.m. jam priskirto sklypo išpirkimą, kadangi jis nesutinka su jam nustatytu 274 kv.m. sklypo plotu, o mano, kad jam priklauso 462 kv.m. sklypo plotas (b.l. 174, t. 3), kas neabejotinai patvirtina, jog teikdamas šį prašymą ieškovas aiškiai suvokė, jog tarp jo ir bylos atsakovų nėra susitarta dėl 462 kv. m. sklypo privatizacijos. Be to, aplinkybė, jog ieškovas mokėjo nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, teismo vertinimu, taip pat patvirtina faktą, jog ieškovas suvokė, kad 462 kv. m. ploto žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su juo nėra sudaryta. Tai, jog ieškovas 1992-1996 metais nebuvo sutaręs su įgaliotomis institucijomis išsipirkti būtent 462 kv m. ploto sklypą ir nebuvo sudaręs faktinės sutarties dėl 462 kv. m. žemės sklypo ploto išpirkimo patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 124, 130-132, 135, t. 1).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Visos aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo nurodomas susitarimas tarp ginčo šalių faktiškai negalėjo būti ir nebuvo sudarytas, o pats ieškovas neišreiškė valios tokį sandorį vykdyti (ką patvirtina vėlesnių susitarimų dėl kitokio sklypo dalies ploto sudarymas, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimas ir kt.), todėl teismo vertinimu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl faktinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp J. R. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo sudaryta.
2. Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui pripažinti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartį
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovo reikalavimui dėl faktinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl dalies - 462 kv. m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo sudaryta, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu minėtą reikalavimą atmesti. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad jų manymu, ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas, kadangi apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-09-14 raštą Nr. 49SFN-1520-(14.49.104) “Dėl informacijos pateikimo bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių projektų derinimo“, iš kurio turinio ir priedų suprato, jog yra priimti ginčijami įsakymai dėl mažesnio sklypo ploto priskyrimo ieškovui, o iki to laiko ieškovas nieko apie savo teisių pažeidimą nežinojo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). ). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007). Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
Ieškovas teigia ir byloje esantys dokumentai (b.l. 88-91, t. 1) tai patvirtina, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies privatizavimo jis kreipėsi 1992 metų spalio mėnesį. Atsižvelgiant į bendrus atidumo bei rūpestingumo kriterijus, ieškovas, įgaliotai institucijai nespręndžiant ar atsisakant įforminti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo turėjo teisę kreiptis į teismą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apie savo galimai pažeistas teises (462 kv. m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą), ieškovas vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti) 1996 metais, kuomet jis, kartu su kitais bendrasavininkais pasirašydamas naujus 1995-10-29 ir 1996-03-21 susitarimus dėl sklypo dalių paskirstymo, neabejotinai suvokė, kad pagal buvusį 1992 metų susitarimą ir kartu su juo pateiktą 1992-11-09 grafinį priedą, 462 kv. m. sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su juo nėra ir nebus sudaroma. Dėl nurodyto ieškovo argumentai apie tai, jog jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016 metais, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio Kodekso 84 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas buvo 3 metai, todėl jis pasibaigė 1999 metais. Pažymėtina, kad reiškiamam reikalavimui yra pasibaigęs ir 2001 metų Civilinio Kodekso 1.125 str., 1 d. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas su reikalavimu pripažinti sudaryta faktinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl dalies - 462 kv.m. - namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į teismą kreipėsi tik 2019-04-23 (b.l. 79-88, t. 3), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, atnaujinti jo neprašo, todėl tai, sutinkamai su CK 1.131 str. 1 d., sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį ieškovo reikalavimą.
3. Dėl administracinių aktų panaikinimo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktas numato, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 8 p. yra nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis yra nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 8 punktu, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 7 p.).
Ieškovas teigia, kad ginčijami įsakymai priimti neatsižvelgiant į statinių savininkų pirminius prašymus dėl žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus susitarimus bei atliktus apmokėjimus. Kaip minėta, bylos medžiaga yra nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriais buvo suformuotas 1926 kv. m žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Šiuo Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191 naujai suformuotas žemės sklypas priklauso valstybei. Kaip jau minėta, šis valstybei priklausantis žemės sklypas yra užstatytas šiais statiniais: 1) daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutinkamai su aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad ginčijamais įsakymais yra nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių pastatų ar statinių eksploatavimui, kurias ateityje galės išsipirkti arba išnuomoti šių statinių ar pastatų bendrasavininkiai. Kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-02-02 sprendimu, konstatuotina, kad iki 2015-03-05 (nekilnojamojo turto registro įrašo galiojimo pradžia) ginčo žemės sklypas įregistruotas ir suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo. Todėl atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba priimdama ginčijamus įsakymus pagrįstai atsižvelgė į nekilnojamo turto registre užfiksuotus duomenis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės sklypo dalių nustatymas gali būti vykdomas tik tada, kai yra parengtas parduodamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pažymėtina, kad pinigų sumokėjimo faktas ar susitarimų su tuometiniais žemės sklypo bendraturčiais sudarymo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas įgijo teisę į didesnę žemės sklypo dalį, nei jam buvo nustatyta ginčijamu 2016-09-08 įsakymu. Byloje, kaip minėta, nėra įrodymų apie tai, kad ieškovo pateiktas “Grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą“ būtų oficialiai patvirtintas ar priimtas atitinkamas sprendimas dėl ieškovui parduodamos žemės sklypo dalies. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas tik 2015-02-02, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ginčijamais įsakymais nustatė namo bendraturčiams žemės sklypo dalis, reikalingas namui eksploatuoti, taip pat bendro naudojimo ploto dalis. Kaip minėta, įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui yra priskiriama didesnė žemės sklypo dalis byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-10 įsakymas Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-08 įsakymas Nr. VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ buvo priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti ieškovo nurodomais ar kitais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nėra priteisiamos.
Trečiasis asmuo J. S. bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2274,80 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, trečiasis asmuo T. S. bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2362,80 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, trečiasis asmuo G. S. bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 1056 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, trečiasis asmuo E. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 653,40 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų (b.l. 199-218, t. 3; b.l. 73, t. 4), kurias prašė atlyginti. Tretieji asmenys A. A. ir Ž. A. nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje jie patyrė 2911,74 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų (b.l. 51-52, t. 4), kurias prašė atlyginti.
Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 str. 2 d., kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t.y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 str. 2 d., kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
Byloje nustatyta, jog visi minėti tretieji asmenys nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti, t. y. palaikė atsakovų poziciją (buvo suinteresuoti, kad byloje būtų priimtas atsakovams palankus procesinis sprendimas). Taigi, tretieji asmenys veikė atsakovų pusėje, todėl yra pagrindas priteisti jiems iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytos trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokatų darbo laiko sanaudoms (apima išlaidas patirtas bylą nagrinėjant ir administraciniame ir bendrosios kompetencijos teisme) ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti trečiųjų asmenų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi jo keliami ieškinio reikalavimai nėra reiškiami tretiesiems asmenims, be to, bylinėjimosi išlaidų priteisimas pablogins ieškovo, kuris yra pensininkas, turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad ieškovo turtinė padėtis savaime nėra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, juo labiau kad ieškovas savo turtinės padėties išsamiai nepagrindė ir bylą pats vedė per atstovę (advokatę). Taigi, ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią turtinę padėtį, teismas vien remdamasis faktu, kad ieškovas yra pensijinio amžiaus, neturi pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Remiantis išdėstytu, teismas priteisia iš ieškovo trečiojo asmens J. S. naudai 2274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens T. S. naudai 2362,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. S. naudai 1056 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens E. J. naudai 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiųjų asmenų Ž. A. ir A. A. naudai 2911,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 16,60 Eur, todėl sutinkamai su CPK 96 str. 3 d., iš ieškovo valstybės naudai yra priteisiama 16,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2274,80 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2362,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1056 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ir lygiomis dalimis trečiųjų asmenų Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2911,74 Eur (du tūkstančius devynis šimtus vienuolika eurų ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,60 Eur (šešiolika eurų ir 60 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.