Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai R. E., kaltinamojo gynėjui advokatei Ramutei Budrytei (orderio Nr. 549421, išduotas 2017-06-08),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. 2017 m. gegužės 28 d. apie 17.40 val., Kauno r., kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 95,6 km, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,45 promilių etilo alkoholio kraujyje), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamajai R. E. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl laidavimo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

R. E. yra brandaus amžiaus asmenybė, pati turi pilnametį vaiką, dirba, taigi dėl jos asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ją auklėti, ir kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Iš kaltinamosios ir laiduotojos paaiškinimų matyti, kad laiduotoja pasiūlyta kaltinamosios motina L. P. gyvena atskirai, ir nors tikina, kad su dukra artimai ir betarpiškai bendrauja, tačiau padaryto nusikaltimo kontekste teismui kyla abejonių dėl papildomo auklėjimo R. E. poreikio bei jo rezultatų. Sprendžiant klausimą dėl R. E. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, atsižvelgiama į tai, kad R. E. 2005 metais gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare, jai buvo nustatyta diagnozė F10-3. Nagrinėjamoje byloje jai nustatytas neblaivumo laipsnis yra vidutinis (2,45 promilės), tačiau artimas sunkiam (nuo 2,5 promilių), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus tokio pobūdžio bylose, net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika. Įvertinus surinktus duomenis, teismo nuomone, R. E. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios R. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios R. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji R. E. neteista (b. l. 40), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi 2005 metais (b. l. 46), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-508/2017 nustatyta, kad R. E. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 48), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 41).

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad R. E. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant R. E. asmenybę, atkreiptinas dėmesys, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, R. E. skirtina bauda. Manytina, kad tokia bausmės rūšis R. E. yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti bei paveiks R. E., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. E. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas-paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00323042 (b. l. 70). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinas įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Kardomosios priemonės-dokumento paėmimo metu paimtas R. E. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00323042, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. E. atėmimą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. E. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. E. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. E. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiama pirmą kartą, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (b. l. 60), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Be to, prokuroras teismo posėdžio metu, vadovaudamasis BK 71 straipsniu, prašė priteisti iš R. E. 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. E. priklausančio automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė yra 1710 Eur (b. l. 31-32). Teismas su tokia turto įvertinimo suma sutinka bei konstatuoja, kad turto konfiskavimas atitinka proporcingumo principo nuostatas ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, byloje dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmų reali žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, kaltinamoji yra baudžiama bei patiria kitas neigiamas pasekmes, kurias sukelia sankcijų už padarytą nusikalstamą veiką taikymas, tačiau pakankamai griežtos BK 72 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonės R. E. skyrimas, konfiskuojant jai priklausančią transporto priemonę, kurios vertė 1710 Eur, neabejotinai turi pakankamai nubaudimo požymių, todėl vadovaujantis BK 71 straipsniu, priteisti iš R. E. 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti netikslinga.

Byloje 2017 m. birželio 7 d. buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6971, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą R. E. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios R. E..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kalta pripažintos R. E.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

R. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 48 MGL -1807,68 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai sumažintą galutinę bausmę – 32 MGL – 1205,12 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkių eurų 12 ct) baudą.

Įpareigoti R. E. jai paskirtą 1205,12 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkių eurų 12 ct) baudą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jai, kad sumokėjus baudą, ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti R. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise -teise vairuoti transporto priemones 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN) kodas W0L0XCE7534262441, priklausantį R. E..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę -dokumento - R. E. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00323042 paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomą R. E. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00323042 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kelių policijos valdybai.

Pranešti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. E. atėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. E. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.