Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-09 · Administracinė byla Nr. I-1034-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
I-1034-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03605-16-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1034-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-03605-16-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kalint Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2015-12-11. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerų stiklo išmatavimai yra 110 x 90, langas purvinas, grotų diametras 2,1 cm. Pareiškėjo skaičiavimu, langas praleidžia geriausiu atveju 10 lx. natūralios šviesos. Kameroje veikė tik 20 vatų lemputė. Kiemelių plotas, pareiškėjo paskaičiavimu, siekė 10 kv.m. Vienos valandos pasivaikščiojimas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Prausyklos išmatavimai 50 x 50 cm. Prausyklos paviršius surūdijęs, nėra karšto vandens. Į mėnesį išduodamas tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus. Buvo draudžiami pasimatymai su sugyventine ir artimaisiais, todėl socialiniai santykiai nutrūko. Pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris žalojo sveikatą. Nurodė, kad gyvenimas tokiomis sąlygomis pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad teisės aktai turi užtikrinti pareiškėjui gyvenamojo ploto reikalavimus, uždarą tualetą, šildymą, kaloringą maistą, gyvenimą be parazitų.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7–21) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo už tą patį laikotarpį jau buvo kreipęsis du kartus (administracinės bylos Nr. I-92229-207/2015 ir I-5358-473/2016).

Dėl pareiškėjo prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad pasimatymų, pasivaikščiojimo tvarka Lukiškių TI-K vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad asbesto dirbiniai nėra naudojami.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2015-12-10.

Žemesnės instancijos teismas

Informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-9229-207/2015 pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo išnagrinėtas už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2015-05-26 (išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su ploto vienam asmeniui neužtikrinimu kameroje bei aplinkybės, susijusios su sanitarinio mazgo naudojimusi). Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-10 nutartimi. Administracinėje byloje Nr. I-5358-473/2016 pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo išnagrinėtas už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-12-12 (išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su ploto vienam asmeniui neužtikrinimu kamerose, taip pat aplinkybės dėl pelėsių, drėgmės, oro trūkumo kamerose). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-03-21.

ABTĮ 103 str. 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į minėtose administracinėse bylose išnagrinėtus pareiškėjo reikalavimus (skundo pagrindas), nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2015-12-10 ir naudojimosi sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2015-05-26 nutraukiama ABTĮ 103 str. 2 dalies pagrindu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameros, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.

Pareiškėjo teigimu, jam kalint turėtų būti užtikrintas naudojimasis uždaru sanitariniu mazgu. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2011-03-03 įsakymu V-82 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojanti pareiškėjo kalėjimo metu), reglamentuojančių pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 13.7 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Taigi Taisyklėse nustatytas, kaip atitinkantis reikalavimus, net mažesnis lango plotas, nei skunde nurodė pareiškėjas (110 x 90).

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (redakcija, galiojusi pareiškėjo kalėjimo metu) yra įtvirtinta, kad į mėnesį vyrui turėtų būti išduodamas 1 ritinėlis tualetinio polpieriaus. Taigi vieno ritinėlio tualetinio popieriaus išdavimas į mėnesį atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo draudžiami pasimatymai su sugyventine ir artimaisiais, todėl socialiniai santykiai nutrūko. Minėta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas tik bendrai nurodydamas, kad jam buvo draudžiami pasimaitymai jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių nenurodė (kada konkrečiai pareiškėjas kreipėsi dėl galimybės gauti pasimatymą, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta suteikti pasimatymą, su kuo konkrečiai buvo neleista pasimatyti ir pan.). Atsižvelgiant į tai, vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio. Šios aplinkybės vertintinos, kaip neįrodytos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas prieštaraudamas dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko remiasi tarptautiniais teisės aktais. Pažymėtina, kad užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausia pareiga tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (subsidiarumo principas). Vadinasi pirmiausia kiekviena institucija savo veikloje turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Minėta, kad nacionaliniai teisės aktai nenumato ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio nei 1 valanda.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas siekė 10 kv.m. Pareiškėjas nedetalizavo, kokiu pagrindu atliko paskaičiavimus, rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone. Be to, pareiškėjas tik konstatavo savo paskaičiavimus, tačiau nenurodė, kaip tai susiję su žalos jam padarymu. Iš pareiškėjo argumentų taip pat nėra aišku, kokia žala pareiškėjui buvo padaryta dėl kriauklės, kurios išmatavimai, kaip teigia pareiškėjas, 50 x 50 ir, jo nuomone, yra surūdijusi. Kaip jau minėta, abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

Dėl gyvenamojoje aplinkoje naudojamo asbesto atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad lakštai iš asbesto nenaudojami. Pažymėtina, jog teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti šiems Lukiškių TI-K nurodytiems teiginiams dėl asbesto naudojimo. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl šios medžiagos naudojimo.

Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge lankytojams įrengiama šalto vandens tiekimo sistema. Taigi karšto vandens įrengimo teisės aktai nenumato.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisės aktai turi užtikrinti šildymą, koloringą maistą, gyvenimą be parazitų. Pareiškėjas šiuos teiginius nurodė tik deklaratyviai, t. y. šių teiginių nesusiejo su jokia jo konkrečia kamera ir pareiškėjo laikymu toje kameroje sąlygomis, taip pat nenurodė, kaip šie reikalavimai buvo neužtikrinti pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktus (b. l. 28–137). Iš visų duomenų Lukiškių TI-K pateikė duomenis tik apie kelias kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, t. y. apie tai, kad apšvietimo reikalavimas kameroje Nr. 1 sekcija (pareiškėjas kalėjo nuo 2014-12-11, 2014-12-16, 2014-12-18, 2015-01-16) apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 95), taip pat laikotarpiu 2015-10-07, kuriuo pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 404, apšvietimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 124). Duomenų apie kitas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl apšvietimo sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista tik dėl to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, laikotarpiu nuo 2015-05-26. Atsižvelgiant į konstatuotą pažeidimą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 200 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-05-26 iki 2015-12-10 pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 8,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 146 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 123 x 0,06, t. y. 8,76 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-09-12 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kokias konkrečiai išlaidas patyrė. Nepateikus išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išlaidų atlyginimo klausima negali būti sprendžiamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 103 str. 2 d., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą už ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimą laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2015-12-10 ir privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2015-05-26 nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška