- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2SA-148-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17992-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic Carrier“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Šiaurės prekybos kompanija“
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) UAB „Baltic Carrier“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas civilėje byloje Nr. 2-692-728/2012 pagal pareiškėjo UAB „Baltic Carrier“ skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Baltic Carrier“ pateikė antstoliui Sauliui Mulevičiui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti turto areštą skolininkui priklausančiam turtui, kuriam yra nustatytas apribojimas – hipoteka, bei skolininko vardu atidarytoms sąskaitoms kredito įstaigose. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-17 nutartį, pažeidė nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą ir pirmiausia areštavo skolininko pinigines lėšas bei nesiėmė jokių veiksmų, kad pirmiausia būtų areštuotas skolininko turtas pagal nurodytą sąrašą. Be to, areštuoto turto vertė viršija arešto mastą. Antstolis S. Mulevičius 2011-11-21 patvarkymu UAB „Baltic Carrier“ skundą atmetė ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Baltic Carrier“ skundą dėl antstolio S. Mulevičiaus veiksmų atmetė (b.l.14-15).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė argumento, kad antstolis pažeidė nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą. Nors skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos, esančios adresu I. Šimulionio g. 5. Vilniuje), tačiau minėtam turtui taikomi apribojimai hipoteka. Pagal LR CPK 754 str., 746 str., reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Dėl to pastarojo turto nepakanka užtikrinti pateiktos teismo nutarties bei galimo tolimesnio teismo sprendimo įvykdymą. Transporto priemonių ir kito registruotino kilnojamojo turto skolininkas neturi. Skolininkas prašė antstolio pirmiausia areštuoti jam priklausančius kilnojamuosius daiktus pagal pridėtą sąrašą. Antstolis, susipažinęs su turto sąrašu, nustatė, kad skolininkui priklausanti kompiuterinė įranga bei biuro baldai įsigyti 2007 – 2008 metais, kurie nuolat buvo naudojami įmonės darbinėje veikloje. Dėl šių aplinkybių abejotina, ar minėtas turtas gali būti pakankamai likvidus ir vertingas, kad juo galima būtų užtikrinti vykdomojo dokumento ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad išieškotojas UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ pateikė antstoliui atsiliepimą, kuriame prašė atmesti skolininko prašymą. Vadovaudamasis LR CPK 662 str., išieškotojas nurodė, į kokį turtą pirmiausia (t. y. nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas) turėtų būti nukreiptas vykdomojo dokumento vykdymas, šis išieškotojo nurodymas antstoliui yra privalomas (LR CPK 662 str. 2 d.). Teismas atsižvelgė į 2011-10-13 Vilniaus apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr. 2SA-206-560/2011 ir nurodė, jog formalus arešto uždėjimas ant nelikvidaus turto negali būti traktuotinas kaip vykdomojo dokumento įvykdymas ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad antstolis privalo vadovautis ir LR CPK 662 str., 665 str. numatytomis normomis, pagal kurias antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; ir tik ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Todėl skolininko nurodytas turtas galėtų būti areštuojamas tik ketvirtąja eile, nesuradus piniginių lėšų ar kito turto, nurodyto LR CPK 665 str. 2 d. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti minėtą skolininko prašymą, nes areštavus minėtą turtą gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Baltic Carrier“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l.21-24). Nurodo, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi teismas aiškiai nustatė vykdymo veiksmų eiliškumą ir įpareigojo antstolį pirmoje eilėje areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį ir turtą ir tik nesant ar nepakankant piniginiu reikalavimų užtikrinimui kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, neviršijant bendros 26564,83 Lt sumos. Apelianto manymu, teismo nustatytas vykdymo veiksmų eiliškumas antstoliui yra privalomas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra laikomasi nuostatos, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, Piniginių lėšų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu atsakovas juridinis asmuo neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nesivadovavo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi, neatliko jokių veiksmų, kad būtų aprašytas ir įvertintas pareiškėjo (atsakovo) kilnojamasis turtas, atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011-11-08 prašymą aprašyti ir areštuoti nurodytą skolininko kilnojamąjį turtą. Teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, vadovaudamasis abejone, ar minėtas turtas gali būti pakankamai likvidūs ir vertingas, kad juo galima būtų užtikrinti vykdomojo dokumento ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei CPK 662 str., 665 str. normomis, nustatančiomis išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. Skundžiama nutartimi teismas faktiškai pripažino, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis turi teisę nesivadovauti teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytu skolininko pajamų ar turto arešto eiliškumu bei išaiškino, kad išieškotojo nurodymai antstoliui (CPK 662 str. 2 d.), CPK 665 str. 2 d. normoje nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė yra prioritetiniai antstoliui ir turi aukštesnę teisinę galią, nei vykdymo veiksmų eiliškumas, nustatytas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartyje. Teikdamas 2011-11-08 prašymą antstoliui dėl kilnojamojo turto arešto bei skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai siekė išvengti piniginių lėšų arešto ar bent sumažinti piniginių lėšų arešto mąstą, kad pareiškėjo veikla būtų kuo mažiau sutrikdyta ir pareiškėjas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatirtų nepagrįstų suvaržymų, juo labiau, kad toks pareiškėjo veiklos suvaržymas yra ilgalaikis, atsižvelgus į ilgus civilinių bylų nagrinėjimo terminus.
Atsiliepimas
Antstolis S.Mulevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.34-38) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, turi siekti, kad aprašytas turtas realiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (2011-06-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis civ. byloje Nr. 2-9461-790/2011). Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas savo vardu turi nekilnojamojo turto - negyvenamąsias patalpas, esančias I.Šimulionio g. 5. Vilnius. Tačiau, minėtam turtui taikomi apribojimai – hipoteka, užtikrinant pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus. Transporto priemonių ir kito registruotino kilnojamojo turto nėra. Iš LR CPK 754 str., 746 str. nuostatų seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas (2011-10-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2SA-206-560/2011). Dėl šių aplinkybių, pastarojo turto nepakanka užtikrinti pateiktos teismo nutarties bei galimo tolimesnio teismo sprendimo įvykdymą. Vykdomojoje byloje buvo pateiktas kilnojamojo turto sąrašas, iš kurio matyti, kad skolininkui priklausanti kompiuterinė įranga bei biuro baldai galimai yra nelikvidūs. Pažymi, jog antstolis privalo ne tik formaliai surašyti skolininkui priklausantį bet kokį turtą, tačiau tokį turtą, kuris užtikrintų galimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujasi LR CPK 665 str. dėl išieškojimo eiliškumo. Pažymi, jog išieškotojas, pasinaudodamas LR CPK 662 str. 1 d. numatyta teise, antstoliui nurodė, į kokį turtą pirmiausia turėtų būti nukreiptas vykdomojo dokumento vykdymas. Pastarasis nurodymas pagal LR CPK 662 str. 2 d. antstoliui yra privalomas. Todėl, antstolis, vykdymas teismo nutartį, privalo vadovautis ne tik pačiu vykdomuoju dokumentu, bet ir LR CPK 662 str., 665 str. numatytomis normomis. Nors skolininkas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į pinigines lėšas gali sutrikdyti jo ūkinę-komercinę veiklą, tačiau, nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių tokius jo teiginius, bei sąmoningai nenurodo skundo nagrinėjimui svarbių duomenų. Skolininkas sąmoningai nenurodė, kad 2011-11-17 skolininkas antstoliui pateikė papildomą prašymą panaikinti areštą jo vardu atidarytai sąskaitai, esančiai kredito įstaigoje AB Citadele bankas, ir joje esančioms piniginėms lėšoms, nurodydamas, kad nutarties įvykdymui pakanka areštuotų piniginių lėšų, esančių kitoje kredito įstaigoje–AB Swedbank. Patikrinus pateiktus duomenis, 2011-11-17 antstolio patvarkymu buvo panaikintas areštas skolininko vardu atidarytai sąskaitai, esančiai AB Citadele bankas. Skolininkui leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su išieškotoju.
Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.34-38) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skundas nepagrįstas. Išieškotojas, antstoliui teikdamas savo nuomonę dėl skolininko reikalavimo areštuoti nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą nurodė ne tik savo argumentus dėl skolininko prašymo nepagrįstumo bet ir vadovaudamasis CPK 662 str. 1 d. jam suteikta teise, antstoliui nurodė, į kokį turtą pirmiausia turėtų būti nukreiptas vykdymas. Turto areštas turi būti efektyvus. Pažymi, jog visa kompiuterinė įranga bei biuro baldai yra naudojami skolininko tiesiogiai, vykdant kasdienę ūkinę veiklą, todėl areštavus tokį turtą pagal laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgiant į CPK 665 str. nuostatas, būtų apsunkinamas arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pabrėžia, kad antstoliui parenkant arešto objektą, ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei draudimas dėl arešto masto (CPK 675 str. 2d.) nebuvo pažeistas, t.y. antstolis nėra areštavęs turto daugiau, nei jo reikia išieškotojo interesų apsaugai užtikrinti ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolio S. Mulevičiaus UAB ,,Baltic Cartier“ nustatyti suvaržymai dėl parinktų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu įnagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip 2011-10-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarties pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Atskirojo skundo argumentai yra tie, kad antstolis pažeidė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-17 nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą; areštuoto turto vertė viršija arešto mastą, o piniginių lėšų areštas stabdo ir trikdo įmonės komercinę-ūkinę veiklą.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nustatyti minėto turto vertę, t.y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 str. 1 d.).
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0170/11/00768 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-17 nutartį Nr. 2-10976-817/2011, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Baltic Carrier“ (vykd. b. l. 1-4).
Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-17 nutarties Nr. 2-10976-817/2011, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Baltic Carrier“, kurią vykdo antstolis, teismas nurodė turto arešto eiliškumą – pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti.
Bylos ir vykdomosios bylos duomenimis, antstolis S. Mulevičius 2011-11-03 sudarė skolininkui priklausančio turto aprašą ir areštavo 1/10 dalį negyvenamosios patalpos, kurios vertė 35.600,00 Lt (vykd. b. l. 25-26). Tačiau šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitų kreditorinių reikalavimų užtikrinimui ir jam šiuo metu taikomas apribojimas – hipoteka (vykd. b. l. 14). 2011-11-03 antstolis įpareigojo apeliantą pateikti informaciją apie turimą turtą, lėšas bei pajamas; 2011-11-03 antstolio patvarkymu areštuotos skolininko turtinės teises, o 2011-11-04 antstolio patvarkymais buvo areštuotos skolininko vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigose (vykd. b. l. 28-29, 36-39).
2011-11-08 apeliantas pateikė antstoliui prašymą panaikinti areštą turtinėms teisėms bei sąskaitoms kredito įstaigose, areštuojant skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą pagal pridedamą sąrašą (vykd. b. l. 42-49). Antstolis S.Mulevičius 2011-11-09 raštu atsisakė tenkinti skolininko prašymą (vykd. b. l. 50), nes susipažinęs su turto sąrašu, nustatė, kad skolininkui priklausanti kompiuterinė įranga bei biuro baldai įsigyti 2007 – 2008 metais, kurie nuolat buvo naudojami įmonės darbinėje veikloje. Dėl šių aplinkybių antstolis sprendė, kad minėtas turtas galimai nelikvidus ir nevertingas, kad juo galima būtų užtikrinti vykdomojo dokumento ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiais antstolio argumentais.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, kad hipoteka užtikrinto turto ir turimo kilnojamojo turto vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimams užtikrinti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, jog areštavus nelikvidų turtą, šie laikinųjų apsaugos priemonių tikslai nebūtų pasiekti.
Vykdomojoje byloje esančioje 2010-08-19 turto vertės nustatymo pažymoje AK-10/08/079 (vykd.bylos l.53-55) nėra nurodyta, taigi, nėra aiški vertinimo metodika bei nusidėvėjimo paskaičiavimas. Apeliantas, siekdamas išvengti piniginių lėšų arešto ar bent sumažinti piniginių lėšų arešto mąstą, kaip kad nurodo atskirajame skunde, turėjo pateikti tinkamus įrodymus, kad hipoteka užtikrinto turto ir turimo kilnojamojo turto vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikta minėta 2010-08-19 turto vertės nustatymo pažyma neįrodo, kad šis veikloje naudojamas turtas yra likvidus. Nesant įrodymų, kad apelianto prašomas areštuoti kilnojamasis turtas yra likvidus, taip pat nesant duomenų, kad realizavus hipoteka įkeistą turtą, pakaktų lėšų ieškovo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ ieškiniui užtikrinti, antstolis pagrįstai nutarė areštuoti pinigines lėšas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nėra suinteresuotas operatyviai vykdymo procese nustatyti areštuoto turto likvidacinę vertę, nes, užuot operatyviai kreipiąsis į antstolį dėl ekspertizės areštuoto turto vertei skyrimo vykdomoje byloje (CPK 681 str. 1 d.), formaliais pagrindais skundžia antstolio veiksmus, tuo parodydamas, kad nėra suinteresuotas operatyviai nustatyti areštuoto turto likvidacinę vertę.
Dėl šių priežasčių atmetamas apelianto argumentas, kad antstolis pažeidė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-17 nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą. Dėl tų pačių priežasčių atmetamas ir kitas apelianto argumentas, jog areštuoto turto vertė viršija arešto mastą, nes, kaip minėta, nėra aišku, koks būtų aprašyto hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto likutis, jį realizavus hipotekos kreditoriaus naudai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog areštuoto turto vertė (piniginių lėšų areštas ir nekilnojamojo turto aprašas) viršija nutartyje nustatyto arešto mastą.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-17 nutartimi leido atsakovui atlikti būtinus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu; be to, prašant apeliantui, 2011-11-17 antstolio patvarkymu buvo panaikintas areštas skolininko vardu atidarytai sąskaitai, esančiai AB Citadele bankas, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą atskirojo skundo argumentą, jog piniginių lėšų areštas stabdo ir trikdo įmonės komercinę-ūkinę veiklą, nes, kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, atsakovui buvo palikta galimybė iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę–ūkinę veiklą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-692-728/2012 palikti nepakeistą.