Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Byla Nr. 2SA-206-560/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2SA-206-560/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00360-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
UAB „Embex“
Civilinė byla Nr. 2SA-206-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00360-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11., 129, 122.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Embex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Embex“ skundas dėl antstolio S. M. veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys byloje antstolis S. M. ir UAB „Archinova“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Embex“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

panaikinti antstolio S. M. 2010-12-16 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 pateikti UAB „Embex“ informaciją apie turimą turtą, lėšas bei pajamas; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB SEB bankas vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB bankas Snoras vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą UAB „Medicinos bankas" vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB „Swedbank" vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB SEB bankas vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB „Swedbank" vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą AB bankas Snoras vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą;panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 patvarkymą UAB „Medicinos bankas“ vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą;panaikinti antstolio S. M. 2010-12-20 siūlymą vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 sumokėti vykdymo išlaidas;panaikinti antstolio S. M. priimtus 2010-12-20 turto arešto aktus vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad neturi prievolės sumokėti trečiajam asmeniui išieškomos 124 487,50 Lt sumos. Teigia, jog jis trečiojo asmens atžvilgiu turėjo priešpriešinį 429 520 Lt dydžio reikalavimą, todėl tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens sudarytos 2010-07-21 taikos sutarties pagrindu 120 000 Lt reikalavimas buvo įskaitytas ir pareiškėjo prievolė trečiojo asmens atžvilgiu pasibaigė. Pareiškėjas nurodo, kad jam pritaikytas turto areštas, antstolio priimti aktai ir patvarkymai yra neteisėti ir naikintini, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu. Taip pat pareiškėjas teigė, kad antstolis 2010-12-20 areštavo turto didesnei sumai nei ieškinio suma, t.y. areštavo: transporto priemones (UAZ 3303 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. 14039 BH), nekilnojamąjį turtą (1/150 dalį viešbučio, esančio M.K.Čiurlionio g. 84, Vilniuje), lėšas, esančias pareiškėjui priklausančiose banko sąskaitose. Be to, antstolio reikalavimas sumokėti 7560,33 Lt dydžio vykdymo išlaidas, kai vykdomasis dokumentas dėl 124 487,50 Lt išieškojimo dar nėra įvykdytas, yra neteisėtas. Be to pareiškėjas nurodė, kad jis iš antstolio negavo jokio raginimo per nustatytą terminą įvykdyti vykdomąjį raštą, todėl pareiškėjas neteko galimybės jį įvykdyti ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su vykdymo išlaidų apmokėjimu. Dėl šių aplinkybių antstolio priimti aktai ir patvarkymai turėtų būti panaikinti kaip neteisėti. Taip pat atskiru prašymu pareiškėjas prašė sustabdyti nagrinėjimą bylą LR CPK 163 str. 3 p. pagrindu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolis S. M. ir UAB „Archinova“ pateikė atsiliepimus į skundą, kuriais prašė jį atmesti. Nurodė, kad raginimas skolininkui nebuvo siunčiamas remiantis CPK 661 str. 1 d.. Buvo pradėtas skolos ir vykdymo išlaidų priverstinis išieškojimas: patikrinta skolininko turtinė padėtis, atlikti kiti parengiamieji veiksmai. 2010-12-20 buvo areštuotas turtas: keturi skolininko vardu registruoti automobiliai, dalis skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, skolininko vardu atidarytos sąskaitos, esančios kredito įstaigose. Pažymėjo, kad skolininkas neįrodo ir nepagrindžia ginčijamų procesinių dokumentų panaikinimo pagrindų, nepateikia teisinių argumentų bei įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus. Areštuojant pareiškėjo turtą nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai, arešto mastas neviršija išieškotinos sumos, o skolininko piniginės lėšos areštuotos CPK 665 str. 2 d., 688-689 str. pagrindu. Taip pat teigiama, kad patvarkymu areštuoti lėšas vykdymo išlaidoms nebuvo pažeisti CPK 675 str. 2 d. reikalavimai. Šiuo metu galiojančios CPK 610 str. nuostatos leidžia išieškoti vykdymo išlaidas nepriklausomai, ar vykdomasis dokumentas įvykdytas ar ne. Be to, remiantis CPK 661 str. pagrindu, antstolis neprivalėjo siųsti raginimo, nes vykdomajame dokumentu buvo nurodyti prievolės įvykdymo terminai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis būtų pažeidęs skolininko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-22 nutartimi pareiškėjo UAB „Embex“ prašymą dėl bylos sustabdymo bei skundą dėl antstolio veiksmų atmetė; priteisė iš pareiškėjo UAB „Embex“ suinteresuotam asmeniui UAB „Archinova“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą. Taip pat nurodė, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nenustatęs akivaizdžių kliūčių tokiam dokumentui priimti (CPK 651 str.), todėl atmetė pareiškėjo prašymą vykdomąją bylą nutraukti. Teismas priėjo išvados, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjo turtą, nepažeidė LR CPK 675 str. 2 d. nuostatų, kadangi turto arešto mastas neviršija išieškotinos sumos. Be to, remiantis LR CPK 610 str., antstolis, nepažeisdamas įstatymo nuostatų, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi galiojusios LR CPK 610 str. nuostatos leido išieškoti vykdymo išlaidas nepriklausomai nuo to, ar vykdomasis dokumentas įvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai UAB „Embex“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-22 nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Nurodo, kad vykdomoji byla negalėjo būti pradėta, nes pareiškėjas neturi prievolės suinteresuotam asmeniui UAB „Archinova“, kadangi suinteresuoto asmens reikalavimą pareiškėjas įskaitė į savo priešpriešinį reikalavimą suinteresuoto asmens atžvilgiu, dėl ko pareiškėjo prievolė suinteresuoto asmens atžvilgiu pasibaigė, o suinteresuoto asmens prievolė pareiškėjo atžvilgiu sumažėjo 120 000 Lt dydžiu (iki 309 520 Lt), todėl iš pareiškėjo negali būti išieškomos jokios sumos UAB „Archinova“, o skundžiami antstolio veiksmai (patvarkymai priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, areštuoti nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas) yra neteisėti. Taip pat pareiškėjas teigia, kad pagal LR CPK 687 str. 1 d. nuostatą nėra draudžiama įskaityti išieškotiną reikalavimą į reikalavimą, dėl kurio išieškojimas dar nėra prasidėjęs, jei tokį įskaitymą atlieka ne antstolis, bet reikalavimo, dėl kurio dar neprasidėjęs išieškojimas, turėtojas (tokiu atveju taikomos bendrosios įskaitymo taisyklės, numatytos CK 6.130-6.140 str.), todėl pareiškėjo nurodomas įskaitymas buvo atliktas visiškai teisėtai. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog, kadangi pareiškėjas atlikęs įskaitymą faktiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.), konstatuotina, kad vykdomoji byla negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta. Pareiškėjo vertinimu, antstolis, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pažeidė CPK ir LR Antstolių įstatymą, o teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai taikė ir interpretavo CPK 651 str. Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad antstolis pažeidė LR CPK 675 str. 2 d., nes areštavo daugiau turto nei jo reikia išieškotinai sumai pagal vykdomąjį raštą, kadangi vien areštuoto nekilnojamojo turto vertė lygi 207 980 Lt, t.y. didesnė nei išieškoma suma. Pasak pareiškėjo, remiantis LR CPK 661 str. 3 d., antstolis privalėjo raginimą įvykdyti sprendimą perduoti skolininkui žodžiu ir pasiūlyti įvykdyti sprendimą nedelsiant. Nagrinėjamu atveju, antstolis šios pareigos neįvykdė, dėl ko pareiškėjas neteko galimybės nepradėjus išieškojimo procedūros įvykdyti vykdomąjį raštą ir tokiu būdu realiai išvengti papildomų išlaidų – nepagrįstai reikalaujamų vykdymo išlaidų. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, pažeidė LR antstolių įstatymo reikalavimus, pareiškėjo teises ir interesus, o skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą (Nr. 2SA-206-560/2011) iki tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2A-1565/2011 pagal UAB „Embex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-07-01 sprendimo panaikinimo. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės tiesiogiai nulems šios nagrinėjamos bylos rezultatą, t.y. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla turi prejudicinį ryšį bei esminę teisinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai, todėl, remiantis CPK 163 str. 3 d., nagrinėjama byla turi būti sustabdyta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 straipsnyje įtvirtinta norma. įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Šiuo atveju skolininkas tokio dokumento neturi, todėl antstolis negali atlikti tarpusavio sumų užskaitymo. Be to, remiantis 2010-12-14 išieškotojo prašymu ir vadovaujantis CPK 584 str. 1 d. 4 p.. 587 str. 1 p.. 651 str. vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, akivaizdžių kliūčių takiam dokumentui priimti vykdyti nebuvo (LR CPK 651 str.). Priešingi pareiškėjo teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Antstolis nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog, pažeidžiant CPK 675 str. 1 d. nuostatas, buvo areštuota turto daugiau nei išieškoma suma, kadangi skolininko nekilnojamasis turtas nuo 2010-10-12 yra įkeistas kreditoriui AB bankas SNORAS. Sutartinės hipotekos užtikrintos prievolės dydis 17 mln. litų, prievolės įvykdymo terminas – 2020-10-10, todėl šiuo metu nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų ieškojimą į šį turtą pagal vykdomąjį dokumentą nėra galimybės (CPK 665 str., 746 str.). Antstolio teigimu, remiantis LR CPK 661 str. 1 d. nuostatomis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui vykdomojoje byloje neturėjo būti siunčiamas, o antstolis pagrįstai iš karto pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, buvo pagrįstai, remiantis LR CPK 610 str. nuostatomis buvo paskaičiuotos ir reikalaujamos išieškoti vykdymo išlaidos. Dėl šių aplinkybių, pasak antstolio, jis nepažeidė CPK ir Spendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.

Suinteresuotas asmuo UAB „Archinova“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Išdėstė iš esmės analogiškus antstolio atsiliepimo argumentams atsikirtimus. Teigė, kad skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti, atitinkantys įstatymo nuostatos, o pareiškėjas negalėjo atlikti jokio įskaitymo, kadangi neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės suinteresuoto asmens atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pareiškėjo prašymas sustabdyti civilinę bylą netenkintinas. CPK 163 str. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009 yra konstatavęs, kad: „Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163 str. 3 d. nustatytu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti“. Nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjo UAB „Embex“ skundą dėl antstolio veiksmų yra tiriamas ir vertinamas antstolio atliktų veiksmų laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2010-12-20 pagrįstumas, t.y. patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą, pateikti UAB „Embex“ informaciją apie turimą turtą, lėšas bei pajamas, areštuoti pareiškėjo lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, siūlymo susimokėti vykdymo išlaidas bei priimtų turto arešto aktų pagrįstumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1565/2011 bus tiriamos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl 2011-12-21 (t.y. jau po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo) atlikto įskaitymo teisėtumo. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, tarp šios nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamos bylos nėra prejudicinio ar kito teisinio tiesioginio ryšio, ir toje byloje nustatytos aplinkybės neturės teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad 2010-08-26 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6428- 104/2010 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartyje UAB „Archinova“ ir UAB „Embex“ susitarė, kad UAB „Embex“ taikos sutarties pasirašymo dienai t. y. 2010 m. liepos 21 d., yra skolingas UAB „Archinova“ 269 487,50 Lt. Taikos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių prievolės įvykdymo terminų, t.y. pareiškėjas UAB „Embex“ įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. sumokėti UAB „Archinova“ visas taikos sutartyje nurodytas pinigines lėšas, tačiau savo įsipareigojimų nustatytu laiku pareiškėjas pilnai neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas 2010-12-09 išieškotojui UAB „Archinova“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-6428-104/2010 dėl 124 487,50 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Embex“, kurį antstolis S. M. 2010-12-16 vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/01334 priėmė vykdyti bei atiko priverstinio vykdymo veiksmus – 2010-12-20 areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, 2010-12-20 priėmė patvarkymus areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą bei patvarkymą UAB „Embex“ pateikti informaciją apie turimą turtą, lėšas bei pajamas, 2010-12-20 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas.

Apeliantas UAB „Embex“, nesutikdamas su skundžiama apylinkės teismo nutartimi nurodo, kad, įskaičius priešpriešinį reikalavimą, pareiškėjas nelaikytinas skolingu trečiajam asmeniui, todėl negalėjo būti priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas ir atlikti išieškojimo veiksmai; kad turto areštuota ženkliai daugiau nei išieškoma skola, t.y. pažeidžiant CPK 675 str. 2 d. nuostatas; kad antstolis turėjo įteikti pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą; kad be pagrindo, pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus, buvo paskaičiuotos ir nurodytos išieškoti vykdymo išlaidos.

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstoliui S. M. priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu nebuvo atliktas joks išieškotojo bei skolininko priešpriešinio reikalavimo įskaitymas. Apeliantas remiasi tik 2010-12-21 atliktu įskaitymu, t.y. atliktu jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą bei atlikus kitus pareiškėjo skundžiamus veiksmus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto aiškinimais, kad jis prievolę buvo įvykdęs dar iki skundžiamų antstolio veiksmų, priverstinai išieškant skolą, atlikimo. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto aiškinimų dėl jo prievolės pabaigos, jam atlikus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą (remiantis CK 6.130-6.140 str. nuostatomis), pagrįstumą ir juos atmesdama, sutinka su antstolio S. M. atsiliepime išdėstytais argumentais, jog vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 str. įtvirtinta nuostata, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Taigi vykdymo procese yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė, remiantis LR CK 6.130 str. - 6.131 str. nuostatomis vienašališkai įsikaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl įskaitymo ir pateikė jo priešpriešinį reikalavimą patvirtinantį vykdomąjį dokumentą. Be to, apelianto nurodomas 2010-12-21 priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra ginčijamas teisme, su juo nesutinka išieškotojas, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, jog antstolis be pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei atliko kitus skundžiamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, o pareiškėjo prievolė išieškotojui tuomet buvo pasibaigusi, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Kaip minėta vykdomasis raštas išieškotojui buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2010-08-26 nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu. Taikos sutartimi buvo nustatytas terminas skolininkui įsipareigojimams įvykdyti – ne vėliau kaip iki 2010-09-15. Tai yra užfiksuota ir išieškotojo antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. 2-6428/104/2010. LR CPK 661 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas vykdymo veiksmams nustatytos tvarkos, nesiuntė skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą, o iškarto pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Apeliantas nepagrįstai remiasi LR CPK 661 str. 3 d. (galiojusia vykdymo veiksmų atlikimo metu), nes ši įstatymo nuostata galėjo būti taikoma tik sprendimo skubaus vykdymo atveju (LR CPK 282 str., 283 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, vykdydamas minėtą nutartį, patikrino Centrinės hipotekos įstaigos, Turto arešto aktų registro, Nekilnojamojo turto registro bei kitose duomenų bazėse esančius duomenis apie skolininko turimą turtą ir 2010-12-20 surašė turto arešto aktus, kuriais buvo areštuotas pareiškėjui priklausančios transporto priemonės bei nekilnojamasis turtas – 1/150 dalis viešbučio, esančio M.K. Čiurlionio g. 84, o taip pat priėmė patvarkymus areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Apelianto teigimu, antstolis pažeidė LR CPK 675 str. 2 d. nuostatas, kadangi areštavo turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai, nes vien areštuoto nekilnojamojo turto vertė - 207 980 Lt. Su šiais apelianto teiginiai teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pritaikant skolininko turto areštą yra siekiama užtikrinti, kad pateiktas vykdyti vykdomasis raštas būtų tinkamai įvykdytas, todėl pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus svarbu areštuoti turtą tokiai sumai, kad pakaktų įvykdyti vykdomąjį raštą bei kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui. Iš bylos medžiagos seka, kad pareiškėjo nurodomas nekilnojamasis turtas nuo 2010-10-12 yra įkeistas kreditoriui AB bankas SNORAS, hipotekos užtikrintos prievolės dydis – 17 mln. Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2020-10-10. Iš CPK 754 str., 746 str. nuostatų seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turo negalimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus turto vertę ir apsunkinimus jam, sutiktina su antstolio paaiškinimais, jog realiai iš šio turto dabartiniu metu negalimas išieškojimas, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo ir kitą skolininko turtą – transporto priemones ir pinigines lėšas, bei skundžiamu 2010-12-20 patvarkymu teisėtai įpareigojo skolininką pateikti visą informaciją apie turimą turtą bei pajamas, į kuriuos, įstatymo nustatyta tvarka, galimas išieškojimo nukreipimas pagal vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas, teigdamas, kad turto areštas viršija išieškomos sumos mastą, nei pirmosios instancijos teismui, nei paduodamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios objektyvios informacijos apie areštuotų transporto priemonių vertę, nepateikė šių transporto priemonių apžiūrėti antstoliui dėl realios jų vertės nustatymo. Pagal antstolio pateiktus paaiškinimus bei pateiktos vykdomosios bylos duomenis, 2011-01-11 išieškotų piniginių lėšų iš skolininko sąskaitų suma bendrai sudarė – 40 766,75 Lt, t.y. tik trečdalį visos vykdomojo dokumento išieškotinos sumos. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog yra areštuota skolininko turto daugiau nei išieškoma suma, todėl nėra pagrindo konstatuoti LR CPK 675 str. 2 d. nuostatų pažeidimą bei panaikinti skundžiamus antstolės patvarkymus. Priešingi apelianto teiginiai yra atmetami, nes jų nepatvirtina byloje esantys duomenys (LR CPK 178 str.).

Atmetami ir apelianto teiginiai, kad antstolis be teisinio pagrindo paskaičiavo vykdymo išlaidas ir nutarė jas išieškoti iš pareiškėjo lėšų, kadangi skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusio LR CPK 610 str. nuostatos leido išieškoti vykdymo išlaidas nepriklausomai nuo to. Tą iš esmės pripažįsta ir pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde. Apeliantas, skunde nurodydamas, jog antstolis pažeidė jo teises, LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., remiasi bendrais paaiškinimais bei subjektyviais išvedžiojimais. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos įrodymais yra nustatyta ir konstatuota, kad nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą, areštuodamas skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, atlikdamas kitus skundžiamus vykdymo veiksmus, neviršijo jam suteiktos kompetencijos, nepažeidė CPK VI dalies nuostatų, Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatytų reikalavimų, todėl, ką teisingai ir pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nėra pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio veiksmus.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Embex“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dainius RinkevičiusTeisėjai Rūta BurdulienėNatalja Cikoto