- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2501-1101/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32718-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- H. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. Š. skundą dėl notarės Vykintos Jokantaitės Birbilienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja H. Š. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriame prašo įpareigoti notarę Vykintą Jokantaitę Birbilienę priimti įpėdinės H. Š. pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pradėti paveldėjimo bylą po O. Š. mirties.
2. Skunde nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis O. Š. Mirus sutuoktiniui O. Š. liko nepriimtas palikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mirusysis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nors ir buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tačiau nuolat palaikė ryšius ir periodiškai grįždavo į Lietuvą. Pareiškėjos sutuoktinis mirė Jungtinėje Karalystėje, kurioje pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą. Jungtinėje Karalystėje palikimo priėmimo procedūra skiriasi nuo Lietuvos teisės normų. Lietuvoje yra privaloma priimti palikimą pas notarą ir tik tuomet leidžiama atlikti veiksmus, leidžiančius gauti lėšas ar kitą turtą. Jungtinėje Karalystėje tokio formalaus palikimo priėmimo dėl piniginių lėšų ir kilnojamojo turto nereikia; pakanka tik mirties liudijimo pateikimo institucijai tam, kad institucija leistų pasiimti pinigines lėšas ir/ar kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje mirusysis turėjo tik pinigines lėšas ten esančiuose bankuose, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, kad O. Š. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir mirties momentu turėjo indėlių Lietuvoje veikiančiame banke, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas pareiškėjos pareiškimą tenkino. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą vadovaudamasi palikėjo mirties vieta ir neatsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, kurios yra esminės ir leidžiančios priimti palikėjo palikimą Lietuvoje. Teisinis valstybių skirtumas lėmė, kad pareiškėja susidūrė su biurokratiniu Lietuvos Respublikos palikimo procedūrų laikymųsi. Šiuo atveju reikia remtis CK 1.5 straipsnio nuostatomis užpildant teisinio reguliavimo spragas ir taip sumažinti pozityviosios teisės sukeliamus padarinius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Vykinta Jokantaitė Birbilienė teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Notarė nurodė, kad mirusiojo O. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, jis nekilnojamojo turto Lietuvoje neturėjo. Paveldėjimo byloms taikytina teisė ir jurisdikcija, numatyta CK 1.62 straipsnyje, pagal kurią mirusiojo kilnojamajam turtui taikoma Jungtinės Karalystės teisė. Pareiškėja turi kreiptis į Didžiosios Britanijos atitinkamas institucijas ir ten paveldėti pinigines lėšas Lietuvos bankuose. Pareiškėja teigia, kad yra priėmusi palikimą Jungtinėje karalystėje, taigi ji turi teisę gauti paveldėjimo dokumentą Jungtinėje Karalystėje, ir kreiptis su juo į bankus Lietuvoje. Jurisdikcijos taisyklės draudžia Lietuvos notarui pradėti pavedėjimo bylą po asmens, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, ir kuris neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis O. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, kurioje buvo ir jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėja pateikė įrodymą (terminuoto indėlio sutartį), patvirtinantį, kad palikėjas AB SEB banke turėjo terminuotą indėlį. Ginčo dėl to, kad palikėjas Lietuvoje neturėjo nekilnojamojo turto, byloje nėra.
6. Atsižvelgdama į tai, kad palikėjas Lietuvoje esančiame banke turėjo indėlį, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos notarę, prašydama užvesti paveldėjimo bylą po O. Š. mirties ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Notarė Vykinta Jokantaitė Birbilienė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad pagal CK 1.62 straipsnį, kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Šį notarės procesinį veiksmą skundžia pareiškėja šioje byloje paduotu skundu dėl notaro veiksmų.
7. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir mirties vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, tačiau palikėjas palikimo atsiradimo metu turėjo piniginių lėšų banke, esančiame Lietuvoje. Taigi nagrinėjamu atveju paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio.
8. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją, Jungtinę Karalystę ir Airiją, tiesiogiai yra taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 (toliau – Reglamentas), nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylos.
9. Šio Reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punktas įtvirtina, kad jei palikėjo mirties dieną jo įprastinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių (kaip šiuo atveju – palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo Jungtinėje Karalystėje), valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo, jei mirties dieną palikėjas turėjo tos valstybės narės pilietybę. Šio Reglamento 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad terminas „teismas“ reiškia bet kokią teisminę instituciją ir visas kitas institucijas bei teisės specialistus, turinčius kompetenciją paveldėjimo klausimais, kurie vykdo teismines funkcijas arba vykdo veiklą vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais, arba vykdo veiklą prižiūrimi teisminės institucijos su sąlyga, kad tokios kitos institucijos ir teisės specialistai užtikrina nešališkumo garantijas ir visų šalių teisę būti išklausytoms.
10. Vis dėlto, Lietuva, vadovaudamasi Reglamento 79 straipsniu, Europos Komisijai yra nurodžiusi, kad Lietuvai Reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostata netaikoma, t. y. Lietuvoje tokios institucijos, kuri atitiktų Reglamente pateiktą teismo apibrėžimą, išskyrus pačius teismus, nėra. Tai reiškia, kad Lietuvoje notarai į Reglamente vartojamą teismo sąvoką nepatenka. Vadovaujantis Reglamento preambulės 22 pastraipa, tokiu atveju, kai notarai nevykdo teisminių funkcijų (kaip yra Lietuvos atveju), jurisdikcijos normos, įtvirtintos II skyriuje (4-19 straipsniuose), jiems nėra privalomos. Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė taip pat nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl paveldėjimo santykių reguliavimo. Taigi šiuo atveju, kai Lietuvos su Jungtine Karalyste nesieja nei Europos Sąjungos, nei tarptautiniai teisiniai santykiai, paveldėjimo santykiams taikytinos CK ir CPK nuostatos.
11. CK 1.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Taigi šiuo atveju notarė pagrįstai atsisakė užvesti paveldėjimo po bylą po O. Š., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties momentu buvo Jungtinėje Karalystėje ir kuris Lietuvoje neturėjo nekilnojamojo turto, mirties.
12. Šios išvados nekeičia faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-29415-808/2025, pareiškėjai buvo atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio O. Š. mirties, kadangi minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos paveldėjimo teisiniuose santykiuose.
13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Pareiškėja, teikdama skundą dėl notaro veiksmų, sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį, nors skundai dėl notaro veiksmų apmokestinami 57 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis; 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai grąžintina 57 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos H. Š. skundą dėl notarės Vykintos Jokantaitės Birbilienės veiksmų.
Grąžinti pareiškėjai H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZO93415), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.