Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-717-440/2016, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas, atsakovės G. P. ir trečiojo asmens K. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė (kreditorė) AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą ir prašė išduoti vykdomąją raštą. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo solidariai padengti skolą ieškovei. Tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo savo skolinių įsipareigojimų nevykdė ir skolos pagal taikos sutartyje numatytą grafiką negrąžino. Įsipareigojimai nevykdomi nuo 2015 m. gegužės 30 d., visas įsiskolinimas pagal taikos sutartį sudaro 111 253,55 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi išdavė ieškovei AB Šiaulių bankas vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties.Teismas nustatė, kad atsakovė G. P. ir trečiasis asmuo K. P. nevykdė taikos sutarties sąlygų ir skolos pagal sutartą grafiką negrąžino. Paskutinis mokėjimas pagal taikos sutartį atliktas 2016 m. kovo 7 d., laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. yra sumokėta 6 234,70 Eur, įmokos pagal taikos sutartyje numatytą grafiką nebuvo mokamos 3 mėnesius. Taikos sutarties 5.4. punktu šalys susitarė, kad skolininkams praleidus ar pažeidus bet kurį taikos sutartyje numatytą mokėjimo terminą, šios taikos sutarties 4.4. punkte numatytas banko įsipareigojimas neteks galios bei bankas įgis teisę nedelsiant ir nesilaikant taikos sutartyje numatytų sąlygų reikalauti visos skolos sumos sumokėjimo prieš terminą (išsiimti vykdomuosius dokumentus, pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliams vykdymui, atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą ir pan.). Be to, taikos sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad skolininkams 30 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas, bankas turi teisę pradėti skolos išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis, sudarę taikos sutartį, buvo atstovaujami advokato, pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė, taikos sutartis pasirašyta jų gera valia ir patvirtinta teismo, taikos sutartis (ar jos sąlygos nėra nuginčytos), todėl ši sutartis yra galiojanti ir privaloma vykdyti. Nustatęs, kad atsakovė G. P. ir trečiasis asmuo K. P. nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, teismas ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl visos skolos sumos ir paskaičiuotų palūkanų bei delspinigių (111 253,55 Eur sumos) išieškojimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jų argumentai

Atskirajame skunde trečiasis asmuo K. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB Šiaulių bankas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino taikos sutarties sąlygas (5.4. ir 4.4. punktus). Taikos sutarties 5.4. punkte numatyta, jog skolininkams (atsakovei ir trečiajam asmeniui) praleidus ar pažeidus bet kurį taikos sutartyje numatytą mokėjimo terminą, šios taikos sutarties 4.4. punkte numatytas banko įsipareigojimas neteks galios bei bankas įgis teisę nedelsiant ir nesilaikant taikos sutartyje numatytų sąlygų reikalauti visos skolos sumos sumokėjimo prieš terminą. Ieškovė neteisingai interpretuoja taikos sutarties 4. 4. punktą, kaip leidžiantį, esant bet kokiam mokėjimo termino praleidimui, nutraukti sutartį ir reikalauti visos skolos grąžinimo. Šis punktas yra taikos sutarties bendroji sąlyga, kuri prieštarauja sutarties specialiosioms sąlygoms, t. y. 1.7.3 punktui, kuriame nustatyta, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2018 m. kovo 5 d., o daliniai grąžinimai yra vykdomi grąžinimo grafike nustatyta tvarka.Specialiosios taikos sutarties sąlygos turi viršenybę prieš kitas šios sutarties sąlygas. Specialioji sąlyga, numatyta taikos sutarties 1.7.3. punkte, yra nesuderinama su taikos sutarties 4.4. punktu. Šalys buvo susitarusios, jog skolos suma turi būti išmokėta per trisdešimt šešis mėnesius, tačiau teismas šios sąlygos neaptarė. Teismo nurodytas taikos sutarties 5.4. ir 4.4.punktų aiškinimas reiškia nesąžiningumą atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu.Trečiasis asmuo per 14 mėnesių sumokėjo ieškovei 6 234,70 Eur, visiškai sumokėjo net 12 iš 14 grafike numatytų įmokų. Be to, vykdant taikos sutartį, paaiškėjo ir tai, jog į taikos sutartyje skolos grąžinimo grafike numatytą sumą nebuvo įtraukta kitų sumų (palūkanų). Ieškovė taikos sutarties vykdymo metu nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sudarytas šalių susitarimas, o iš karto kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pradelstos 1 044 Eur skolos nesumokėjimas, atsižvelgiant į visą skolos sumą (111 253,55 Eur) negali būti pripažintas esminiu taikos sutarties pažeidimu, nes neatitiktų CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygų bei CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų principų.Atsiliepime ieškovė AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas skundas grindžiamas šiais argumentais:Taikos sutartis buvo sudaryta ne ieškovės, o atsakovės ir trečiojo asmens iniciatyva. Pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo ieškovei grąžinti 110 727,98 Eur skolą ir pagal sutartyje nustatytą grafiką mokėti 5 procentų dydžio metines bei 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Prieš pasirašydamos taikos sutartį šalys turėjo laiko ir galimybių su šia sutartimi tinkamai susipažinti, pareikšti savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus. Atsakovę ir trečiąjį asmenį atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir taikos sutarties derinimo bei pasirašymo procese.Atsakovė ir trečiasis asmuo paskutinį mokėjimą pagal taikos sutartį įvykdė 2016 m. kovo 8 d. ir šio fakto patys neneigia. Įmokos pagal taikos sutartyje išdėstytą grafiką ir palūkanos bei delspinigiai ieškovei nebuvo mokami net 3 mėnesius, o ir prieš tai įsipareigojimai buvo vykdomi netinkamai, įmokos nuolat vėluodavo nuo 2015 m. gegužės 30 d. Nei atsakovė nei trečiasis asmuo nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, kad jie turi finansinių galimybių padengti susidariusius įsiskolinimus. AB Šiaulių bankas yra atnaujinęs vykdymo veiksmus iš bankui įkeisto turto antstolio vykdomojoje byloje ir dėl kitos skolos, sudarančios 491 635,81 Eur sumą, išieškojimo iš K. P.. Jo įsipareigojimų suma vien AB Šiaulių bankui sudaro virš 600 000 Eur. Akivaizdu, kad tęsiant taikos sutarties galiojimą ir nepradėjus skolos išieškojimo veiksmų, skola (įskaitant palūkanas ir delspinigius) tik dar labiau didėtų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas vertinamas, vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 647 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, jei nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidariosios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidarioji.Nagrinėjamoje bylos dalyviai pagal patikslintą ieškinį: pradinė ieškovė AB Šiaulių bankas, atsakovė G. P. ir trečiasis asmuo K. P. (laiduotojas pagal kreditavimo sutartį ir atsakovas pagal pradinį ieškinį) civilinėje byloje Nr. e2-486-440/2015 kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydami taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2015 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 26 d. (šią aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis). Atsakovei bei apeliantui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, pradinė ieškovė AB Šiaulių bankas kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Pasirašydami taikos sutartį atsakovė G. P. ir apeliantas K. P. pripažino ieškovės reikalavimą bei solidariai įsipareigojo sumokėti 110 727,98 Eur skolą iki 2018 m. kovo 5 d. (sutariant, kad skolos dalies mokėjimo diena - kalendorinio mėnesio 30 diena). Taikos sutartyje buvo nustatytas ir šios skolos mokėjimo dalimis grafikas (8 punktas), be to, atsakovė ir apeliantas įsipareigojo ieškovei mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (sutariant, kad palūkanų mokėjimo diena - kalendorinio mėnesio 5 diena) bei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Taikos sutarties šalys taip pat nustatė mokėtinų sumų paskirstymo tvarką: pirmiausiai atlyginamos banko patirtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile mokami delspinigiai, po to baudos; trečiąja eile mokamas įsipareigojimo mokestis, po to palūkanos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirtąja eile grąžinamas kreditas. Skolininkams vėluojant grąžinti Skolą ar jos dalį, mokėti palūkanas, delspinigius ar kitus mokėjimus, skolininkų sumokėtos sumos paskirstomos banko nuožiūra ir nepriklausomai nuo šiame sutarties punkte nurodyto eiliškumo (4.4. punktas). Aptartų taikos sutarties sąlygų turinys aiškiai rodo, jog taikos sutarties šalys susitarė dėl solidarios atsakovės bei apelianto atsakomybės, sumokant ieškovei skolą bei palūkanas. Bylos svarstymui apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į banką, reikalaudamas atsisakyti / pakeisti palūkanų skaičiavimo, įtraukti jas į bendrą įmokų mokėjimo grafiką, nustatyti kitokią mokėtinų sumų paskirstymo tvarką ir pan., todėl nepagrįstas jo teiginys, dėl banko reikalavimo mokėti palūkanas. Apeliantas, pasirašydamas taikos sutartį, sutiko su šios sutarties sąlygomis, taigi ir su skaičiuotinomis palūkanomis bei jų norma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Be to, atskirajame skunde pats apeliantas pripažino, jog taikos sutartį vykdė tik iš dalies, vėlavo sumokėti dalinius mokėjimus (įmokas), todėl konstatuotina, kad taikos sutarties nevykdymas (netinkamas vykdymas) šioje byloje įrodytas.Apelianto nurodomo sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193–6.195 straipsnių) pažeidimo, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl galimybės reikalauti visos skolos sumokėjimo prieš terminą / reikalauti vykdomojo rašyto išdavimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat nekonstatuoja. Be to, sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti. Tai reiškia, kad iš naujo šiame procese taikos sutarties šalių valia nenustatinėjama. Nors apeliantas akcentuoja tai, kad taikos sutartimi šalys sulygo dėl dalinio skolos grąžinimo ir specialiosiose sutarties sąlygose nustatė, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2018 m. kovo 5 d., tačiau specialiosiose sutarties sąlygose įvirtinta ir tai, kad skolininkams 30 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas, bankas turi teisę pradėti skolos išieškojimą. Pastaroji nuostata detalizuota taikos sutarties 5.4. punkte, nustatančiame, kad skolininkams praleidus ar pažeidus bet kurį taikos sutartyje numatytą mokėjimo terminą, šios taikos sutarties 4.4. punkte numatytas banko įsipareigojimas neteks galios bei bankas įgis teisę nedelsiant ir nesilaikant taikos sutartyje numatytų sąlygų reikalauti visos skolos sumos sumokėjimo prieš terminą (išsiimti vykdomuosius dokumentus, pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliams vykdymui, atnaujinti sustabdytą vykdomąją bylą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas, sudarydamas taikos sutartį, pats turėjo įvertinti savo finansines galimybes ją įvykdyti bei kartu numatyti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, nustatytas šios sutarties 5.4 punkte. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės apie įvykdyto įsipareigojimo dalies bei pradelstų įmokų ir likusios skolos sumos santykis nagrinėjamos bylos atveju nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą banko naudai.Pažymėtina, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nenumatyta teisė sudaryti taikos sutartį. Tačiau trečiasis asmuo šioje byloje K. P. yra laiduotojas pagal kreditavimo sutartį, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje Nr. e2-486-440/2015 ir dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis, pirminiame ieškinyje jis buvo patrauktas dalyvauti procese atsakovu, o sudarydamas taikos sutartį prisiėmė solidarią prievolę. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir galiojanti (CPK 18 straipsnis). Be to atskirasis skundas nėra grindžiamas aptariama aplinkybe (CPK 320 straipsnis), todėl susidariusi procesinė situacija nėra pagrindas skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, o atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.