- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-521-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00469-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Diana Degutienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-813-548/2017 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Stamita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 102,07 Eur turtinės žalos, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 17.00 val., Druskininkų Snow Arenoje atsakovas V. K., pažeisdamas Snow Arenos vidaus tvarkos taisykles, nebūdamas pakankamai atsargus ir neįvertindamas savo galimybių, čiuoždamas slidėmis atsitrenkė ir parvertė du kitus arenos lankytojus, kurių vienas – ieškovas P. D.. Ieškovas krisdamas patyrė traumą, buvo atlikta operacija. Dėl patirtos traumos ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki tarnybos kariuomenėje pabaigos – 2016 m. gruodžio 23 d. – negalėjo pilnai ir visapusiškai dalyvauti karių mokymuose, prarado fizinę formą, dėl ko nukentėjo jo kaip kario vertinimas, ir dėl to ieškovas patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagrindine įvykio priežastimi buvo paties ieškovo neleistini veiksmai, kadangi jis nesiėmė reikiamų atidumo bei atsargumo priemonių įvykiui išvengti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui P. D. iš atsakovo V. K. 19,49 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir 100,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat priteisė trečiajam asmeniui UAB „Stamita“ iš ieškovo P. D. 373,10 Eur, iš atsakovo V. K. 81,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovo P. D. 5,86 Eur, iš atsakovo V. K. 1,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Remdamasis bylos įrodymais teismas sprendė, kad atsakovas V. K., čiuoždamas trasa, pažeidė Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus, nes esant geram matomumui ir trasoje matęs stovintį ieškovą bei jo draugus, nepasirinko saugaus greičio, manevro, tinkamos čiuožimo krypties, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems trasoje buvusiems asmenims, dėl ko susidūrimo metu buvo sužeistas ieškovas. Pažymėjo, kad atsakovas, čiuoždamas trasa žemyn, turėjo įvertinti galimus pavojus, pasirinkti saugius manevrus ir greitį. Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punkte numatyta, kad slidininkas ar snieglentininkas privalo išvengti sustojimo greitoje nusileidimo trasos dalyje, siauroje vietoje, ar kur ribotas matomumas, nebent tai neabejotinai būtina. Teismas iš vaizdo įrašo nustatė, kad ieškovas ir jo draugai buvo nuo trasos vidurio nutolę apie 2-3 m, judėjo minimaliai, asmuo, į kurį atsitrenkė atsakovas, trasoje judėjo horizontaliai, ieškovas susidūrimo metu stovėjo veidu atsisukęs į trasos viršų. Vertindamas ieškovo veiksmus trasoje susidūrimo metu, teismas darė išvadą, kad ieškovas pažeidė Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punkto reikalavimus, nes stovėjo greitoje nusileidimo trasos dalyje, neatliko jokių čiuožimo manevrų žemyn, ir, priešingai, šuoliais užšokinėjo į viršų padėti savo draugei, stovėjo veidu atsisukęs į trasos viršų.Teismas konstatavo, kad tiek atsakovo veiksmai, tiek paties ieškovo veiksmai sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą, todėl ir pats ieškovas yra atsakingas už savo veiksmų padarinius. Nurodė, kad nei viena iš šalių neįrodė, jog vienas iš įvykio dalyvių būtų labiau kaltas už kitą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl teismas sprendė, kad atsakovo ir ieškovo kaltės dydis dėl atsiradusių pasekmių yra lygus, t. y. po 50 proc. kiekvieno dalyvio kaltės (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas leidžia taip pat konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį.Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas sprendė, kad ieškovo patirtas išlaidas įrodo 2016 m. rugsėjo 17 d. 15.33 val. Snow Arena visos dienos bilietas (36,90 Eur) (b. l. 8); 2016 m. spalio 14 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitas (0,97 Eur) (b. l. 11); 2017 m. vasario 14 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitas (1,10 Eur) (b. l. 15). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir atsakovo kaltės dydis dėl atsiradusių pasekmių įvertintas lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc., teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl patirtų 38,97 Eur išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 19,49 Eur turėtų išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat prašė priteisti 63,10 Eur kelionės išlaidų, kurias patyrė dėl traumos, nes negalėjo tinkamai atlikti Lietuvos kariuomenės jaunesniojo eilinio pareigų, dėl ko neturėjo galimybės dalyvauti mokymuose ir buvo priverstas grįžti namo į Kauną. Teismas nurodė, kad nors byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina ieškovo kelionės išlaidas vykstant iš Klaipėdos į Kauną ir iš Kauno į Klaipėdą, tačiau ieškovas neįrodė, kad minėtos išlaidos atsirado būtent dėl įvykusio įvykio ir patirto sužalojimo. Ieškovui neįrodžius, kad 63,10 Eur išlaidos buvo patirtos dėl įvykusio įvykio ir patirto sužalojimo, teismas ieškovo prašymą priteisti 63,10 Eur kelionės išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas kentė fizinį ir dvasinį skausmą, patyrė stresą dėl tolimesnės karjeros galimybių Lietuvos kariuomenėje, prarado galimybę dalyvauti Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos atrankoje, suprastėjo jo fizinis pasiruošimas, tačiau ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, byloje jokių duomenų apie sveikatos sužalojimo liekamąsias pasekmes nėra, ieškovas pats teismo posėdžio metu nurodė, jog kairės rankos nykščio funkcija visiškai atsistatė po maždaug 6 mėn. Teismas taip pat vertino tai, kad nors ieškovo sužalojimas pakenkė jo fizinei formai, sutrukdė dalyvauti Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos atrankoje, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė ieškovui sėkmingai įstoti mokytis į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto skausmo, streso, galimybių praradimo, nepatogumų, teismas sprendė, kad ieškovo patirta neturtinė žala gali būti vertinama 1000 Eur dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad žalos atsiradimą taip pat sąlygojo paties ieškovo veiksmai, teismas nusprendė sumažinti priteistinos žalos dydį iki 500 Eur, nes toks neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. D. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl ieškovo sužalojimo yra abipusė šalių kaltė, teismas neteisingai įvertino atsakovo kaltės laipsnį. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas pažeidė Druskininkų Snow arenos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus, atsakovo pažeidimai akivaizdūs ir iš vaizdo medžiagos. Teismų praktikos požiūriu visiškai aišku, kad atsakovas buvo maksimaliai nerūpestingas ir neatidus, nes, kaip ir pats nurodė, matė nuo trasos viršaus, kad žemiau yra 4 asmenys, kad tarp jų ir trasos krašto yra 6-7 m atstumas ir kad per tą plotą jis laisvai pračiuoš. Teismas be pagrindo vadovavosi tikrovės neatitinkančiais atsakovo argumentais, kad jis negalėjo saugiai pračiuožti pro ieškovą ir kitus asmenis, nes į trasą išbėgo trys vaikai. Akivaizdu, kad susidūrimas įvyko dėl atsakovo kaltės, nes dėl ieškovo elgesio susidūrimo nebūtų įvykę. Taigi, atsakovas sukėlė įvykį dėl neatsargumo, o ieškovo elgesys niekaip negalėjo lemti susidūrimo su atsakovu. Spręsdamas dėl ieškovo kaltės, teismas nepagrįstai vertino tik du Taisyklių punktus. Teismas neatsižvelgė į kitus Taisyklių reikalavimus, t. y. į Taisyklėmis reglamentuotą Snow arenos lankytojų elgesį: atsakovui taikytinus 1.5 p. (Minimalūs įgūdžiai ir žinios, kurie reikalingi naudojantis slidinėjimo trasomis yra: saugiai stabdyti ir sustoti; kontroliuoti greitį; sugebėti pasukti), 2.4 p. (Lenkdami palikite pakankamai erdvės manevrui. Slidininkas turi aplenkti kitą slidininką ar snieglentininką iš kairės ar dešinės, numatydamas, kad jis paliks pakankamai erdvės aplenktam slidininku ar snieglentininkui), 3.2 p. (Snow arena lankytojams draudžiama: pagrindine trasa slidėmis ar snieglente leistis tiesia trajektorija išvystant didelį greitį) reikalavimus. Tai, kad trasoje galima sustoti, kad ieškovas buvo gerai matomoje trasos dalyje matyti iš vaizdo medžiagos duomenų, tai patvirtino ir trečiojo asmens atstovė. Ji pabrėžė, kad Taisyklės nedraudžia sustoti, jei tai nekliudo kitiems, kurie elgiasi pagal Taisykles. Tai, kad ieškovas buvo sustojęs trasoje ir nekliudė kitiems čiuožėjams, matyti iš vaizdo medžiagos, kurioje fiksuota kaip po incidento toje trasos dalyje pračiuožia kiti arenos lankytojai.Teismas nevertino šios srities specialisto – pačios Snow arenos atstovo nuomonės dėl kaltininko, kuris pasisakė tik dėl atsakovo kaltės. Trečiojo asmens atstovo pozicija tokia, kad atsakovas galėjo aplenkti ir bandė daryti lenkimo judesį, bet nesugebėjo tai padaryti galbūt dėl asmeninių gebėjimų stokos. Vaizdo įrašas patvirtina, kad neva išbėgusių į trasą trijų vaikų joje nebuvo.Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pergyvenimai nėra esminiai, nes jo sužalojimas nesutrukdė ieškovui įstoti mokytis į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Visi nesunkūs sužalojimai užgyja anksčiau ar vėliau, tačiau tai nereiškia, kad nebelieka pažeistos vertybės – žmogaus sveikatos. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad jo patirti dvasiniai išgyvenimai nurodytomis sąlygomis įvertinti tik 1000,00 Eur. Teismas savo iniciatyva protokoline nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „Stamita“, Druskininkų Snow arenos valdytoją. Ieškovas, teikdamas ieškinį, neturėjo priekaištų ar reikalavimų arenai, tad nerado pagrindo į procesą įtraukti Snow arenos, nes sprendimas dėl šalių ginčo niekaip neturėtų įtakos trečiojo asmens interesams, o procesas būtų apsunkintas dar viena šalimi. Iš tiesų, trečiasis asmuo pagrįstai teikė atstovavimo išlaidas, nes buvo įtrauktas dalyvauti procese, tačiau teismo sprendimas dėl trečiojo asmens įtraukimo tik sukėlė turtinių pasekmių abiem šalims, o trečiojo asmens paaiškinimais teismas vis tiek nesivadovavo. Teismas nepasisakė dėl ieškovo sumokėto 93,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. nepasisakė dėl dalies šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas taip pat nepagrįstai sumažino ieškovo išlaidas nuo 1000 Eur iki 800 Eur, nes sumokėta advokatei suma yra daug mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas jos maksimumas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas su dar dviem asmenimis, rizikuodamas būti užkliudytas, stovėjo neleistinoje ir prastai matomoje Snow arenos trasos vietoje (už kalvos keteros), nesistengė kuo skubiau pasišalinti iš trasos ir atlaisvinti trasą kitiems slidininkams, tuo sąmoningai ir grubiai pažeisdamas Snow arenos Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, keliančius pavojų tiek atsakovui, tiek kitiems Snow Arenos lankytojams. Tokie neatsakingi apelianto veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nulėmęs jo reikalaujamos žalos atsiradimą.Įvykio metu atsakovas realiai įvertino situaciją, kadangi Snow arenoje yra ne naujokas, buvo įsitikinęs, kad manevras jam pavyks, nes lenkimo manevrui atlikti turėjo apie 5 metrus trasos pločio. Tačiau atsakovas negalėjo numatyti, kad jo nusileidimo trajektorijoje netikėtai atsiras trys vaikai. Stengdamasis išvengti susidūrimo su trasoje staiga atsiradusiais vaikais, atsakovas pradėjo stabdyti, dėl ko ir susidūrė su trasoje stovėjusių ir neleistinai judėjusių asmenų grupe, kurioje buvo ir apeliantas. Kad tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, Snow arenoje dalyvavo vaikai, patvirtina UAB „Stamita“ raštas ir atsakovo nuoseklūs paaiškinimai viso proceso metu. Nors vaizdo įraše vaikų nematyti, tačiau neatmetama galimybė, kad vaizdo įrašas yra pateiktas tik tam tikru kampu ir tik iš tam tikros vietos, todėl vaikų jame nematyti. Pagal byloje esančią kamerų išdėstymo schemą, Snow arenos sportininkų ir mėgėjų trasas filmuoja keturios vaizdo kameros, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl buvo išsaugotas būtent šios kameros vaizdo įrašas, o kiti neišsaugoti, jeigu visose kamerose vaizdo įrašai saugomi vienodą laiką. Todėl teismas neturėjo pagrindo besąlygiškai vadovautis vien šiuo vaizdo įrašu. Paskirstydamas teismo išlaidas, teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, joje sprendžiami klausimai nebuvo nauji ar reikalaujantys specialių žinių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas abiejų įvykio dalyvių kaltę, pažeidė materialinės teisės, reglamentuojančios žalos atlyginimą, ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių, reguliuojamų proceso teisės normų, reikalavimus. Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių (toliau ir Taisyklių) 1.5 punkte nurodyta, kad minimalūs įgūdžiai ir žinios, kurie reikalingi naudojantis slidinėjimo trasomis, yra: saugiai stabdyti ir sustoti; kontroliuoti greitį; sugebėti pasukti ir kt. Atsakovas nurodė, jog minimalius įgūdžius slidinėjimo trasose turi, nes slidinėja apie dešimt metų. Pagrindine įvykio priežastimi jis įvardijo kitų asmenų (staiga į trasą išbėgusių trijų vaikų) ir paties apelianto nepakankamai apdairų ir rūpestingą elgesį, kai jis su kitais asmenimis stovėjo viduryje greitojo nusileidimo trasos, kas yra draudžiama pagal Taisyklių 2.6 punktą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog nelaimingas įvykis įvyko Druskininkų Snow Arenoje 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 17 val. Atsakovas V. K., čiuoždamas trasa žemyn, dešine puse pračiuožė pro du trasos viduryje ties kalvos ketera stovinčius asmenis, išniręs iš keteros bandė aplenkti žemiau stovinčius asmenis – ieškovą su kitais asmenimis, tačiau nesuvaldė slidžių ir trenkėsi į horizontaliai minimaliai judantį asmenį, kuris griūdamas parvertė apeliantą. Vaizdo įraše taip pat matyti ieškovo lipimo viršun snieglente žymės. Tai, kad ieškovas su snieglente lipo aukštyn „padėti“ draugei, neneigia ir pats apeliantas. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina, jog apeliantas judėjo į viršų, kur trasos viduryje stovėjo dar du asmenys, o atsakovas, nesuvaldęs slidžių, įsirėžė į minėtų asmenų grupę. Iš vaizdo įrašo nematyti, jog į trasą tuo metu buvo išbėgę trys vaikai, kurie, atsakovo teigimu, sutrukdė atsakovui aplenkti ieškovą ir jo draugus, tačiau tokia galimybė neatmetama, nes trečiojo asmens UAB „Stamita“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. S17-95 nurodyta, jog įvykio dieną nuo 16 val. 30 min. iki 18.30 min. gretima trasos dalis buvo rezervuota iš Lenkijos ir Ukrainos atvykusių vaikų ir suaugusiųjų treniruotėms. Tame pačiame rašte nurodyta, kad su įvykiu susijęs įrašas buvo išsaugotas, tačiau teismui pateikta tik dalis įrašo iš vienos vaizdo stebėjimo kameros, nors vaizdas nusileidimo trasose stebimas iš trijų kamerų. Trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodė, kad pateikia teismui vaizdo įrašą, kuris buvo pateiktas ieškovo atstovei advokatei Dianai Degutienei, ir daugiau jokių vaizdo įrašų UAB „Stamita“ neišsaugojo. Taigi, byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui sutrukdė į jo nusileidimo trasą išbėgę vaikai, tačiau jeigu tokia aplinkybė ir būtų nustatyta, tai nesudarytų teisinio pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesilaikė visų saugumo reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, manevro ir tinkamos čiuožimo krypties, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems trasoje buvusiems asmenims, kas lėmė ir ieškovo sužalojimą, ir tokiais veiksmais pažeisdamas Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus. Atsakovas šios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad dėl ieškovo sužalojimo kaltas yra ne tik jis, bet ir pats nukentėjusysis (ieškovas), kadangi jis pažeidė Taisyklių 2.6 punktą – stovėjo su draugais trasos viduryje.Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punkte numatyta, kad slidininkas ar snieglentininkas privalo išvengti sustojimo greitoje nusileidimo trasos dalyje, siauroje vietoje ar kur ribotas matomumas, nebent tai neabejotinai būtina. Slidininkas ar snieglentininkas, nukritęs tokioje vietoje, privalo pasišalinti iš kritimo vietos kaip įmanoma skubiau.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs vaizdo įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas taip pat pažeidė Druskininkų Snow Arenos vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punkto reikalavimus, nes stovėjo greitojo nusileidimo trasos viduryje, riboto matomumo zonoje, neatliko jokių čiuožimo manevrų žemyn, nebuvo nukritęs, neskubėjo pasitraukti iš trasos. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad tokiu savo elgesiu ieškovas kėlė grėsmę trasoje čiuožiantiems kitiems asmenims.Šios nutarties 13–16 pastraipose aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie faktines įvykio ir deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo aplinkybes bei pagrindus padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nepažeidžiant įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir materialinės teisės normų reikalavimų.Bylos duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad dėl ieškovo sužalojimo yra tiek atsakovo, tiek ieškovo kaltės, egzistuoja kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo paties nukentėjusiojo neatsargumą, o spręsdamas priežastinio ryšio klausimą – atsižvelgė ir į nukentėjusiojo veiksmus bei jų ryšį su kilusiomis pasekmėmis, dėl to pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir neatidumas padėjo žalai atsirasti. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo ir nukentėjusiojo (ieškovo) kaltės proporcijas (po 50 proc.) pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl apelianto argumentai, kad jis nėra kaltas dėl patirto sužalojimo, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl turtinės žalos dydžio apeliantas savo skunde jokių argumentų nenurodo, todėl teisėjų kolegija dėl šios apeliacinio skundo dalies plačiau nepasisako ir sprendžia, kad teismas teisingai nustatė ieškovui atlygintinos turtinės žalos dydį, priteisdamas jam iš atsakovo 19,49 Eur (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalimi dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio – 1000 Eur. Anot apelianto, nors visi nesunkūs sužalojimai anksčiau ar vėliau užgyja, tačiau tai nereiškia, kad nebelieka pažeistos vertybės.Įvertinęs faktines aplinkybes (kad dėl patirto sužalojimo ieškovas kentė fizinį skausmą, patyrė stresą dėl tolimesnės karjeros galimybių Lietuvos kariuomenėje, prarado galimybę dalyvauti Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos atrankoje, suprastėjo jo fizinis pasiruošimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovui padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas ją sumažino iki 1000 Eur. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-255. Teismų praktika. 2005, 24).Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ne tik atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos padarymą, bet ir paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui po įvykio buvo diagnozuotas kairės rankos I delnakaulio lūžis su poslinkiu, ieškovui atlikta repozicija ir imobilizacija gipsine longete, 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikta plaštakos operacija (b. l. 14). Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tai pripažįsta ir pats apeliantas, patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Duomenų apie patirto sužalojimo liekamąsias pasekmes byloje taip pat nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas (b. l. 81). Taigi, nors dėl patirtos traumos apeliantas negalėjo dalyvauti Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos atrankoje, tačiau patirta trauma nebuvo tokia sunki, nes ji nesutrukdė apeliantui siekti karininko profesijos karo akademijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad tiek apeliantas, tiek atsakovas nebuvo pakankami rūpestingi ir apdairūs, todėl pirmosios instancijos teismas dėl patirtų apelianto dvasinių išgyvenimų, patirto skausmo, streso, galimybių praradimo, nepatogumų pagrįstai nustatė 1000 Eur neturtinės žalos dydį bei pagrįstai taikė atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), priteisdamas apeliantui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl pakeisti ar panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį taip pat nėra pagrindo.Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo už ieškinį sumokėto 93 Eur žyminio mokesčio priteisimo ir nepagrįstai sumažino atstovavimo išlaidas už ieškinio surašymą nuo 1000 Eur iki 800 Eur, motyvuodamas tuo, kad nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, tačiau byla nėra sudėtinga.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nieko nepasisakė dėl 93 Eur sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas byloje patyrė 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1000 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už konsultacijas, 100 Eur už pasirengimą posėdžiui, 250 Eur už ikiteisminio ginčo reguliavimą, 1000 Eur už atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, taip pat ieškovas sumokėjo 93 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2,20 Eur pašto išlaidų (b. l. 7, 34, 89). Taigi iš viso ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sudarė 2595,20 Eur. Tačiau teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti 1000 Eur išlaidas už ieškinio parengimą iki 800,00 Eur, o ieškovo prašomas priteisti 1000 Eur išlaidas už atstovės atstovavimą teisme – iki 530 Eur, t. y. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino 670 Eur suma, todėl pagrįstomis ieškovo bylinėjimosi išlaidomis pripažino 1925,20 Eur sumą (b. l. 110). Taigi, apskaičiuodamas ieškovo aptirtas bylinėjimosi išlaidas teismas įvertino ir atitinkami priteisė į jas įtrauktas žyminio mokesčio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas už ieškinio parengimą neviršija paminėtose rekomendacijose nurodytų maksimalių jų dydžių, tačiau sumažino ieškovui už ieškinio parengimą priteistiną sumą nuo 1000 Eur iki 800 Eur, jos dydį vertindamas pagal Rekomendacijose nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, nedidelę apimtį, tai, kad byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji, nebuvo reikalingos specialios žinios, ginčo sumos dydį (ieškinio sumą). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) ieškinio (ginčo) suma bylos sudėtingumas yra kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Nagrinėjamu atveju ieškinio apimtis yra 2 lapai, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra didelės apimties, ieškinyje nepateikta teisinė analizė, nenurodyta teismų praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, parengti tokį ieškinį advokatui nebuvo sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą atlyginimą, pagrįstai kartu su kitais kriterijais vertino bylos sudėtingumą, nedidelę apimtį ir CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Stamita“, dėl ko šalys patyrė papildomas išlaidas, kurios buvo priteistos trečiajam asmeniui kaip bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šie asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Iš 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio informacinės pažymos ir garso įrašo matyti, kad minėtas trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą iš esmės ieškovo atstovės iniciatyva, neprieštaraujant atsakovui (pos. garso įrašo 8-10 min. 11 min.). Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė laikydamasis CPK 47 straipsnio 2 dalies, 93, 98 straipsnių reikalavimų, todėl pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą nepateikė, priteisti jų neprašė, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.