Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-25 · Administracinė byla Nr. eI2-3402-535/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-3402-535/2025Sprendimas · 2025-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
eI2-3402-535/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05620-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3402-535/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05620-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės

dalyvaujant pareiškėjui M. K., jo atstovei Ritai Balsevičei,atsakovo atstovui Kristupui Baubliui

vertėjai O. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2024-09-27 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S219450; panaikinti 2024-10-03 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą dėl vizos atšaukimo (duomenys neskelbtini); priteisti visas patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo santykių UAB „Litaksa“ pagrindu. 2024-09-27 jis atvyko į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių dokumentų originalų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo santykių pagrindu išdavimui pateikimui. Migracijos departamento darbuotoja informavo, kad viskas su dokumentais yra gerai, tik vėliau pasakė, kad kažkas negerai su jo viza, nes sistema jos „nepraleidžia“, ir paprašė palaukti, nurodžiusi, kad greičiausiai netrukus viskas išsispręs. Situacijai neišsisprendus, pareiškėjas turėjo grįžti atgal. Pasienio su Baltarusija poste, tikrinant jo dokumentus, buvo jo pasiteirauta, ką jis tokio padarė, nes jam uždėtas draudimas dviem metams atvykti į Lietuvą bei visą Šengeno zoną. Tai buvo staigmena pareiškėjui, jis nieko nežinojo apie jokį draudimą, o įvažiavo į Lietuvą be jokių bėdų. Jam buvo paaiškinta, kad migracijos sistemoje draudimas atsirado pareiškėjo vizito Migracijos departamente metu, tai buvo didelis netikėtumas pareiškėjui, nes Migracijos departamento skyriuje jam nebuvo pranešta apie draudimą. Neturėdamas jokio sprendimo, jis 2024-09-30 kreipėsi į Migracijos departamentą, su prašymu jam pateikti tokį sprendimą, tačiau 2024-10-02 gavo tik pranešimą apie tokio sprendimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad draudimas pritaikytas trejiems metams, tačiau jokių motyvų, tokio sprendimo pagrindo jis iš pranešimo taip ir nesužinojo. Pranešime nurodyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-09-27 priėmė sprendimą Nr. 24S219450, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-09-27 iki 2027-09-26 vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui).Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-09-27 iki 2027-09-26.. Tuomet jis kreipėsi teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri 2024-10-02 Migracijos departamentui pateikė prašymą pateikti minėtą pilno turinio Sprendimą. 2024-10-04 pareiškėjas iš Migracijos departamento gavo 2024-10-03 sprendimą dėl vizos atšaukimo Nr. 24SD25378. Pranešime nurodyta, kad viza atšaukiama vadovaujantis tuo, kad jam pritaikytas draudimas atvykti į Šengeno zoną (šalis - Lietuva), taigi, minėtas sprendimas dėl vizos atšaukimo priimtas Sprendimo dėl draudimo atvykti pagrindu ir yra iš jo išvestinis, todėl abu sprendimai skundžiami vienu skundu tais pačiais motyvais bei pagrindais. 2024-10-09 pareiškėjas gavo iš atsakovo el. paštu pilno turinio Sprendimą.Su Sprendimu pritaikytu draudimu atvykti tiek į Lietuvą, tiek į Šengeno zoną nesutinka, nes draudimas pritaikytas tik formaliai be jokių motyvų, neįvertinus šios priemonės proporcingumo bei adekvatumo, o taip pat jos tikslingumo, neatsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, o taip pat nepaisant LVAT praktikos tokio pobūdžio bylose. Nesutinka su Sprendimo pagrindu priimtu sprendimu dėl vizos atšaukimo, nes šio sprendimo pagrindas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Pažymi, kad Sprendimu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ( uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis) 36 mėnesiams (3 metams) dėl to, kad buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, išduotas darbo pagrindu. Sprendime pateikiami tokie šio draudimo (perspėjimo įtraukimo į SIS sistemą) motyvai: „Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.“ Daugiau jokių argumentų, susijusių su perspėjimo įtraukimu į SIS sistemą Sprendime nepateikta, tad perspėjimo įvedimo į SIS sistemą pagrindas yra tas pats nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą. Tačiau toks „automatinis“ perspėjimo įtraukimas į SIS informacinę sistemą, formalus teisės normų taikymas, nenurodžius tam jokių papildomų motyvų, yra neteisėtas, nepagrįstais bei prieštaraujantis nuosekliai suformuotai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose.

Nurodo, kad atsakovas nevertino , ar pareiškėjo individualus atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms; ar taikoma priemonė yra proporcinga; ar pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas/priimamas sprendimas dėl pripažinimo jį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Tad šiuo individualiu atveju perspėjimo įvedimas į SIS sistemą pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: jis nepripažintas keliančiu grėsmę valstybės grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad jis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Nurodo, kad ši priemonė vertintina kaip neadekvati ir neproporcinga, nes taikomas draudimas užkerta kelią pareiškėjui patekti į Šengeno zoną, jis netenka teisės įvažiuoti ir į Lenkiją, kur jam patvirtintas lenko kortos išdavimas dėl jo turimų šaknų. o šis dokumentas suteikia asmeniui teisinį pagrindą įgyti leidimą nuolat gyventi Lenkijoje. Pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad buvo nustatyta, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Tačiau kartu nenustatyta, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar valstybės saugumui. Be to, nepateikti jokie motyvai bei argumentai, kodėl draudimo įvedimas į SIS sistemą būtina bei proporcinga priemonė šiuo individualiu atveju , kad pareiškėjo atvejis rimtas bei adekvatus, nepateikta jokių to įrodymų, o draudimas pritaikytas formaliai, kas neatitinka LVAT formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui pritaikytas nepagrįstai bei neteisėtai – tik formaliai, vadovaujantis UTPĮ normomis (jo 133 str. 1 d.), atskirai nevertinant pareiškėjo individualios situacijos, jo vykdomos veiklos bei ilgalaikių ryšių su Lietuva bei neatsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus, į priemonės proporcingumą, adekvatumą, tikslingumą. Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui Lietuvoje darbo pagrindu buvo panaikintas, yra nustatyta, bet jis nesutinka, kad vien pats leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo faktas sudaro pagrindą automatiškai taikyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvą (užkertant jam galimybę Lietuvoje vykdyti vykdomą veiklą), nevertinant jokių kitų aplinkybių, identifikuojančių jo ryšius su Lietuva. Pareiškėjas turėjo iki Sprendimo priėmimo galiojančią vizą, kurios pagrindu galėtų lankytis Lietuvoje. Nurodo, kad draudimo atvykti į Lietuvą pagrįstumas, teisėtumas, reikalingumas bei proporcingumas turi būti atskirai motyvuotas tokiame sprendime, o argumentas, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dėl teisės normų pažeidimo, yra nepakankamas, nes tokiu atveju turėtų būti vertinama platesnė aplinkybių visuma, ypač identifikuojanti jo ryšius su Lietuvos valstybe. Nors atsakovas savo Sprendime išvardina, kokie kriterijai vertintini nustatant draudimą atvykti, tačiau jis jų nevertina, o tik juos cituoja, nes 12 metų komercinės veiklos vykdymas Lietuvoje yra aplinkybė, patvirtinanti pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos valstybe, kuri tinkamai vertinama nebuvo. Sprendime draudimas pritaikytas tik formaliai, vertinimo kriterijai Sprendime nenurodyti ,mano, kad į juos atsižvelgta nebuvo, kas daro pritaikytą draudimą nepagrįstą, o atsakovas saistomas savo paties priimtų aktų. Nurodo, kad pareiškėjas jau 12 metų turi Lietuvoje klestintį verslą - individualią įmonę, kurios vienintelis akcininkas bei direktorius jis yra. Atsakovas nurodo, kad nėra duomenų apie pareiškėjo gaunama pajamas. Paaiškina, kad būdamas direktorius, jis sau algos nemoka, nes, būdamas dar ir individualios įmonės savininkas, jis gaunamas lėšas toliau investuoja į įmonės veiklą, kas parodo įmonės veiklos augimą pastaraisiais metais. Pareiškėjas turi tvirtus ilgalaikius ekonominius ryšius su Lietuva – jis yra individualios įmonės IĮ WMA CORP ((duomenys neskelbtini) steigėjas, vienintelis savininkas bei direktorius nuo 2012-09-21. Ši individuali įmonė veikia tarptautinio krovinių gabenimo srityje, yra 2022-05-18 išduota licencija verstis tarptautiniu krovinių vežimu, galiojanti net 10 metų . Įmonėje pagal darbo sutartis dirba 4 darbuotojai, ji nuosavybės teise turi 4 transporto priemones, ši įmonė vykdo ne tik sėkmingą ekonominę veiklą, bet ir dalyvauja visuomenei naudinguose projektuose: parėmė Lietuvos autizmo asociaciją „Lietaus vaikai“, ji yra “Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Verslo klubo narys”. Įmonė sėkmingai veikia krovinių gabenimo srityje, turi pelno, veikia virš 12 metų, ką patvirtina pridedami balansai, visąlaik laiku ir tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybei taip pat turi nuosavybės teise valdomas transporto priemones. Minėtos įmonės veikos pagrindu pareiškėjas praeityje turėjo jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kitais periodais jis turėjo vizas. Šios aplinkybes patvirtina stiprius ilgalaikius jo ryšius su Lietuva tiek dėl vykdomo verslo, tiek ir dėl dirbamo darbo, jo įmonė sėkmingai veikia, plečia veiklą. Pareiškėjui užkirtus kelią lankytis Lietuvoje, žlugs ne tik jo verslas, bet be darbo liks ir darbuotojai, o be pajamų - jų šeimos, nebus mokami mokesčiai valstybei. Kaip pažymėta ir Kriterijuose, draudimas atvykti į Lietuvą turi būti atskirtai motyvuojamas, įvertinus kriterijų 11 p. numatytas aplinkybes, tačiau vien migracijos teisės normų pažeidimas praeityje neturi ir gali tapti draudimo atvykti pritaikymu automatiniu būdu, o galimi ateities migracinių teisės normų pažeidimai, tėra prielaidos bei niekuo nepagrįstos hipotezės. UTPĮ 133 str. 1 d. numatyta, kad minėtas draudimas atvykti į Lietuvą tik gali būti pritaikytas, taigi, nėra numatoma, kad draudimas taikytinas automatiškai, panaikinus užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tokio draudimo taikymo tikslingumas turi būti nustatomas bei tinkamai sprendime motyvuojamas, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją bei atsižvelgiant į Kriterijų 11 p. Reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Ilgiau negu 12 metų Lietuvoje vykdoma ekonominė veikla rodo stiprų pareiškėjo ryšį su Lietuva bei jo privataus gyvenimo aplinkybes, tačiau tiek pats draudimas tiek ir jo terminas ( 3 metai) pritaikytas pareiškėjui formaliai, nevertinant jo individualios situacijos. LVAT pažymi, kad netgi kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (2024-06-12 LVAT nutartis adm. byloje Nr. eA-1566-502/2024). Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir pripažinus, kad draudimas atvykti į Lietuvą pritaikytas pareiškėjui pagrįstai, jo terminas yra akivaizdžiai neproporcingas bei neprotingas. Pažymi, kad atsakovas taikomo draudimo atvykti į Lietuvą bei jo termino, tinkamai nemotyvavo (kai UTPĮ numatyta tik galimybė jį taikyti, o jį taikant, reikia pateikti išsamią motyvaciją, kriterijų vertinimą), nevertino individualios pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į jo ryšius su Lietuva, vykdomą ekonominę veiklą, veiklos pobūdį, trukmę, nors pats Sprendime ją nurodo, anksčiau išduodamas leidimus gyventi ir pan., todėl pritaikytu draudimu pažeidė ne tik EŽTK 8 str., bet ir LVAT praktiką, kas sudaro pagrindą minėtą Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Sprendimas priimtas, nesuteikus pareiškėjui galimybės būti išklausytam, ypač, kai tokia reali galimybė buvo. Nes kaip paaiškėjo pasienio punkte, draudimas atvykti jam buvo uždėtas, jam būnant Migracijos departamente Klaipėdos skyriuje 2024-09-27 (kas matyti ir iš Sprendimo metaduomenų), jam atvykus pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi, todėl buvo reali galimybė gauti jo paaiškinimus, pateikti reikšmingus duomenis ir pan. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į gerą administravimą. Kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pagal Chartijos nuostatas ši teisė reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 str. 1 d.). Tinkamai neinformavus pareiškėjo apie priimtą Sprendimą, jam nepasakius tokio Sprendimo motyvų, nesuteikus galimybės duoti jam paaiškinimų prieš jį priimant, buvo pažeistas minėtas gerojo administravimo principas .Kadangi 2024-10-03 Sprendimas dėl 2021-10-04 išduotos vizos EST100223842 atšaukimo grindžiamas aplinkybe, kad Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra paskelbtas perspėjimas neleisti pareiškėjui atvykti (šalis -Lietuva), todėl pripažinus Sprendimą neteisėtu bei jį panaikinus, naikintinas ir sprendimas dėl vizos atšaukimo, kuris yra išvestinis iš Sprendimo ir priimtas pastarojo pagrindu.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau– Migracijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas 2024-08-14 priėmė sprendimą Nr. 24S189326 panaikinti pareiškėjui 2022-10-19 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-09-26, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 50 str. 1 d.2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei 5 p., Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. 2024-09-27 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Litaksa“ pagrindu. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui 2013-04-26, kaip ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7322770, galiojęs iki 2014-04-26. 2022-05-10 pareiškėjas per MIGRIS užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Autojardas“ pagrindu. 2022-10-19 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-09-26. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2022-10-25. Migracijos departamentas nustatė, kad nors pareiškėjas nuo 2022-11-07 įsidarbino minėtoje įmonėje, tačiau nuo 2022-11-07 iki 2024-03-05 pareiškėjui darbo užmokestis mokėtas nebuvo, t. y. UAB „Autojardas“ jis faktiškai nedirbo. Turimais duomenimis pareiškėjas nuo 2012-09-21 yra IĮ „WMA CORP“ savininkas ir direktorius, tačiau duomenų apie gaunamas išmokas nėra nuo 2018-01-01(Migracijos departamentui ir VDĮ atlikus šios įmonės patikrinimą pažeidimai nenustatyti – VDĮ 2024-08-08 raštas Nr. SD-1-18326). Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas nors ir įsidarbino į kviečiančią įmonę, tačiau per visą įsidarbinimo laikotarpį jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat nenustatyta, kad jis gautų kitų reguliarių pajamų ar išmokų, galima konstatuoti, kad pareiškėjas ilgalaikių ir reikšmingų ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-09-27 sprendimą Nr. 24S219450 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą(toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). 2024-10-03 sprendimą atšaukti vizą, kuris buvo išsiųstas pranešimu Nr. 24SD25378. Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pažymi, kad pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neskundė. Mano, kad su minėtu sprendimu pareiškėjas sutiko. Skunde pareiškėjas kelia abejones dėl priimto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pažymi, kad nagrinėjamu atveju minimas sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl visi pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl jo nepagrįstumo nėra vertinami ir atmetami kaip nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjas, kvestionuodamas ginčijamą sprendimą, iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus. Pažymi, kad sprendimas Nr. 24S219450 yra pateikiamas vadovaujantis Taisyklėmis, taigi, 2024-10-02 pranešimas Nr. 24SD24943 buvo išsiųstas vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, o ne kaip atsakymas į pareiškėjo siųstą prašymą pateikti sprendimą Nr. 24S219450. Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo ir pareiškėjo atstovės prašymus, 2024-10-09 išsiuntė raštą Nr. 24SD26033, kuriuo buvo pateiktas ginčijamas sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad LVAT bylos eA-1967-556/2024, 2024-09-11 nutartis paneigia pareiškėjos argumentus dėl neteisėto perspėjimo įtraukimo į SIS. Analogiškoje situacijoje, t. y. pareiškėjas taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ilgalaikių ekonominių santykių. Analogiškai buvo nustatyta, kad turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi. Taip pat, lyginamose situacijose, buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi vienodais pagrindais (sprendimai nebuvo apskųsti), t. y. nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Įvertinęs šias aplinkybes, LVAT nutartyje eA-1967-556/2024 nusprendė atmesti apeliacinį skundą ir palikti Migracijos departamento sprendimus galiojančius pilna apimti, t. y. buvo pripažinta, kad analogiškoje situacijoje perspėjimo įtraukimas į SIS buvo proporcingas. Pagal SIS reglamento 2 24 str. 1 d. a p., valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai: trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Šioje situacijoje, pareiškėjas teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą, bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčijame sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis pagrįstų motyvų. Pažymi, kad Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo atsižvelgta į anksčiau turėtus leidimus laikinai gyventi, į tai, kad yra Individualios Įmonės „WMA CORP“ savininkas ir direktorius bei į pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.). Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad vykdant Individualios įmonės veiklą, jam yra būtinybę verslo reikalais būti Lietuvoje ar vykti į kitas Šengeno valstybes. Atkreipia dėmesį , kad pareiškėjas turėjo tik 2 leidimus laikinai gyventi. Pirmas nuo 2013-04-26 iki 2014-04-26, antras nuo 2022-10-19 iki 2024-09-26. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, tačiau asmuo UAB „Autojardas“ faktiškai nedirbo, kas neabejotinai patvirtina, kad jam leidimas laikinai gyventi buvo reikalingas ne siekiant dirbti Lietuvos Respublikoje, o dėl dokumento suteikiamų teisių), t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. Pažymi, kad LVAT eA-1964-556-2024 bylos 2024-09-11 nutartyje, analogiškoje situacijoje pripažino perspėjimo įvedimą į SIS teisėtą, pagrįstą ir proporcingą. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad nevertintos individualios, su juo susijusios, aplinkybės priemonės adekvatumo, proporcingumo atžvilgiu, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S189326 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS. Pažymi, kad Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas. Ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi, šiuo atveju, Lenko kortelės. Nesutinka, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo pagrįstas. Pažymi, kad Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pabrėžia, kad pareiškėjo individualios įmonės buvimas buvo vertintas kartu su kitais nustatytais faktais ir aplinkybė, jog duomenų apie gaunamas išmokas nėra nuo 2018-01-01 leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas ilgalaikių ir reikšmingų ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Atkreipia dėmesį, kad nors ir pareiškėjas tariamai vykdo sėkmingą veiklą, buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė ,norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pažymi, kad sprendimas Nr. 24S219450 buvo priimtas, vizitui pasibaigus ir sprendimą rengė kitas darbuotojas, taigi, vizito metu, aptarnaujanti darbuotoja neturėjo galimybių pranešti, supažindinti ar prašyti pareiškėjo kažką paaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, nes apie rengiamą sprendimą žinių ji neturėjo. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo kviesti pareiškėją teikti papildomus paaiškinimus. Ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 133 str. 1 d. pagrindu, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Pareiškėjui šio sprendimo neskundžiant ir taip sutinkant su sprendime nustatytais faktais bei aplinkybėmis, nebuvo tikslo prašyti papildomų paaiškinimų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo neinformavo, vertintini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą, prašydami jį patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2024-09-27 sprendimo Nr. 24S219450 ir 2024-10-03 sprendimo dėl vizos atšaukimo Nr.24SD25378, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Migracijos departamentas 2024-08-14 priėmė sprendimą Nr.24S189326 panaikinti asmeniui 2022-10-19 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2p. ir 5p., 50 str. 1 d. 6p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas šio Sprendimo teismui neskundė. 2024-09-27 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Litaksa“ pagrindu. Šis prašymas dar nagrinėjamas. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno IS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir pasigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). 2024-10-03 atsakovas priėmė Sprendimą atšaukti vizą pareiškėjui.

Pareiškėjas su šiais Sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesių pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl ko ši ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui M. K. atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl sprendimo dalies, kuria Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, teisėjų kolegija pažymi, kad jis priimtas nustačius, jog pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato, kad Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius šioje normoje įtvirtintus pagrindus, savaime tai nėra pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas uždrausti atvykti turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus užsieniečio atveju

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas rėmėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktu. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas numato, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi 2024-08-14 buvo panaikintas be kita ko Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 5 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Teismas sutinka, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024-08-14 sprendimo neskundė ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo įsiteisėjo. Tačiau nesutinka, kad šios aplinkybės neturi būti įvertintos priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Tačiau iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.

Iš Migracijos departamento 2024-08-14 sprendimo matyti, kad atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyvent, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, sudaręs darbo sutartį su Bendrove, nedirbo konstatavo, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad situacija, kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra reglamentuota Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kai su užsieniečiu nesudaroma darbo sutartis, leidimas laikinai gyventi naikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Migracijos departamentas šias aplinkybes įvertino, ir šiais pagrindais taip pat naikino išduotą leidimą laikinai gyventi.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Autojardas“. Darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta nuo 2022-11-07, tačiau nuo 2022-11-07 iki 2024-03-05 jam darbo užmokestis mokėtas nebuvo. Pareiškėjas nuo 2021-09-21 yra IĮ „WMA Corp“ savininkas ir direktorius. Minėtame Sprendime nurodyta, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą lakinai gyventi , neatitinka tikrovės, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis. Byloje Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas teikdamas prašymą neketino dirbti Bendrovėje. Byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje , nesukuria Migracijos departamentui pagrindi elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo , tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingumo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., LVAT 2024-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024 ir kt.). Taigi, pareiškėjo piktnaudžiavimo veiksmų nenustatyta, atsakovo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos respubliką nėra proporcingas. LVAT praktikoje taipogi pažymėta, kad duomenys dėl pareiškėjui mokėto/nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., LVAT 2024-05-29 nutartį adm .byloje Nr.eA-1586-624/2024). Sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovui pateikė žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimą Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Tai, kad Migracijos departamentas 2024 -08-14 sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmė be kita ko remdamasis ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjui nepasinaudojus teise skųsti sprendimą teismui, savaime nėra pagrindas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintinas.

Panaikinus 2024-09-27 atsakovo Sprendimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl atsakovo 2024-10-03 Sprendimo dėl vizos pareiškėjui atšaukimo panaikinimo, kadangi jis priimtas 2024-09-27 atsakovo Sprendimu nustatyto draudimo Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) perspėjimu neleisti pareiškėjui atvykti . Panaikinus ginčijamą 2024-09-27 Migracijos departamento Sprendimą, yra pagrindas panaikinti ir išvestinį 2024-10-03 Sprendimą dėl vizos atšaukimo.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis bei 960 Eur už advokatės teisinę pagalbą (skundo ir rašytinių paaiškinimų surašymas, atstovavimas teisme) , o viso – 982,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-09-27 sprendimą Nr. 24S219450.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-03 sprendimą Nr.24SD25378 dėl vizos atšaukimo.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė