Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis – 1 mėnuo 12 dienų laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 12 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Terminuota laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos įstaigoje, o bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. sausio 19 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš M. A. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 12 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-1397 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“, 2021 m. rugsėjo 18 d. išleistas nuo 5.30 val. iki 19.30 val. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 12 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. 43-961 sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku – iki 2021 m. rugsėjo 18 d. 19.30 val. negrįžo.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, M. A. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį bei sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuoto laivės atėmimo bausmę. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismas M. A. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 242 straipsnį, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. A. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir tinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 242 straipsnį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. A. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), M. A. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, baustas drausmine tvarka. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka. Teismas nustatė vieną M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir vieną sunkinančią aplinkybę (naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė išvadą, kad M. A. skirtina BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant kiek didesnio dydžio bausmę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Pripažinti, kad už padarytą nusikaltimą apeliantui bausmė paskirta neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek M. A., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo akcentuotos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju M. A. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios jo neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui jau buvo taikytos ir švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas), taip pat ir lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė (t. 1, b. l. 100-117, 129-130, 131). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo, jam skiriant švelnesnes už terminuotą laisvės atėmimą bausmes, nuteistasis nepateisino ir toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus. Nuteistasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 90-99). Kaip matyti iš byloje esančios nuteistojo charakteristikos (t. 1, b. l. 129-130, 131) ir jį charakterizuojančios medžiagos visumos darytina išvada, kad M. A. linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, savo elgesio nevertina kritiškai. Toks apelianto elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. A. paskyrus tik griežčiausią jam inkriminuoti straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu paskirtos bausmės dydis yra kiek didesnis nei minimalus, kurį parinkdamas teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas ir aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas suponuoja išvadą, kad įstatymo taikymo klaidų, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo pagrįstumo, nebuvo padaryta. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę, šiuo konkrečiu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad apeliantas, nusikalsdamas ne pirmą kartą, pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nuteistam ir su laisvės atėmimu susijusia bausme.

10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.