- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-220-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00385-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2473-723/2021 pagal ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką tarp J. G. ir atsakovo A. G. dėl atsakovo kaltės, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinimo lygiomis dalimis, dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, dėl kito turto ir įsipareigojimų kreditoriui nustatymo, dėl kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo 0,1812 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 121,61 kv. m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); areštavo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius visoje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui A. G. disponuoti turto apyraše nurodytais kilnojamaisiais daiktais; įpareigojo atsakovą A. G. netrukdyti antstoliui patekti į namų valdą ir aprašyti areštuojamą turtą.
3. Atsakovas A. G. byloje pareiškė priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti turtą ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymą pagal jo teikiamą pasiūlymą, po santuokos nutraukimo ieškovei suteikti jos iki santuokos turėtą pavardę bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
4. 2021 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. alternatyviai – i) uždrausti atsakovui A. G. leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą A. G. netrukdyti ieškovei patekti į šią namų valdą ir naudotis joje esančiais daiktais; arba ii) įpareigoti atsakovą A. G. gyventi skyrium nuo sutuoktinės J. G., nustatant, jog ieškovė gyvens gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovas per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos išsikels iš namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2. - įpareigoti atsakovą A. G. per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, perduoti ieškovei J. G. įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Pregus“ priklausantį automobilį Fiat Dukato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus bei raktus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja paaiškino, jog namų valdoje yra likę visi jos asmeniniai ir bendri su atsakovu daiktai, tačiau atsakovas yra pakeitęs visas spynas ir ieškovės į namus neįleidžia, antstoliui, kuris vykdė teismo nutartį dėl daiktų arešto, į namų valdą patekti pavyko tik su teismo nutartimi. Nurodė, jog visas šalių turtas, dėl kurio dalijimo bus sprendžiama byloje, yra žmogaus, kuris dėl alkoholio vartojimo būna neadekvačioje ir neprognozuojamoje būsenoje, žinioje. Ieškovės nuomone, šalių namuose lankosi kiti asmenys, taip pat galimai gyvena ir kita ieškovei nežinoma moteris, galimai yra girtuokliaujama, ieškovė yra priversta nuomotis gyvenamąją vietą ir patirti nepatogumus.
6. Nurodė, jog atsakovo žinioje yra ir dalintinai įmonei – UAB ,,Pregus“ priklausantis automobilis Fiat Dukato. Paaiškino, jog įmonės UAB ,,Pregus“ akcininkė nusprendė įmonei priklausantį automobilį Fiat Dukato parduoti, todėl būtina šį turtą iš atsakovo žinios sugrąžinti įmonei. Pažymėjo, jog įmonę nutarta likviduoti ir likvidavimui reikalingos lėšos gali būti gautos tik pardavus minėtą automobilį, nes kito turto įmonė neturi, todėl siekiant apsaugoti įmonės interesus, bei patį automobilį nuo sugadinimo ir kt. nepalankių aplinkybių (atsakovas, keršydamas ieškovei, gali jį paslėpti, sudaužyti, ar kitaip neigiamai paveikti), ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą A. G. netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais; 2) įpareigojo atsakovą A. G. per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovei J. G. įmonei UAB ,,Pregus“ priklausantį automobilį Fiatr Dukato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus bei raktus. Kitoje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė J. G. ir jos sutuoktinis A. G. turi įtemptus santykius, tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai dėl turto padalinimo, bendro konsensuso joms rasti nepavyksta, o atsakovas laisvai disponuoja neproporcingai didele santuokos metu įgyto turto dalimi.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė anksčiau prašė areštuoti ginčo turtą (namų valdą) ir teismas tokį jos prašymą yra patenkinęs. Atsižvelgdamas į tai sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių naujų duomenų ar argumentų, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir kodėl būtina dar labiau praplėsti/sugriežtinti byloje jau pritaikytas priemones, net iki to, kad atsakovas būtų laikinai iškraustytas iš namų valdos, nepateikė jokių naujų aiškių ir pagrįstų įrodymų, kad atsakovo gyvenimas sodyboje daro kažkokią ypatingą žalą šalių dalintinam turtui. Teismas, ieškovės argumentus, jog gali būti padaryta didelė žala turtui, atmetė kaip nepakankamai pagrįstus, nes visa namų valda su joje esančiu turtu jau yra iš esmės areštuota.
10. Teismo vertinimu atsakovo teisių apribojimas ta apimtimi, kuria prašo taikyti ieškovė (iš esmės - uždrausti tretiesiems asmenims lankytis namų valdoje), būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė, todėl sprendė, jog toks ieškovės prašymas neatitinka pagrįstumo ir efektyvumo kriterijų. Akcentavo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais ir tarp šalių vyksta konfliktai dėl turto padalinimo, negali lemti ar įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi priešingu atveju būtų apribota atsakovo teisė į gynybą.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo gyvenimo skyrium ir išsikraustymo, trečiųjų asmenų lankymosi namų valdoje uždraudimo, todėl tik įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis namų valdoje esančiais daiktais.
12. Teismas taip pat sprendė dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovei UAB ,,Pregus“ priklausantį automobilį, jo dokumentus bei raktus ir nurodė, jog ieškovės teiginiai dėl įmonės interesų apsaugojimo bei paties automobilio apsaugojimo nuo sugadinimo ir kt. nepalankių aplinkybių, yra pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino ir nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių automobilis ar jo vertė galėtų sumažėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2473-647/2021, dalyje, kuria teismas įpareigojo atsakovą A. G. netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
13.1. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, atsižvelgiant į materialųjį teisinių reikalavimų turinį, negali būti taikoma, kaip neatitinkanti CPK 144 straipsnyje nustatytos šių priemonių taikymo paskirties, o teismas nenurodė motyvo, kodėl atsakovui nenustačius tokio įpareigojimo, vėliau, dėl to nebūtų užtikrinti ieškinio reikalavimai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais, būtų apribota jo teisė netrukdomai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tokios teisės ieškovei suteikimas sukurtų tarp šalių dar sunkesnę stresinę situaciją ir gilesnį konfliktą.
13.2. Ieškovė pati savo iniciatyva 2020 m. kovo mėn. išsikėlė iš namų ir juose negyvena jau daugiau kaip 20 mėnesių, atsakovas neginčija ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų fakto ir nurodo, kad ieškovė juos gali bet kada pasiimti, tačiau viso proceso metu ieškovė neišreiškė noro to padaryti. Teismui priėmus ginčijamą nutartį, 2021 m. lapkričio 20 d. ieškovė su drauge atvyko į atsakovui priklausančią namų valdą ir sukėlė konfliktą, ėmė filmuoti kiemo teritoriją, atsakovą, kieme esančius asmenis, garsiai rėkauti, grasinti, kad ji viską atims iš atsakovo ir išvarys jį iš namų, draugė grasino, kad išdaužys atsakovo namo langus.
13.3. Namų valda – 0,1812 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi atsakovo tėvų nuosavybė ir dovanojimo sutartimi padovanota sūnui A. G., taip pat registruota atsakovo vardu, asmeninės nuosavybės teisės forma, gyvenamasis namas taip pat registruotas atsakovo vardu, asmeninės nuosavybės teise, o ieškovė ginčija nurodyto turto priklausymą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, prašydama jį pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
13.4. Teismo, atsakovo atžvilgiu, taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria atsakovas įpareigotinas leisti ieškovei netrukdomai patekti į atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią namų valdą ir gyvenamąjį namą, prieštarauja LR CK 4.37 straipsnio 1 dalies teisės normai.
13.5. Iš ieškovės ieškinio neaišku, kurį turtą ieškovė palieka atsakovui, o kurį norėtų atgauti sau asmeninės nuosavybės teise, taip pat, kuriuo turtu ieškovė nori naudotis, ar ji norėtų juo naudotis atsakovui priklausančioje valdoje ar name, ar ji norėtų turtą tik pasiimti. Ginčijama nutartimi sukurta prieštaringa situacija, kai ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir suteikti jai teisę naudotis daiktais ir teismas tokį prašymą tenkina, tačiau ieškinyje tuos pačius daiktus ieškovė prašo priteisti atsakovui. Tai reiškia, jog pagal ieškovės suformuota reikalavimą – priteisti kilnojamuosius daiktus atsakovui, o ieškovei už tai priteisti piniginę kompensaciją, siekiant apsaugoti daiktų, kurie pagal ieškovės reikalavimą atitektų atsakovui, vertę, teismas turėjo elgtis priešingai – uždrausti ieškovei šiais daiktais naudotis iki bus priimtas teismo sprendimas dėl turto padalijimo.
13.6. Norint leisti ieškovei naudotis namų valdoje esančiais daiktais, pirmiausia turi būti panaikinta ar pakeista 2021 m. vasario 17 d. teismo nutartis, o daiktų perdavimas turi būti fiksuotas antstolio, nes priešingu atveju, atsakovui grėstų atsakomybė už 2021 m. vasario 17 d. nutartimi jam priteistų įpareigojimų nevykdymą ar pažeidimą. Teismas atsakovui nustatė vieną kitai prieštaraujančias prievoles.
13.7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas varžo asmens, kurio atžvilgiu ji pritaikyta, teises ir teisėtus interesus, o nesant konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, jo atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus, jo teisės į asmeninį turtą negali būti ribojamos, kaip kad ir atsakovas negali būti įpareigojamas leisti kitiems asmenims, įskaitant ieškovę, disponuoti kilnojamaisiais daiktais, kuriuos 2021 m. vasario 17 d. teismo nutartimi yra įpareigotas saugoti
Atsiliepimas
14. Ieškovė J. G. atsiliepime prašo atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdėstė išsamius argumentus dėl specialiojo tik šeimos byloms būdingo LR CK 3.65 straipsnio, numatančio, jog teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, taikymo. Teismas vertino ne tik ieškovės prašymo pagrįstumą, iš principo nepritardamas kitam jos prašymui varžyti atsakovo teises, bet vertino ir atsakovo teises ir pareigas dalintino tarp šalių turto atžvilgiu.
14.2. Atsakovas nenurodo jokių motyvų, kodėl tik jis vienas gali netrukdomai gyventi šalių bendruose namuose ir, kodėl tik jis vienas gali naudotis visais daiktais, o ieškovei to daryti jokiu būdu negalima. Ieškovė net neketina apriboti atsakovui galimybės naudotis jo asmeniniais daiktais, kad ir kokie jie būtų, teismo įpareigojime toks leidimas ieškovei nesuteiktas ir yra atsakovo išgalvotas bei deklaratyvus.
14.3. Atsakovas savaip ir melagingai interpretuoja ieškovės apsilankymą namuose, nes į namus ji atvyko kartu su antstoliu, kadangi norėjo jam parodyti aprašomus daiktus, draugė dalyvavo kaip liudytoja, o policijos pareigūnus buvo iškvietęs antstolis, nes į namų valdą jo atsakovas geranoriškai neįleido, atsakovo argumentai, kad ieškovė ar jos draugė jam grasino išgalvotos ir jų nepagrindžia jokie įrodymai.
14.4. Ieškovė savo ieškinyje įrodymais pagrindė reikalavimą namų valdą ir kilnojamąjį turtą pripažinti tarp šalių dalintina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
14.5. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas yra namų valdos vienvaldis savininkas, o ne bendraturtis, nes turtas, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdomas bendru sutarimu (LR CK 3.92 straipsnio 1 dalis), o teismas nutartimi ir užtikrino ieškovės interesą naudotis bendru turtu bei be suvaržymų patekti į savo namus. Tai reiškia, kad ieškovė jokių atsakovo teisių nepažeidė
14.6. Visiškai nesuprantama atsakovo pozicija, jog kadangi ieškovė reiškia reikalavimą jai priteisti ne daiktus, bet kompensaciją, tai jai negalima naudotis daiktais, likusiais namuose. Ieškovės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos sureguliuoti situaciją laikinai, be to, visiškai neaišku kada bus sumokėta kompensacija ir ieškovė galės įsigyti naujus daiktus, todėl bendrais daiktais pageidauja naudotis lygiai tokiomis pačiomis teisėmis ir taip pat, kaip ir jais naudojasi atsakovas, pageidauja prižiūrėti ir pačią namų valdą, jai rūpi, ar viskas sutvarkyta, ar šuo prižiūrėtas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui uždraudė disponavimo kilnojamuoju turtu teisę, o kitos teisės paliktos, todėl šio turto saugojimas neriboja atsakovo galimybės naudoti ir valdyti kilnojamojo turto, esančio namų valdoje.
14.8. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl, tuo atveju, jeigu teismui leidus ieškovė atvyks į namus ir toliau naudosis daiktais kaip iki šiol, bus pažeistos jo teisės. Atsakovas neteisingai vertina disponavimo turtu turinį. Atsakovo elgesys savavališkai pakeičiant spynas (šio fakto jis neginčija), trukdymas antstoliui įvykdyti teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį, proceso vilkinimas, yra nesąžiningi ir įrodymais byloje pagrįsti atsakovo veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės J. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įpareigojimo atsakovui A. G. netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais .
Dėl atskirojo skundo.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
20. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (3 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina ir tai, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę turi įrodyti jų taikymo prašanti proceso šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš kurių viena buvo įpareigoti atsakovą A. G. netrukdyti ieškovei patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai dėl turto padalinimo, bendro konsensuso joms rasti nepavyksta, o atsakovas laisvai disponuoja neproporcingai didele santuokos metu įgyto turto dalimi.
22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje, kuria teismas įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 144 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, nenurodė motyvo, kodėl atsakovui nenustačius tokio įpareigojimo, vėliau, dėl to nebūtų užtikrinti ieškinio reikalavimai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taip pat pažymėjo, jog pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų apribota jo teisė netrukdomai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tokios teisės ieškovei suteikimas sukurtų tarp šalių dar sunkesnę stresinę situaciją ir gilesnį konfliktą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
24. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, jog namų valda – 0,1812 ha žemės sklypas ir pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. G. pagal 2014 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateiktame ieškinyje vienas iš prašymų yra nekilnojamąjį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau taip pat, priteisti kilnojamuosius daiktus atsakovui, o ieškovei už tai priteisti piniginę kompensaciją.
25. Teismas pažymi, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui konstatavus, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1249-538/2018).
26. Šiuo atveju ieškovė prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau ieškinyje nekėlė jokių naudojimosi turtu reikalavimų. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog namų valdoje yra likę visi jos asmeniniai ir bendri su atsakovu daiktai, tačiau atsakovas yra pakeitęs visas spynas ir ieškovės į namus neįleidžia. Pažymėtina, kad nors ieškovė ieškiniu prašo pripažinti turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į minėtą turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ieškovės turtiniai arba neturtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos, o ne remtis nuogirdomis ar kaimo gyventojų kalbomis. Ieškovė jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius, nepateikė, jokių konkrečių savo prašymo motyvų nenurodė.
27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
28. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašas patvirtina, kad namų valda priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nors ieškovė pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl ieškovės nuosavybės teisių į turtą, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
29. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja reali būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovo įpareigojimas leisti ieškovei naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
30. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog ieškove su atsakovu jau kuris laikas kartu negyvena, o atsakovas neginčija ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų fakto bei leidžia ieškovei juos bet kada pasiimti. Nors tarp šalių susiklostę tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau šiuo atveju tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė įrodė būtinybę taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo, kokių konkrečiai daiktų jai reikia iš aptariamos namų valdos.
31. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ginčo situacija dėl namų valdos nereikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos sureguliavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų papildomų ginčų tarp šalių, ypač įvertinus aplinkybę, jog namų valdoje gyvena atsakovas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
32. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t.y. nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad, atsakovas trukdo ieškovei patekti į aptariamą namų valdą ir naudotis joje esančiais. Taigi, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl to nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijamoje dalyje. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis, dalyje dėl įpareigojimo atsakovui A. G. netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčijamose dalyje atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto (atsakovo) A. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovui A. G. netrukdyti ieškovei J. G. patekti į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudotis joje esančiais daiktais panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. G. prašymą toje dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.