- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-613-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07089-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- ŽŪB „Papalčiai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Minmarus“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ŽŪB „Papalčiai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-590-223/2012 pagal UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ieškinį atsakovei ŽŪB „Papalčiai“, trečiajam asmeniui UAB „Minmarus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB „Papalčiai“ 23 843,05 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 267,04 Lt delspinigių, 8,35 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 723 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakove sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010 06 22/1G, pagal kurią išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija PKT 11/84 24 843,05 sumai atsakovė neapmokėjo.
Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinio netenkinti, pripažinti negaliojančiu 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktą, pasirašytą UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ir ŽŪB „Papalčiai“. Nurodė, kad priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas iš esmės suklydus, su ieškove pasirašyta sutartis iš vis nenumatė jokio perdavimo ir priėmimo darbų, be to priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienai ieškovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2010-06-22 sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė. Ieškovei priteisė iš atsakovės 23 843,05 Lt skolos, 267,04 Lt delspinigių, 8,35 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2010-06-22 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010 06 22/1G, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją Užsakovo ar Užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu, reikalingą ES paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei suteikti žodines konsultacijas, o ŽŪB „Papalčiai“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už paslaugas 6 proc. nuo skiriamos paramos sumos, papildomai primokant PVM, trim etapais: 1) 2 proc. nuo skirtos paramos sumos per 15 kalendorinių dienų po galutinio teigiamo ŽŪM sprendimo dėl paramos skyrimo; 2) 2 proc. – po 6 mėn. po galutinio teigiamo ŽŪM sprendimo; 3) 2 proc. – po 9 mėn. po galutinio teigiamo ŽŪM sprendimo. 2010-11-10 šalys pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad paslaugų teikėjas tinkamai suteikė paslaugų sutartyje 2010 06 22/1G nurodytas paslaugas. ŽŪM 2010-12-31 įsakymu Nr. 3D-1135 UAB „Minmarus“ buvo suteikta 985 282 Lt parama verslo kūrimui ir plėtrai. UAB „Minmarus“ apmokėjo PVM sąskaitas – faktūras Nr. 11/32 ir 11/33 atitinkamai 12 100 Lt ir 11 743,05 Lt sumai su PVM, iš viso 23 843,05 Lt. Ieškovė atsakovei pateikė apmokėjimui 2011-08-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 11/84, kurią atsakovė atsisakė apmokėti.
Dėl priešieškinio teismas pasisakė, kad iš ieškovės atstovo N. L., atsakovės atstovo R. K., UAB „Minmarus“ vadovo M. K. paaiškinimų seka, kad ieškovės atstovui N. L. atvežus pasirašymui paruoštą projektinę dokumentaciją pasirašymo metu dalyvavo pats N. L. bei R. K. ir M. K.. R. K. pasirašė priėmimo perdavimo aktą, o M. K. – paruoštą projektinę dokumentaciją. Taigi, ginčijamas priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas už 2010-06-22 Paslaugų sutartyje numatytas paslaugas – projektinę dokumentaciją, kuri buvo paruošta trečiojo asmens UAB „Minmarus“ naudai. Įvertindamas R. K. verslo patirtį, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad R. K., pasirašydamas priėmimo perdavimo aktą puikiai suprato savo veiksmų pobūdį ir reikšmę, dėl to ginčyti priėmimo perdavimo aktą nėra pagrindo. Iš sutarties teksto matyti, kad Sutarties dalykas (objektas) yra konsultacijos ir dokumentų, reikalingų ES paramai gauti, paruošimas. Šis objektas ir buvo priimtas 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktu. Faktas, kad ES parama realiai buvo suteikta rodo, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai.
Analizuodamas ieškinio pagrįstumą, teismas nustatė, kad atsakovė įrodinėja, jog jai paslaugos suteiktos nebuvo, ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2010-06-22 Paslaugų sutartį neatliko. Šios Sutarties 2.1 p. matyti, kad paslaugos turėjo būti suteiktos pačiai ŽŪB „Papalčiai“ arba jos nurodytam trečiajam asmeniui. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovė projektinę dokumentaciją paruošė trečiajam asmeniui UAB „Minmarus“. Atsakovė ir tretysis asmuo tvirtino, kad projektinė dokumentacija buvo parengta ne 2010-06-22, o kitos 2010-10-02 paslaugų sutarties, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Minmarus“ konsultavimo paslaugas ir parengti paraišką ES paramai gauti, o UAB „Minmarus“ – už paslaugas sumokėti ieškovei 10 000 Lt, pagrindu. Atsakovė teigė, kad tokiu atveju 2010-06-22 sutartis taip ir liko neįvykdyta, pasirašant 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktą ES parama nebuvo gauta. Išanalizavęs abi sutartis, įvertinęs tarp šalių vykusių derybų eigą iki sutarčių sudarymo ir po jų, teismas darė išvadą, kad projektinė dokumentacija buvo parengta pagal 2010-06-22 sutartį ir perduota, perdavimą patvirtinant 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktu. ES paramos gavimas yra galutinis šalių tikslas, bet ne Paslaugų sutarties objektas, nes tai nėra ieškovės kompetencijoje ir ji negali įsipareigoti to, ko negali padaryti. Iš sutarties teksto matyti, kad ES paramos gavimo momentas yra tik išeities taškas, nuo kurio skaičiuojami apmokėjimo už paslaugas terminai. Atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 11/32 - 10 000 Lt sumai (su PVM 12 100 Lt) ir Nr. 11/33 – 9 705 Lt sumai (su PVM 11 743,05 Lt). Šių sąskaitų suma beveik dvigubai viršija 2010-11-02 Paslaugų sutarties kainą, tačiau visiškai atitinka 2010-06-22 Paslaugų sutarties kainą, apmokėtiną pirmuoju etapu. Teismas konstatavo, kad ieškovė pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2010-06-22 Paslaugų sutartį, atsakovė darbus priėmė, todėl turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, o atsakovės ŽŪB „Papalčiai“ priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą sieja su realiu ES paramos gavimu. Tokia šalių valia įtvirtinta ir 2010-06-22 Paslaugų sutarties 12 p. „Po oficialaus galutinio ŽŪM sprendimo dėl ES paramos skyrimo Projektui paskelbimo laikoma, kad paslaugų teikėjas tinkamai suteikė šioje sutartyje numatytas paslaugas“, 13 p., kuris apmokėjimą už paslaugas numato procentais nuo skirtos paramos dydžio. Be to, sutartyje nėra numatyta kaip bus apmokama už suteiktas paslaugas, jei ES parama nebus paskirta. Tuo atsakovė grindžia savo poziciją, kad šalys sutarties objektu numatė ne konsultacijas ir projekto dokumentų paruošimą, o konkrečią ir realią ES paramą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tinkamą paslaugų suteikimą patvirtina 2010-11-10 perdavimo - priėmimo aktas, nes Sutarties 12 p. nurodytas kitas paslaugų teikimo pabaigos momentas, o ieškovas anksčiau laiko pateikdamas pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą elgėsi nesąžiningai. Teismas, aiškindamas 2010-06-22 paslaugų sutarties sąlygas, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kad ji su ieškove pasirašė sutartį norėdama, kad paslaugos būtų suteiktos pačiai atsakovei; sutarties projektą pasiūlė ieškovė, sutarties formuluotė, jog projektas ruošiamas užsakovo ar užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu yra bendra visiems klientams; sutarties pasirašymo metu UAB „Minmarus“ dar neegzistavo, todėl sutartis negalėjo būti sudaryta jos naudai; rėmėsi tik tais sutarties punktais, kurie reikalingi pagrįsti teismo padarytai išvadai. Nors ieškovas teigė, kad tinkamai įvykdė abi pasirašytas paslaugų sutartis, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktiškai buvo paruoštas tik vienas projektas. UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ir ŽŪB „Papalčiai“ pasirašyta paslaugų sutartis liko neįvykdyta. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė pateikė atsakovei apmokėti dvi PVM sąskaitas – faktūras neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiose sąskaitose paslaugos gavėju nurodyta UAB „Minmarus“. Teismas du skirtingus ūkio subjektus klaidingai laiko viena šalimi. Apeliantė nurodo, kad 2011-04-29 sąskaitą – faktūrą serija PKT Nr. 11/33 apmokėjo per klaidą, nes abiejose sąskaitose tebuvo lakoniškas nurodymas „Projektinės dokumentacijos parengimas pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, taip pat neaišku, kodėl mokėtina suma buvo padalinta per dvi sąskaitas. Tai rodo ieškovės nesąžiningumą, siekį suklaidinti atsakovę ir trečiąjį asmenį. Jei šiose sąskaitose būtų nurodytas paslaugos gavėjas, kaip 2011-08-19 PVM sąskaitoje – faktūroje serija PKT Nr. 11/84, nesusipratimų dėl apmokėjimo tikrai nebūtų įvykę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nurodo, jog apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra neįrodyti, todėl niekiniai. 2010-06-22 Paslaugų sutarties dalykas (objektas) sutartyje yra įvardytas aiškiai ir nedviprasmiškai – konsultavimo paslaugos ir projektinės dokumentacijos parengimas. Sutarties 12 p. ir 13 p. kalba ne apie sutarties objektą, o atitinkamai apie paslaugų kokybę ir tinkamą suteikimą bei paslaugų kainą ir atsiskaitymo tvarką. Pažymi, kad 2010-11-12 paraiška buvo pateikta Agentūrai, tad paslaugų perdavimas 2010-11-10 perdavimo-priėmimo aktu buvo logiškas ir įprasta verslo praktika pagrįstas veiksmas. Pasirašydamas 2010-11-10 perdavimo – priėmimo aktą, R. K. turėjo pakankamai laiko ir negalėjo suklysti, nes tuo pat metu M. K. pasirašinėjo keletą segtuvų dokumentų. Neteisingas atsakovės teiginys, jog 2010-06-22 Paslaugų sutartis buvo pasirašyta tikintis ir norint, kad paslaugos būtų suteiktos pačiai ŽŪB „Papalčiai“. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad R. K. užpildė klausimyną dėl informacijos, reikalingos rengiant projektą naujai įsteigtai įmonei, todėl dar prieš pasirašydamas sutartį žinojo, kad projektas bus rengiamas ne ŽŪB „Papalčiai“, o trečiojo asmens vardu. Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo visi argumentai, kad 2010-06-22 Paslaugų sutarties tekstas buvo suformuluotas atsakovo nenaudai ir neatitiko tikrosios šalių valios, nes sutarties tekstą el. paštu derino R. K. ir G. A.. Atmestini kaip nepagrįsti visi apelianto teiginiai, kad buvo įvykdyta tik viena 2010-11-02 Paslaugų sutartis su UAB „Minmarus“. Ieškovė pasirašė 2010-11-02 Paslaugų sutartį su UAB „Minmarus“ atsakovo ŽŪB „Papalčiai“ pageidavimu tam, kad ŽŪB „Papalčiai“ per nurodytą trečiąjį asmenį UAB „Minmarus“ ES paramos forma galėtų susigrąžinti dalį už konsultacijas sutarto sumokėti užmokesčio. 2010-06-22 Paslaugų sutartis nebuvo nutraukta ir buvo toliau vykdoma kaip pagrindinė sutartis. Ieškovė nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros serija PKT Nr. 11/32 ir Nr. 11/33 buvo išrašytos UAB „Minmarus“ užsakovo ŽŪB „Papalčiai“ prašymu, jos atitinka teisės aktų reikalavimus ir tikrąją šalių valią, todėl jas apmokant nebuvo suklysta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Minmarus“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Tretysis asmuo palaiko apeliacinio skundo argumentus, kad tikrasis 2010-06-22 Paslaugų teikimo sutartis dalykas yra reali ES parama, o ne konsultacijos ar projekto dokumentų paruošimas. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kuri iš esmės suklaidino atsakovo atstovą pasirašant ginčijamą priėmimo perdavimo aktą, t.y., kad 2010-11-02 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2010 11 02/1 paramai iš ES gauti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl sutarties, sudarytos tarp šalių 2010-06-22 tinkamo vykdymo ir šalių 2010-11-10 pasirašyto perdavimo-priėmimo akto galiojimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010-06-22 sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė, Paslaugų teikėja, įsipareigojo: parengti projektinę dokumentaciją Užsakovės, atsakovės ar jos nurodyto trečiojo asmens vardu, reikalinga Europos Sąjungos (toliau-ES) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. paramos priemonę „Paramos verslo kūrimui ir plėtrai“; suteikti žodines konsultacijas Projekto rengimo organizaciniais klausimais; padėti Užsakovei apginti Projektą jo vertinimo metu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (Agentūra), parengiant ir pateikiant reikiamus Projekto dokumentacijos papildymus ir pataisymus. Visas šias paslaugas ieškovė įsipareigojo sutekti iki galutinio oficialiai paskelbto projekto paraiškos įteikimo Agentūrai termino arba kito šalių sutarto termino. Šalys taip pat susitarė, kad užmokestis už suteiktas paslaugas sudarys 6 proc. nuo skiriamos Projektui ES paramos papildomai primokant PVM (Sutarties 2, 10, 13 p.). Kad sutartyje aptartos paslaugos suteiktos, patvirtina šalių 2010-11-10 pasirašytas perdavimo priėmimo aktas (t. 1, b. l. 49-53).
Pagal minėtą sutartį ieškovė suteikė paslaugas atsakovės nurodytam trečiajam asmeniui, UAB „Minmarus“, kuris gavo ES paramą (t. 1, b. l. 54-55). Visas šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, byloje esami rašytiniai įrodymai, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 100-116, 138-146, t. 2, b. l. 64-65, 94-99, 101, 113, 119). Atsakovės argumentus, kad pagal minėtą sutartį paslaugas turėjo gauti ŽŪB „Papalčiai“ ir jų negavo, paneigia nurodyti įrodymai, atsakovės atstovo R. K. ir trečiojo asmens atstovo M. K. paaiškinimai byloje (t. 2, b. l. 82-89), pati sutartis, nes joje šalys neįrašė sąlygos, kad paslaugas turi gauti tik atsakovė. Pažymėtina, jog 2010-07-20 ir 2010-09-06, dar nesant įmonės (UAB „Minmarus“) ir sutarties su ja, atsiųstame klausimyne nurodė M. K. kaip pareiškėjo, duomenis (t. 1, b. l. 104-105, t. 2, b. l. 16, 94-99). Byloje nustatytų įrodymų visuma nekelia abejonių, kad 2010-06-22 paslaugų sutartis atskleidžia tikruosius šalių ketinimus, o būtent: sutartis sudaryta ne atsakovės, bet trečiojo asmens naudai. Atsakovės atstovas R. K. nurodė, kad bendrovė sudarinėja daug sutarčių, vykdė kelis projektus, todėl be abejonės, bendrovės vadovas turėjo pakankamai patirties, kad teisingai suvoktų sutarties prasmę (t. 2, b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, vertinant atsakovės atstovo R. K. patirtį, apdairumą ir kompetenciją.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad šalys 2010-06-22 sutarties objektu numatė realią ES paramą, o ne konsultacijas ar projekto dokumentų paruošimą. Sutarties 2 punkte aiškiai išdėstyti ieškovės įsipareigojimai, o būtent: parengti projektinę dokumentaciją reikalingą ES paramai gauti, suteikti žodines konsultacijas. Parama negali būti skiriama neparuošus dokumentų, o tai, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, yra ilgas ir gan imlus darbas. Tačiau ieškovės paslaugos pagal sutartį apmokamos tik tuo atveju, jei ES parama bus suteikta ir paslaugų kaina tiesiogiai susijusi su paramos dydžiu (Sutarties 12, 13 p.). Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas (t. 2, b. l. 84), nurodydamas, kad jų paslaugos neapmokamos, jei darbas buvo nerezultatyvus, t. y. ES parama nebuvo skirta.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad ginčijamą 2010-11-10 perdavimo priėmimo aktą jis pasirašė suklaidintas ieškovo, nes ieškovas 2010-11-02 analogišką Paslaugų teikimo sutartį sudarė ir su trečiuoju asmeniu, UAB „Minmarus“. Sutartyje su trečiuoju asmeniu ieškovė įsipareigojo teikti konsultavimo paslaugas, už kurias Užsakovas (UAB „Minmarus“) įsipareigojo sumokėti šalių nustatytą atlyginimą (Sutarties 1, 8 p.), t. y. paslaugų kaina yra konkreti ir visiškai nesusijusi su ES paramos dydžiu. Šios sutarties įvykdymą patvirtina 2011-04-29 perdavimo priėmimo aktas (t. 1, b. l. 82-85). Be to, sudarius Paslaugų sutartį su UAB „Minmarus“ 2010-11-02, pateikti tinkamai paruoštą paraišką dėl paramos su dokumentų priedais jau 2010-11-10, būtų tiesiog nerealus terminas (t. 2, b. l. 14-63).
Pažymėtina, kad perdavimo-priėmimo aktas yra dažnai verslo praktikoje pasirašomas dokumentas, kuriuo įforminamas būtent įvairių sutarčių įvykdymas. Atsakovės atstovas R. K. ilgametis ir patyręs bendrovės vadovas, sudaręs nemažai įvairių sutarčių, įgyvendinęs ne vieną projektą (t. 2, b. l. 87), negalėjo nesuprasti tokio dokumento reikšmės, tuo labiau, kad akto turinį tesudaro du punktai, o įvykdytos sutarties data paryškinta (t. 1, b. l. 53). Įvertinus tai, kad minėtas 2010-11-10 perdavimo priėmimo aktas yra mažos apimties, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos pasirašant šį aktą patvirtinamos aplinkybės, pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 str., kaip sudarytą dėl apgaulės, taip pat nėra pagrindo. Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad pasirašydamas perdavimo priėmimo aktą R. K. manė, jog tokių būdu formaliai užbaigiama 2010-06-22 paslaugų sutartį. Būdamas ir atsakovės vadovu, ir UAB „Minmarus“ prokuristu, R. K. turėjo suvokti ir suvokė, kokį dokumentą pasirašo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčyti šį perdavimo priėmimo aktą remiantis R. K. suklydimu nėra pagrindo.
Byloje dėl ieškovės 2010-06-22 ir 2010-11-02 sudarytų sutarčių pateikti prieštaringi paaiškinimai apie jų sudarymą ir vykdymą. Ieškovė nurodė, kad 2010-06-22 paslaugų sutartis buvo pasirašyta su ŽŪB „Papalčiai“ trečiojo asmens naudai, o 2010-11-02 sutartis su UAB „Minmarus“ buvo pasirašyta siekiant iš gautos ES paramos padengti dalį užmokesčio už konsultacijas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės paslaugos buvo suteiktos 2010-11-02 sutarties su UAB „Minmarus“ pagrindu, o 2010-06-22 sutartis su ŽŪB „Papalčiai“ nebuvo įvykdyta.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais ir sprendė, kad paslaugos pagal 2010-06-22 buvo suteiktos tinkamai ir ši sutartis buvo įvykdyta. Priešingi atsakovės paaiškinimai, jog buvo suklysta apmokant 2011-04-29 sąskaitą faktūrą serija PKT Nr. 11/33, jog 2010-06-22 sutartis buvo pasirašyta ŽŪB „Papalčiai“ naudai, nes UAB „Minmarus“ dar neegzistavo, projektinė dokumentacija parengta 2010-11-02 Paslaugų sutarties pagrindu, o 2010-06-22 paslaugų sutartis liko neįvykdyta atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški, prieštaraujantys rašytiniais įrodymais nustatytiems faktams.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netiksliai nurodyta, jog sąskaitas faktūras serija PKT Nr. 11/32 ir Nr. 11/33 ieškovė pateikė apmokėti atsakovei (sąskaitose nurodytas pirkėjas yra trečiasis asmuo UAB “Minmarus“), kad R. K. suklydo nurodydamas apmokėti dvi sąskaitas, nors R. K. teigia, jog suklydo apmokėdamas tik vieną sąskaitą serija PKT Nr. 11/33. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. K. suklydimo faktas iš viso nebuvo konstatuotas, argumentai dėl per klaidą apmokėtos sąskaitos atmesti, nes šie netikslumai teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., t. 2, b. l. 171-172).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ŽŪB „Papalčiai“, JAK 168560960, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB banke, 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“, JAK 300665533, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke naudai.