- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2-590-223/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „ Projektų konsultacijos ir tyrimai“
- Atsakovas
- Žemės ūkio bendrovei „Papalčiai“
- Trečiasis asmuo
- Uždarai akcinei bendrovei „ Minmarus“
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis, Ingrida Meiduvienė, Justinas Stankas
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „ Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ieškinį atsakovei Žemės ūkio bendrovei „Papalčiai“, trečiajam asmeniui Uždarai akcinei bendrovei „ Minmarus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės Žemės ūkio bendrovės „Papalčiai“,, priešieškinį dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo iš atsakovės ŽŪB „Papalčiai“ priteisti 23 843,05 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 267,04 Lt delspinigių, 8,35 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašo atmesti.
Nurodo, kad 2010-06-22 tarp ieškovės ir ŽŪB „Papalčiai“buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją atsakovei arba jos nurodytam trečiajam asmeniui. Ieškovė parengė projektinę dokumentaciją UAB“Minmarus“ vardu, pagal kurią ši gavo ES paramą. Ieškovė išrašė UAB „Minmarus“ 2 sąskaitas bendrai 23 843,05 Lt sumai, kurios buvo apmokėtos. Trečioji sąskaita 23 843,05 Lt sumai buvo išrašyta ir pateikta ŽŪB „Papalčiai“, tačiau ši atsisakė sąskaitą apmokėti. Byloje pateikti dokumentai pagrindžia išsakomus argumentus ir įrodo, kad tikrasis paslaugos užsakovas yra ŽŪB „Papalčiai“. Su šia bendrove buvo suderinta ir vėliau pasirašyta sutartis, vyko derybos. Sutartis buvo pradėta įgyvendinti birželio mėnesį, o kadangi ŽŪB „Papaliai“ nebuvo tinkamas pareiškėjas, nes parama skiriama naujai steigiamai įmonei, buvo pasiūlyta steigti naują įmonę. Visi veiksmai ir konsultacijos vyko dėl naujos įmonės steigimo. Tai patvirtina gautas liepos mėnesį klausimynas, kuris buvo užpildytas kaip naujos įmonės, pareiškėjas buvo M. K.. Taip buvo daroma nes taisyklės buvo tvirtinamos dažniausiai likus mėnesiui iki paraiškos pateikimo, todėl dirbama prisitaikant ir konsultuojant praėjusių kvietimų galiojančių taisyklių pagrindu, o paskelbus naujas taisykles viską adaptuojame pagal naujas taisykles. Vėliau atsakovės prašymu buvo sudaryta papildoma sutartis su UAB „Minmarus“ tam, kad palengvintų jų atsiskaitymus, kad dalį konsultacijų jie galėtų kompensuotis iš tos pačios paramos. 2010-11-10 buvo pasirašytas priėmimo- perdavimo aktas, kurį pasirašė R. K.. Mūsų paslaugos yra suteiktos pilnai ir yra rezultatyvios tuo atveju jei parama yra skirta. Atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų, kad sutartis įvykdyta netinkamai. Priešingai viskas nuosekliai rodė, kad sutartis įgyvendinta tinkamai, nes sumokėta pirmoji dalis atlygio, vyko susirašinėjimas projekto įgyvendinimo metu. Paramos gavėjas UAB „Minmarus“ buvo įsteigta vėliau nei buvo pradėtos teikti paslaugos, bet tai yra normali verslo praktika ir to įstatymai nedraudžia numatyti naudos gavėju trečiąjį asmenį, kuris bus įsteigtas vėliau ir jį įsteigus dar patvirtinti kaip tos naudos gavėją. CK 6.193 str. nustatyta, kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Šalių ketinimai buvo iškarto nustatyti, atsakovė buvo konsultuojama apie galimus būdus gauti paramą, buvo atsiųsta anketa dėl paramos gavėjo. ŽŪB „Papalčiai“ ketinimai buvo įsisavinti paramą per naujai steigiamą, jų pilnai kontroliuojamą naują juridinį asmenį. Pagal CK 6.193 str. 2 d. sutarties esmė ir tikslai yra labai aiškiai apibrėžta, kad gauti paramą pagal paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2100618/1G 2.1 p. yra nurodyta, kad yra tikslas parengti projektinę dokumentaciją užsakovo, arba užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu, ES paramai gauti. Šis tikslas šalių buvo pasiektas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie derybas, kad turi būti elgiamasi kitaip negu, kad sutartyje yra nurodyta. Priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas dėl paslaugų, kurios ir buvo suteiktos 2.1 p. 2.2 p. nurodyta kad rezultatai yra pasiekti. CK 1.90 str. nustato, kad gali būti pripažintas sandoris negaliojančiu iš esmės suklydus. R. K. turi verslininko patirties nuo 1991 m., todėl patyręs verslo reikaluose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje ( civilinė byla Nr. 3K-3-514/2005 ) pasisakyta, kad šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju jei analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir suklydusi šalis. Šiuo atveju nėra suklydimų, nes duodamas parodymus R. K. patvirtino, kad jis su priėmimo perdavimo aktu susipažino, jį pasirašė, skaitęs viršuj ir apačioj, o apačioje ir buvo parašyta, kad jis veikia kaip ŽŪB „Papalčiai“ atstovas.
Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Nurodo, kad pozicija dėl ieškinio yra išdėstyta atsiliepime, priešieškinyje , šią poziciją palaiko. CK 6.720 str. 3 d. numato, kad klientas privalo sumokėti visą kainą, numatytą sutartyje, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, todėl sprendžiant klausimą ar yra pagrįstas ieškovės reikalavimas labai svarbu šioje byloje nustatyti aplinkybę ar iš tikrųjų pagal šalių pasirašytą 2010-06-22 sutartį visos paslaugos yra suteiktos tinkamai. Šalys sutartyje numatė, jog ieškovė įsipareigoja paruošti projektą kaip pažodžiui numatyta sutarties 2.1 p. užsakovo arba užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu. Kaip paminėjo ieškovės atstovai aiškinant sutartis pirmiausia reikia žiūrėti į šalių tikruosius ketinimus. R. K. kaip nurodė teismo posėdžio metu, pasirašydamas 2010-06-22 sutartį turėjo vieną ketinimą, užsakyti projektą ŽŪB „Papalčiai“ vardu, kadangi buvo kliūtys gauti pačiai ŽŪB „Papalčiai“ paramą . 2010 m. spalio mėnesį iškilo mintis, kad projektas galėtų būti paruoštas fizinio asmens vardu, nes tuo metu galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonės parama verslo kūrimui ir plėtrai supaprastintose įgyvendinimo taisyklės, kurios numatė, kad parama gali būti teikiama kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtrai. Taisyklės, pagal kurias buvo paruoštas projektas UAB „Minmarus“ įsigaliojo tik 2010-09-29, akivaizdu, kad sudarant sutartį 2010-06-22 nebuvo jokių minčių, kad bus steigiama nauja įmonė ir jos vardu bus gaunama parama. Buvo kalbama apie pačią ŽŪB „Papalčiai“ bendrovę. Paaiškėjus, kad bendrovė neatitinka taisyklėse numatytų sąlygų, buvo numatyta, jog parama galbūt bus suteikiama fiziniam asmeniui. Ieškovas šiandien teismui pateikė klausimyną, kuris yra užpildytas M. K.. Akivaizdu, kad šis klausimynas buvo ruošiamas fizinio asmens vardu, pagal taisykles, kurios leido gauti paramą, tačiau vėliau taisyklės buvo pakeistos. Šis pateiktas įrodymas prieštarauja ieškovės anksčiau pateiktiems įrodymams, nors teismui ieškovė teigia, kad šį klausimyną gavo 2010-07-20, tačiau 2012-02-15 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, priede Nr. 1 lentelėje nurodyta, kad klausimynas M. K. vardu jų buvo gautas 2010-09-06. Pagal teismui pateiktą susirašinėjimą matosi, kad birželio 29 d. pateikus klausimyną ir išaiškėjus, kad ŽŪB „Papalčiai“ negali gauti paramos sau pati, 3 mėnesius buvo pertrauka, nebuvo priimami sprendimai kaip elgtis toliau. Tik 2010-09-06 buvo sugalvota jog paramą galima gauti pasinaudojant naujomis taisyklėmis, kaimo gyventojui, ir klausimynas užpildytas ir nusiųstas 2010-09-06 būtent fizinio asmens - M. K. vardu. Tik nuo 2010-09-30 pradedama mąstyti apie naujai steigiamą įmonę UAB „Minmarus“. Tai patvirtina teismui pateikti steigiamųjų susirinkimų protokolai ir registracija ir prokūra. Pagal 2010-06-22 sutartį tikrai nebuvo suteiktos jokios paslaugos, o šios sutarties 12 punktas nurodo jog sutarties sąlygos laikomos įvykdytos tik po oficialaus galutinio LR Žemės ūkio ministro sprendimo dėl ES paramos skyrimo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog prašoma priteisti suma, pagal nurodytą sutartį, yra įvykdyta, paslaugos yra suteiktos, todėl atsakovė neprivalo sumokėti už nesuteiktas paslaugas. Ieškovė kaip pagrindą prašymui sumokėti jų prašomą sumą nurodo priėmimo perdavimo aktą ir teigia, kad šis aktas patvirtina, kad R. K. pasirašydamas jį patvirtina, kad paslaugos tinkamai suteiktos ir pretenzijų neturi. Priėmimo-perdavimo aktas naikintinas, nes jis pasirašytas akivaizdžiai suklydus. Nei 2010-06-22 pasirašyta sutartis nenumato, kad paslaugos bus perduodamos priėmimo – perdavimo aktu, nei CK 35 skyrius nenumato, kad tokios paslaugos turėtų būti perduodamos priėmimo – perdavimo aktu, o sutarties 12 punktas aiškiai apibrėžia, kada paslaugos laikomos tinkamai suteiktos, t.y. gavus ES paramą.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Nurodo, kad buvo ieškovės buvo pasirašytos dvi sutartys su ŽŪB „Papalčiai“ ir su UAB „Minmarus“. Ieškovė bendrina šias įmones, tačiau tai yra atskiros įmonės. Ieškovė R. K. įvardina kaip turintį UAB „Minmarus“ prokūrą ir valdantį bendrovės direktorių, bet pradiniame etape konsultavimo darbai dėl paramos gavimo buvo su ŽŪB „Papalčiai“. Idėją naujai įmonei steigti nurodė M. K., kad tai būtų šeimos verslas, nieko bendro neturintis su ŽŪB „Papalčiai“. Ieškovė teigia, kad buvo sudarytos dvi sutartys. Bet sutartiniai santykiai, kurie susiklostė tarp ŽŪB „Papalčiai“ ir UAB „Minmarus“ skiriasi savo apimtim, nes sutarties sąlygos skirtingos. Negalima sutikti su ieškovės teorija, kad yra nusistovėjusi verslo praktika sutartyje nurodyti trečiąjį asmenį bei su tokia teorija, nes tokiu atveju, jei trečiasis asmuo būtų visiškai susijęs su bendrove tai būtų natūralu, bet šiuo atveju kyla klausimas kam tenka atsakomybė, nes trečiojo asmens nurodymas tik įvardija, kad gali būti toks užsakovas ( jei atitiks sąlygas ). Prievolinis įsipareigojimas yra 6 procentai nuo paramos gavimo, kyla klausimas kodėl 6 procentai ir ar visos paslaugos buvo įvykdytos. Priešieškinis buvo pateiktas, nes priėmimo – perdavimo aktas neturi nieko bendro su sutarties įsipareigojimais.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas M. K. paaiškino, kad yra UAB „Minmarus“ vadovas, tačiau visą vadovavimą yra pavedęs pagal prokūrą veikiančiam R. K., todėl faktiškai paaiškinti nieko negali. Prisimena, kad dalyvaujant ieškovės atstovui N. L. ir R. K. pasirašinėjo ant ieškovės paruoštų dokumentų, pagal kuriuos gavo ES paramą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai. Priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ir ŽŪB „ Papalčiai“ 2010 m. birželio 22 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr.2010 06 22/1G ( b.l.9-12 tomas 1), pagal kurios 2.1 p. , 2.2 p. ieškovė įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją Užsakovo ar Užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu, reikalingą ES paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „ Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei suteikti žodines konsultacijas, o pagal 6.1 p., 13 p. ŽŪB „Papalčiai“ įsipareigojo priimti ir apmokėti už suteiktas paslaugas 6 proc. nuo skiriamos paramos papildomai primokant PVM trim etapais: 1) 2 proc. nuo gautos paramos primokant PVM per 15 kalendorinių dienų po galutinio teigiamo LR ŽŪM sprendimo dėl paramos skyrimo; 2) 2 proc.- po 6 mėnesių po galutinio teigiamo LR ŽŪM sprendimo dėl paramos skyrimo: 3) 2 proc.- po 9 mėnesių po galutinio teigiamo LR ŽŪM sprendimo dėl paramos skyrimo . 2010-11-10 buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad paslaugų teikėjas išsamiai ir pagal užsakovo pageidavimus suteikė paslaugų sutarties 2010 06 22/1G 2.1- 2.2 punktuose nurodytas paslaugas ( b. l.13 tomas 1). LR ŽŪM 2010-12-31 įsakymu Nr.3D-1135 UAB „Minmarus“ buvo suteikta 985 282 Lt parama verslo kūrimui ir plėtrai ( b. l. 54 tomas 1). UAB „Minmarus“ apmokėjo ieškovei 2011-04-29 PVM sąskaitas- faktūras Nr.11/32 ir Nr.11/33 atitinkamai : 12 100 Lt ( su PVM) ir 11 743,05 Lt ( su PVM) ( b.l. 56-57 tomas1 ). Viso pagal šias sąskaitas buvo apmokėta 23 843,05 Lt. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2011-08-19 PVM sąskaitą- faktūrą Nr.11/84 ( b.l. 15,58 tomas 1), kurią atsakovė atsisakė apmokėti.
D Ė L PRIEŠIEŠKINIO
Atsakovė prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 10 d. Perdavimo-priėmimo aktą, pasirašytą UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ ir ŽŪB „Papalčiai“, kadangi jis sudarytas suklydimo įtakoje.
CK 1.90 str. numatyta, kad sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Taigi dėl suklydimo sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris. Lietuvos Aukščiausias teismas, aiškindamas CK 1.90 str. numatyto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo taikymą, nurodė, kad pagal CK 1.90 str. 1 d. teismas turi teisę, bet neprivalo pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą suklydus. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta. Kiekvienu atveju dar būtina išsiaiškinti, ar nėra CK 1.90 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu. Taip pat svarbu nustatyti, klydo tik viena sandorio šalis (vienpusė klaida) ar abi šalys (abipusė klaida). Kasacinis teismas pabrėžė, kad vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas. Be to, CK 1.90 str. 5 d. numato, kad suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką. Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 str.). Jeigu asmuo, sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, jis negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingumu. Taigi, tiriant kiekvieno ginčijamo sandorio teisėtumo klausimą, viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž.; bylos Nr. 3K-3-359/2006). Atsakovės atstovai nurodo, kad ŽŪB „Papalčiai“ vadovas R. K. suklydo pasirašydamas ginčijamą priėmimo-perdavimo aktą , nes ieškovė akto pasirašymo dienai nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2010-06-22 Sutartį. Tokiu atveju, siekiant nustatyti tikrąją šio sandorio šalių valią , būtina analizuoti ne tik 2010-06-22 Sutarties sąlygas, bet ir ginčo sandorio sąlygas, jo sudarymo aplinkybes bei jame dalyvaujančių asmenų ūkinę- profesinę patirtį ir pan. Ginčijamo sandorio 1 punkte pažymėta, kad Paslaugų teikėjas ( ieškovė) išsamiai ir pagal užsakovo ( atsakovės) reikalavimus suteikė Paslaugų sutarties 2010 06 22 /1G 2.1- 2.2 punktuose nurodytas paslaugas. 2010-06-22 Paslaugų sutartyje 2.1 p. paslaugų teikėjas įsipareigoja parengti projektinę dokumentaciją užsakovo ar užsakovo nurodyto trečiojo asmens vardu, reikalingą ES paramai gauti, o 2.2 p.- paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti žodines konsultacijas projekto rengimo organizaciniais klausimais. Kaip nurodė ieškovė, pagal ginčijamą priėmimo-perdavimo aktą ( b.l. 85 tomas 2) ji atsakovei pridavė projektinę dokumentaciją ( priedas Nr.5). Atsakovės atstovas R. K. paaiškino ( b.l. 87 tomas2), kad pasirašydamas ginčo perdavimo priėmimo aktą galvojo, kad pasirašo už baltus aplankus, kad juos priėmė, jis klausė N. L. ( ieškovės vadovo)ar tai UAB „Minmarus“ projektas. Trečiojo asmens UAB „Minmarus“ vadovas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ES paramai gauti reikėjo ruošti dokumentus, kuriuos ruošė ieškovė, jis dalyvaujant M. K. ir N. L. pasirašė ieškovės paruoštus dokumentus(keletą papkių) jų neskaitęs( b.l. 88 tomas 2). Iš šių asmenų paaiškinimų seka, kad ieškovės atstovui N. L. atvežus pasirašymui paruoštą projektinę dokumentaciją pasirašymo metu dalyvavo pats N. L. bei R. K. ir M. K., t.y. R. K. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, o M. K. – paruoštą projektinę dokumentaciją. Taigi, ginčo priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas už 2010-06-22 Paslaugų sutarties 2.1-2.2 punktuose atliktas paslaugas- projektinę dokumentaciją, kuri buvo paruošta trečiojo asmens UAB „Minmarus“ naudai. Todėl teigti, kad atsakovės atstovas R. K. suklydo ir pasirašė už tuos darbus, kurių ieškovė neatliko, nėra jokio pagrindo. Paslaugų sutarties 2.1 ir 2.2 punktai nenumato reikalavimo, kad projektinės dokumentacijos paruošimo momentu turi būti realiai suteikta ES parama. Taigi, kuo pasireiškė atsakovės atstovo R. K. suklydimas lieka neaišku. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. yra bendrovės vadovas, vadovaujamo darbo patirtį turi nuo 1991 metų, yra UAB „Minmarus“ prokūristas, todėl jo verslo patirtis yra žymiai didesnė nei eilinio piliečio. Dėl šių aplinkybių R. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jis, neva skaitė tik perdavimo priėmimo akto pradžią ir pabaigą, o tarp jų esančio teksto neskaitė, vertintini kritiškai ir negali būti teismo priimami kaip neginčijami įrodymai. Tuo labiau, kad perdavimo priėmimo akto perdavimo aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, o būtent- kad R. K. pasirašydamas perdavimo- priėmimo aktą puikiai suprato savo veiksmų pobūdį ir jų reikšmę. Dėl to, atsakovė ginčyti perdavimo priėmimo akto remdamasi R. K. nerūpestingumu ir neapdairumu neturi jokio pagrindo. Be to, ta aplinkybė, kad 2010-06-22 Paslaugų teikimo sutartis nenumatė priėmimo-perdavimo akto pasirašymo neatima iš šios sutarties šalių teisės surašyti tokį dokumentą, nes įstatymas to nedraudžia. Aiškinant tikruosius perdavimo-priėmimo akto ir 2010-06-22 Paslaugų sutarties ketinimus, negalima pamiršti ir gana svarbios aplinkybės ,t.y. to, kad ŽŪB „Papalčiai“ vadovas R. K. ir UAB „Minmarus“ vadovas M. K. yra susiję artimos giminystės ryšiais ( tėvas ir sūnus).Įvertinus M. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, UAB „Minmarus“ prokūrą, išduotą R. K., darytina nevienareikšmiška išvada, kad faktinis UAB „Minmarus“ vadovas yra R. K. ir būtent jis sprendžia tiek ŽŪB „Papalčiai“, tiek UAB „Minmarus“ ūkinius-finansinius reikalus, nes turi žymiai didesnę ūkinę-komercinę patirtį nei M. K.. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės projekto derinimo klausimai buvo atliekami su R. K. ir ŽŪB „Papalčiai“ darbuotojais, kurie šalia to, dar buvo ir UAB „Minmarus“ darbuotojai ( vyr. buhalterė J. Č., buhalterė I. K., b.l. 87 tomas 2). Taigi, UAB „Minmarus“ ir ŽŪB „Papalčiai“ yra glaudžiai susiję giminystės ir verslo ryšiais ( R. K., R. K. ir M. K. yra UAB „Minmarus“ akcininkai) . Atsakovės atstovai kaip vieną iš argumentų leidžiančių jų nuomone daryti išvadą, kad R. K. suklydo pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą yra tai , kad negalėjo būti surašytas darbų perdavimo priėmimo aktas, nes jo surašymo momentui darbai buvo netinkamai atlikti, t.y. realiai dar nebuvo gauta ES parama. Iš tiesų, 2010-06-22 Paslaugų sutarties 13 punkte yra numatyta, kad užmokestis už Sutarties 2 punkte įvardintas konsultavimo paslaugas mokamas atitinkamais terminais po galutinio teigiamo LR ŽŪM sprendimo dėl paramos skyrimo paskelbimo. Parama UAB „Minmarus“ 985 282 Lt sumoje buvo suteikta LR ŽŪM 2010-12-31 įsakymu Nr.3D-1135 ( b. l. 54 tomas 1).Įvertinus šalių paaiškinimus ir 2010-06-22 Paslaugos sutarties sąlygas, darytina neabejotina išvada, kad minėtos Sutarties dalykas ( objektas) yra konsultacijos ir dokumentų , reikalingų ES paramai gauti paruošimas. Šis Sutarties objektas ir buvo priimtas 2010-11-10 perdavimo priėmimo aktu. Jeigu ir hipotetiškai galima būtų abejoti dėl sutarties įvykdymo, tai galėtų būti keliamas tik klausimas ar paslaugos buvo suteiktos tinkamai, t.y. ar sutarties dalykas- projektinė dokumentacija buvo kokybiška, kad gauti ES paramą. Tada galėtų būti keliamas klausimas dėl paslaugų kokybės, dalinio apmokėjimo ir pan. Kadangi ES parama realiai buvo gauta, tai reiškia paslauga buvo suteikta tinkama ir kokybiška , todėl toks klausimas net nekeltinas. Atsakovės atstovai teigia, kad tuo laiku negalėjo būti priimti darbai , nes dar nebuvo priimtas sprendimas dėl ES paramos suteikimo. Tačiau įvertinus Paslaugų sutarties sąlygas visumoje, darytina išvada, kad Sutarties 13 punktas, kuris numato, kad atsiskaitoma su ieškove gavus paramą , priskirtinas ne prie sutarties įvykdymo sąlygų, bet prie jos apmokėjimo sąlygų. Pagal sutarties esmę ir prasmę- sutarties dalykas yra projektinės dokumentacijos paruošimas ir konsultacijos, o ne materialinis objektas- ES paramos gavimas , kurios gavimo ieškovė negali garantuoti, nes ne ji šį klausimą sprendžia, o todėl ir negali dėl jos, kaip sutarties dalyko, susitarti paslaugų sutartyje. Tuo labiau, kad pagal paslaugų sutartis materialus objektas ( šiuo atveju ES piniginės lėšos) negali būti sukuriamas. Visumoje Paslaugų sutarties 13 punkto sąlyga dėl ES paramos gavimo reiškia, kad atsakovė įgauna pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas tada, kai atsakovei arba jos nurodytam trečiajam asmeniui yra suteikiama ES parama. Pažymėtina, kad ieškovė nekėlė reikalavimo atsakovei dėl apmokėjimo už paslaugas iki tol, kol nebuvo priimtas sprendimas dėl ES paramos suteikimo.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės reikalavimas dėl 2010-11-10 perdavimo priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, yra nepagrįstas, neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestinas.
D Ė L IEŠKINIO
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23 843,05 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 267,04 Lt delspinigių, 8,35 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ginčui, kylančiam iš šalių sudarytos 2010 m. birželio 22 d. Paslaugų sutarties, spręsti taikytinos CK Šeštosios knygos XXXV skyriaus normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, nes nurodyta sutartimi ieškovė įsipareigojo atlygintinai teikti konsultacines paslaugas ir jų pagrindu parengti projektinę dokumentaciją. Todėl įrodinėjimo dalykas byloje yra aplinkybių nustatymas, ar ieškovė suteikė atsakovei paslaugas tinkamai ir visa apimtimi, kaip buvo šalių sulygta sutartyje, ir ar atsakovė privalo apmokėti gautų paslaugų vertę. CK 6.189 str. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią. Ieškovės ir atsakovės 2010-06-22 sudaryta Paslaugų sutartis yra galiojanti, todėl šalys privalo ją vykdyti. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį , šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ( CK 6.200 str.). Sutarties vykdymas apskritai yra joje numatytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą, vertinama, ar buvo vykdomas joje numatytas veiksmas, ir jei buvo vykdomas, - tai ar tinkamai. Sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės numatytos CK 6.205 str.- Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nurodo, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios prievolės, kylančios iš sutarties neįvykdymas, tame tarpe ir netinkamas įvykdymas bei įvykdymo termino praleidimas. Taigi, neįvykdymu pripažįstamas ir neįvykdymas apskritai, ir įvykdymas netinkamai ir įvykdymas praleidus terminą, nors CK 6.208 str. numato galimybes pašalinti įvykdymo trūkumus, o CK 6.209 str. numato papildomo termino sutarčiai įvykdyti galimybes. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2010-06-22 Paslaugų sutartį neatliko, nes atsakovei ( ŽŪB „Papalčiai“) paslaugos suteiktos nebuvo. Iš Paslaugų sutarties 2.1 p. matyti, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, kad minėtos paslaugos bus suteiktos arba pačiai ŽŪB „Papalčiai“ arba jos nurodytam trečiajam asmeniui. Iš tiesų, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė projektinę dokumentaciją paruošė trečiajam asmeniui UAB „Minmarus“ , kuri pagal ieškovės paruoštus dokumentus ir gavo ES paramą. Atsakovė ir tretysis asmuo tvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Minmarus“ buvo sudaryta 2010-11-02 Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurios 1 p., 2 p. ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Minmarus“ konsultavimo paslaugas ir parengti paraišką paramai iš ES gauti, o UAB „Minmarus“ pagal 8 p. įsipareigojo už paslaugas sumokėti 10 000 Lt ( b.l. 82-84 tomas 1). 2011-04-29 ieškovė ir tretysis asmuo pasirašė Perdavimo priėmimo aktą, jog darbai pagal minėtą sutartį atlikti ir priduoti UAB „Minmarus“ ( b.l. 85 tomas 1). Ieškovė ir tretysis asmuo tvirtina, kad projektinė dokumentacija buvo parengta ir pateikta ne 2010-06-22, o 2010-10-02 paslaugų sutarties pagrindu. Tokiu atveju, atsakovės nuomone, pirmoji sutartis ( 2010-06-22) taip ir liko neįvykdyta, todėl atsakovei nekilo pareiga apmokėti už neatliktas paslaugas.
Taigi, yra dvi Paslaugų teikimo sutartys( 2010-06-22 ir 2010-11-02) ir du priėmimo-perdavimo aktai pagal šias sutartis ( 2010-11-10 ir 2011-04-29) Siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą, analizuotinos abi Paslaugų sutartys , priėmimo perdavimo aktai bei tarp šalių vykusių derybų eiga iki Sutarčių padarymo ir po jų. Laiko prasme, pirmiausia 2010-06-22 buvo pasirašyta Sutartis tarp ieškovės ir ŽŪB „Papalčiai“ dėl projekto parengimo ES paramai gauti ir dėl žodinių konsultacijų. Iki Sutarties pasirašymo ir po jos vyko derybos tarp Ieškovės ir atsakovės, ką įrodo pridedamas susirašinėjimas ir kiti dokumentai ( b. l. 86-90, 100-127 tomas 1, b.l.14- 71 tomas 2). Ieškovė paruošė dokumentaciją „Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles“, kuri buvo pateikta NMA prie ŽŪM ir UAB „Minmarus“ buvo suteikta 985 282 Lt parama ( b. l. 54 tomas 1).Taigi, 2010-06-22 Paslaugų sutarties 2.1 ir 2.2 p., kuriame apibrėžtas sutarties dalykas ( objektas ) buvo įvykdyti ir pateikti atsakovei bei trečiajam asmeniui, kurie pretenzijų dėl atliktų paslaugų kokybės nereiškė, darbus priėmė pagal 2010-11-10 darbų priėmimo perdavimo aktą, kuris nenuginčytas. Nors įstatymas ( CK 6.716- 6.724 str.) nenumato, kad įvykdžius paslaugos sutartis turi būti surašomas priėmimo perdavimo aktas, nėra įstatymų draudžiančių tai daryti, tai yra laisvas šalių apsisprendimas , sutarčių laisvanoriškumo įgyvendinimo viena išraiškų. CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 str., suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Atsakovė teigia, kad 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktas negalėjo būti surašytas, nes darbai nebuvo atlikti. Iš tiesų su tuo negalima sutikti, nes akto surašymo dienai visa reikalinga dokumentacija ES paramai gauti jau buvo paruošta ir pateikta atsakovei ir trečiajam asmeniui. 2010-06-22 sutartyje nėra nurodyta, kad sutarties dalykas ( objektas) yra ES paramos gavimas. Aišku galutinis šalių tikslas yra minėtos pagal sutartį paruoštos dokumentacijos pagrindu gauti ES paramą. Tokiu būdu i 2010-06-22 Paslaugų sutarties 13 punktą buvo įtrauktos sąlygos dėl apmokėjimo tvarkos už šios Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose atliktas paslaugas, t.y. susitarta , kad apmokėjimas vyksta etapais , kurių išeitinis taškas yra ES paramos gavimo momentas, tačiau ES parama nėra Paslaugų sutarties dalykas (objektas) , nes tai nėra ieškovės kompetencijoje ir ji negali įsipareigoti to, ko negali padaryti. Be to, pagal paslaugų sutartis materialinis objektas nesukuriamas. Sistemiškai aiškinant ir analizuojant 2010-06-22 Paslaugų sutarties sąlygas, darytina vienareikšmiška išvada, kad 2010-06-22 Paslaugų sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir visa apimtimi, nes ne tik buvo paruošta dokumentacija ( kaip intelektinės veiklos rezultatas), bet ir gauta ES parama. Atsakovė nurodo, kad paslaugų pagal 2010-06-22 Paslaugų sutartį negavo, tačiau šios sutarties 2.1 punkte yra numatyta, kad paslauga gali būti suteikta ne tik pačiai atsakovei, bet ir jos nurodytam trečiajam asmeniui (CK 6.191 str.). Ieškovė paruošė dokumentaciją UAB „Minmarus“, darbus atsakovė ir tretysis asmuo priėmė, o ta aplinkybė, kad minėtų ieškovės paruoštų dokumentų pagrindu UAB „ Minmarus „ gavo ES paramą visiškai įrodyta ir pačios šalys to neneigia (CPK 187 str.).
Taigi, konstatuotina, kad ieškovė pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2010-06-22 Paslaugų sutartį , atsakovė darbus priėmė ir todėl turi pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė atsakovei apmokėjimui pateikė dvi PVM sąskaitas-faktūras 2011-04-29 serija PKT Nr.11/32 – 10 000 LT sumai ( su PVM 12 100 Lt ) ir 2011-04-29 serija PKT Nr.11/33 – 9 705 Lt sumai ( su PVM 11 743,05 Lt). Viso atsakovei apmokėjimui buvo pateikta 23 843,05 Lt. Atsakovės vadovas R. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad šias sąskaitas, kaip UAB „Minmarus“ prokūristas, apmokėti nurodė jis , bet aiškina, kad tai buvo padaryta suklydimo įtakoje , nes jis manė jog tai yra mokėjimas pagal antrąją ieškovės ir UAB „Minmarus“ sudarytą Paslaugų sutartį. Su tuo negalima sutikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau R. K. yra asmuo labai ilgą laiką besiverčiantis komercine ūkine veikla, turintis verslo patirtį ir faktiškai vadovaujantis ŽŪB „Papalčiai“ ir UAB „Minmarus“, todėl tai, jog jis nurodo, kad suklydo nurodydamas apmokėti minėtas PVM sąskaitas- faktūras daugiau nei abejotina. Tuo labiau, kad R. K., jo teigimu, iš pradžių suklydo pasirašydamas 2010-11-10 priėmimo perdavimo aktą, o vėliau apmokėdamas sąskaitas. Tokiam patyrusiam verslininkui santykiuose su ieškove padaryti tiek klaidų ( jei tikėti R. K. žodžiais) neįtikėtina. Todėl teismas remdamasis įrodymų tikėtinumo principu, skaito, kad byloje neįrodyta, kad R. K. suklydo apmokėdamas ieškovės pateiktas sąskaitas. Tuo labiau, kad iki šiol atsakovė dėl apmokėtų sąskaitų jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad abiejų minėtų sąskaitų suma beveik dvigubai viršija antrosios ( 2010-11-02 Paslaugų sutarties) kainą, tačiau visiškai atitinka pirmosios 2010-06-22 Paslaugų sutarties 13.1 punkte nurodytą sumą - 2 proc. nuo ES paramos vertės plius PVM, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo teigti, kad apmokėjimas buvo vykdomas pagal antrą sutartį. Taigi, UAB „Minmarus“ apmokėjus dvi PVM sąskaitas faktūras trečioji sąskaitą- faktūra ( 2011-08-19 serija PKT Nr.11/84) liko neapmokėta, nors atsakovė ją gavo ir ieškovei negrąžino, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, nors ši sąskaita iki šiol neapmokėta.
Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis CPK 185 str., įtvirtinusiu laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Šiuo aspektu įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad 2010-06-22 Paslaugų teikimo sutartis yra įvykdyta tinkamai, pilna apimtimi, todėl atsakovė privalo sumokėti visą kainą.
Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl už termino praleidimą privalo mokėti 8,35 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais ( Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, CK 6.210, 6.37 str.). Taip pat iš atsakovės priteistini 0,02 proc. delspinigiai, kas sudaro 267,04 Lt ( 2010-06-22 Paslaugų sutarties 14 p.)
Kadangi ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmestas, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas žyminis mokestis , atstovavimo išlaidos, kurios nėra per didelės įvertinus bylos apimtį ir kurios neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 Rekomendacijose nustatyto dydžio bei kelionės išlaidos – ieškovei. Iš atsakovės priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - valstybei (CPK 79, 88, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti pilnai. Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės ŽŪB „Papalčiai“, į. k. 168560960, UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“, į.k. 300665533, 23 843,05 LT ( dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 05 ct) skolos už suteiktas paslaugas, 267,04 Lt ( du šimtus šešiasdešimt septynis litus 04 ct) delspinigių, 8,35 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011-11-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 723,00 Lt ( septynis šimtus dvidešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 4 523,18 Lt ( keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris litus 18 ct) atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės ŽŪB „Papalčiai“, į. k. 168560960, 38,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.