Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

atsakovės A. L. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo S. S. atstovei advokatei Galinai Morozovai,

trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ atstovei Aistei Pintverienei, trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ atstovei Reginai Milašienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste ieškinį atsakovams S. S. ir A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinio rūpintojo pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, D. L. ir M. L., atstovaujami įstatyminio atstovo Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiųjų asmenų Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ ir Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovės teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8806-323/2010 atsakovams S. S. ir A. L. terminuotai apribota tėvų valdžia į vaikus D. L., gim. (duomemys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomemys neskelbtini), dėl netinkamos vaikų priežiūros bei nesaikingo alkoholio vartojimo. Vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirta valstybinė vaikų globos institucija – Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (rūpintoją). Taip pat teismo sprendimu priteistas iš tėvų išlaikymas kiekvienam vaikui, periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 13 d. globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktais nustatyta, kad vaikai D. L. ir M. L. gyvena šeimynoje, jiems sudarytos visos sąlygos poilsiui ir pamokų ruošai. M. L. iki 2018 m. birželio mėn. mokėsi „Smeltės“ progimnazijos 6 klasėje, mokymosi vidurkis 4,7 balo – silpnos kalbos žinios (2 klasės lygio). Pamokų nepraleidinėja, tačiau mokykla skundėsi vaiko elgesiu. Vaiko teigimu, globos namuose jaučiasi normaliai, tačiau norėtų gyventi namuose su tėvais. Bendrauja su tėvais ir seserimi (duomemys neskelbtini). Pas tėvus vaikas lankosi, kai jie būna blaivūs. Vaikui nustatytas emocijų sutrikimas, tyrimams buvo išvežtas į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę išsiaiškinti, kaip globos institucijos specialistams toliau elgtis ir bendrauti su (duomemys neskelbtini). Nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomemys neskelbtini) mokosi specializuotoje „Medeinės“ mokykloje 7 klasėje. D. L. nustatyti dideli ugdymo poreikiai bei elgesio sutrikimas, sunkiai valdo emocijas, nepritampa kolektyve. (duomemys neskelbtini) mokosi specializuotoje „Medeinės“ mokykloje, kurioje mokosi negalią turintys vaikai. Mergaitės teigimu, globos namuose jaučiasi neblogai, tačiau norėtų gyventi su tėvais, su jais ryšį palaiko. Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu, adresuotu ieškovei nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu A1-368 Dėl Lietuvos Respublikos cocialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Dėl socialinės globos namų aprašo patvirtinimo pakeitimo 14.5. papunkčiu, prašoma globotiniams M. L. ir D. L. nuo 2019 m. spalio 1 d. pakeisti globėją. Globėju bus Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimo taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. lapkričio 22 d. atsakovams S. S. ir A. L. terminuotai apribota tėvų valdžia į vaikus dėl netinkamos vaikų priežiūros bei nesaikingo alkoholio vartojimo. Duomenų, kad atsakovai stengtųsi ar būtų pakeitę savo gyvenimo būdą, byloje nenustatyta. Atsakovai niekur nedirba, gyvena nuomojamame bute, pragyvenimui pajamų nepakanka. Atsakovai nesutikdami su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nenurodė ir nepateikė duomenų, kaip galėtų pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti jų poreikius, vien tai, kad jie norėtų gyventi kartu su savo vaikais, nesudaro pagrindo, manyti, kad jie tėvų pareigas vykdo tinkamai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai gyventi su tėvais negali ir todėl, kad atsakovai vartoja alkoholį, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, žiemą pas atsakovus labai šalta. Iš vaikų aplankymo akto nustatyta, kad vaikai tėvus lanko, norėtų su jais gyventi, tačiau juos slegia tėvų gyvenamoji aplinka, jų gyvenimo būdas. Akte nurodyta ir tai, kad D. L. reikia saugoti nuo netinkamos tėvų aplinkos, kuri ją traukia ir daro neigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Atsakovai, vengdami atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Svarbių priežasčių, dėl ko nevykdo savo tėviškų pareigų, atsakovai nenurodė. Teismas taip pat nenustatė objektyvių ir svarbių priežasčių, neleidžiančių atsakovams tinkamai vykdyti tėviškas pareigas, pakeisti gyvenimo būdą ir įpročius, imtis kitų veiksmų, kad jų nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis būtų sudarytos tinkamos sąlygos ir jie galėtų sugrįžti gyventi į biologinę šeimą. Institucijų nuomone, nėra galimybės, kad šeimoje padėtis pasikeistų.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovai nevykdo tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams, šeimoje padėtis negerėja nuo 2010 m. dėl tėvų nenoro ir pasyvumo, tai yra atsakovai per devynerius metus nuo terminuoto tėvų valdžios apribojimo savo gyvenimo būdo ir įpročių nepakeitė, materialinio išlaikymo neteikia, yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, jais iš esmės visiškai nesirūpina, visas tėvų pareigas perkeldami vaikų globėjams (rūpintojams), nededa jokių pastangų keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus į šeimą ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl yra visi pagrindai taikyti atsakovams griežčiausią įstatyme numatytą atsakomybę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, CK 3.192 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės, atsakovų ir jų atstovų, trečiojo asmens atstovių paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovai visiškai nesirūpina savo dviem nepilnamečiais vaikais, t. y. nevykdo jiems įstatymu nustatytų savo, kaip tėvų, pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti vaikų būtiniausius poreikius, atsakovai nesiėmė. Nors su vaikais bendrauja, tačiau, per pakankamai ilgą laiko tarpą, nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, kad užtikrintų tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas su jais. Atsižvelgtina ir į tai, kad tėvų valdžios atsakovai neįgyvendina dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, kas laikytina vengimu atlikti savo pareigas ir rūpintis savo vaikais. Teismas sprendžia, kad atsakovai tokiu elgesiu pažeidė savo, kaip tėvų pareigas, kad vaikai iki pilnametystės turėtų būti jų tinkamai prižiūrimi, dorai auklėjami, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaikų sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovai nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisių ir pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Toks atsakovų elgesys yra priešingas vaikų interesams, daro ypatingą žalą vaikams ir sudaro sąlygas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų valdžią laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovų tėvų valdžia į jų nepilnamečius vaikus D. L. ir M. L. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Teismui nustačius netermintuoto tėvų valdžio apribojimo pagrindus, nėra pagrindo spręsti atsakovės atstovės prašomo vaikų atskyrimo nuo tėvų, nes tėvų elgesys nepasikeitė ir nėra duomenų, kad ateityje gali keistis. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiks vaikų interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaikų teisių įgyvendinimą.

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nuolatinio rūpintojo pakeitimo

Vaikui, netekusiam tėvų globos, turi būti nustatyta nuolatinė rūpyba bei paskirtas nuolatinis rūpintojas. CK 3.183 straipsnio 4 dalis nurodo, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato gyvenamąją vietą. Nuolatinę globą (rūpybą) pagal CK 3.263 straipsnį gali nustatyti tik teismas pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Pagal CK 3.246 straipsnio 1 dalį globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 494 straispnio 1 dalis). CK 3.248 straipsnis numato, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsakovams terminuotai apribojus tėvų valdžią į vaikus, vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirta valstybinė vaikų globos institucija Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (rūpintoją).

Vaikų globėjas Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ pateikė prašymą atleisti juos nuo M. L. ir D. L. rūpintojų pareigų, vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-07-06 įsakymu Nr. Al-386 „Dėl socialinės globos nuostatų aprašo patvirtinimo pakeitimo“ 14.5. papunkčiu. Nurodė, kad vyksta globos namų pertvarka, po kurios globos namai „Smiltelė“ bus panaikinti.

Ieškovė prašo vaikų rūpintoju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, ten nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ su ieškovės prašymu sutinka.

Apribojus atsakovų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečiams, atsižvelgiant į tai, kad jie yra vyresni nei 14 metų, skirtina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.257 straipsnis).

Nustatant nepilnamečiui vaikui rūpybą vaikų globos institucijoje, vadovaujamasi vaikų interesais – atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad nėra artimųjų giminaičių, kurie galėtų ir sutiktų rūpintis vaiku, bei nėra galimybės vaiku rūpintis šeimoje.

Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl galimų vaikų rūpintojų paskyrimo, nustatyta, kad nepilnamečiai D. L. ir M. L. turi pilnamečius brolį ir seserį. Tačiau iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų į bylą nustatyta, kad nepilnamečių vaikų brolis yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir šiuo metu gyvena užsienyje. Sesuo A. L. su nepilnamečiais D. L. ir M. L. bendrauja, pati augina du nepilnamečius vaikus, jos šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba dėl socialinių įgūdžių stokos, įpareigota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, riboti alkoholio vartojimą, alkoholio nevartoti vaikų akivaizdoje. Šiuo metu A. L. niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos nedarbo draudimo išmokos, kitų socialinių išmokų bei gaunamų vaiko pinigų. Ieškovės teigimu, tiek D. L. ir M. L. pilnametis brolis, tik pilnametė sesuo nėra tinkami būti nepilnamečių vaikų rūpintojais, be to, tokio pageidavimo jie nereiškė.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, įvertinus ieškovės pateiktą medžiagą, išklausius šalių paaiškinimų, kad nėra kitų tinkamų asmenų, galinčių užtikrinti nepilnamečiams vaikams geresnių auklėjimo ir augimo sąlygų nei trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ suteiktų šiuo metu, į tai, kad nenustatyta pagrindų, kurie neleistų nurodytos institucijos skirti rūpintoja (CK 3.269 straipsnis), į pačių nepilnamečių vaikų pateiktą nuomonę dėl rūpintojo skyrimo, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytus globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų objektyvias priežastis (nesant globėjo (rūpintojo) kaltės), esant įstatyme numatytam reikalavimui, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, trečiasis asmuo Klaipėdos globos namai „Smiltelė“ atleistini nuo nepilnamečių vaikų nuolatinių rūpintojų pareigų. Trečiasis asmuo Klaipėdos globos namai „Rytas“, kaip atitinkantis rūpintojui keliamus reikalavimus, skirtinas vaikų nuolatiniu rūpintoju, nes vaiko rūpybos tikslas yra užtikrinti vaikų auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jie galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti, taip pat sudaryti vaikams gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jų amžių, sveikatą ir išsivystymą. Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos globos namuose „Rytas“ (CK 3.246 straipsnio 2 dalis, CK 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 4 punktas, 3 dalis, CK 3.264 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CK 3.268 straipsnis).

CPK 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl trečiajam asmeniui Klaipėdos globos namams „Rytas“ išaiškintinos rūpintojos teisės, rūpintojo veiksmų apribojimai ir atsakomybė, numatyti CK 3.239 straipsnyje, 3.271 - 3.276 straipsniuose. Rūpintojui taip pat išaiškintina, kad jis rūpinamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis); vaiko rūpintojas neįgyja turtinių teisių į rūpinamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovė reiškė 2 reikalavimus – dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir rūpintojo pakeitimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 15 punktu ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už nurodytus reikalavimus yra atleista.

Į bylą pateikta pažyma patvirtina, kad už advokato teisinę pagalbą apmokėti valstybė patyrė 195 Eur išlaidų. Atsakovams 2019 m. spalio 30 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus D. L., gim. (duomemys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomemys neskelbtini).

Atleisti trečiąjį asmenį Klaipėdos globos namai „Smiltelė“ nuo nepilnamečių D. L., gim. (duomemys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomemys neskelbtini), nuolatinio rūpintojo pareigų.

Paskirti trečiąjį asmenį Klaipėdos globos namai „Rytas“ nepilnamečių D. L., gim. (duomemys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomemys neskelbtini), nuolatiniu rūpintoju.

Nustatyti nepilnamečių D. L., gim. (duomemys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomemys neskelbtini), gyvenamąją vietą Klaipėdos globos namuose „Rytas“.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.