- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-860-826/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verada“
- Atsakovas
- A. B., D. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1680-666/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verada“ ieškinį atsakovams A. B. ir D. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verada“ ieškinį atsakovams A. B. ir D. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo ir ieškinį tenkino iš dalies.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-532-253/2020) išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą ir jį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą – priteisė atsakovui A. B. iš ieškovės 2 418,74 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką; priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės 2 712,42 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką; priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės 2 099,09 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 1 591,69 Eur advokato pagalbos išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 15,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui D. J. 701,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir valstybės naudai 114,75 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Verada“ 2020 m. balandžio 8 d. pateikė teismui prašymą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties vykdymą atidėti ir išdėstyti.
3.1. Nurodė, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, kuris pratęstas iki 2020 m. balandžio 13 d. 24 val. Remdamasi skleidžiama viešojoje erdvėje informacija mano, jog karantino režimas bus pratęstas mažiausiai dar dviem savaitėms. Įmonės veikla yra rangos darbų atlikimas Suomijoje laivų statybos sektoriuje. Lietuvos ir Suomijos taikomi karantino režimai numato privalomą saviizoliaciją po grįžimo / atvykimo. Įmonės veikla sustojo, tapo nuostolinga, nes užsakovai neteikia naujų užsakymų. Įmonė jokio turto neturi, jos vardu yra registruota viena menkavertė transporto priemonės priekaba. Dėl šios pandemijos prasidėjo didelis ekonomikos smukimas. Valstybės bei verslas ruošiasi ekonominei krizei, kuri, prognozuojama, bus sunkesnė nei 2008–2009 m. ekonominė krizė. Dėl išdėstytų objektyvių aplinkybių teismo sprendimo įvykdymas įprasta tvarka yra praktiškai neįmanomas. Todėl prašo atidėti sprendimo vykdymą, iki kol pasibaigs karantinas, ir sprendimo vykdymą išdėstyti po karantino atšaukimo 36 mėn. laikotarpiui, nustatant, kad UAB „Verada“ iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos privalo sumokėti A. B., D. J. ir valstybei po 1/36 dalį kiekvienam šiais procesiniais sprendimais priteistos bendros sumos, mokėjimus pradėdama pasibaigus 2020 m. kovo 14 d. paskelbtam karantinui.
4. Atsakovai A. B. ir D. J. pateikė prašymą išduoti vykdomuosius raštus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė ir atsakovų prašymus išduoti vykdomuosius raštus tenkino. Teismo motyvai:
5.1. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti dalimis, nes teismui nepateikta duomenų, jog ieškovės finansinė padėtis ateityje pagerės. Ieškovė neteikia finansinių ataskaitų už 2019 m., iš kurių būtų matyti, ar įmonė dirbo pelningai, ar turi sukaupusi kokį finansinį rezervą. Viešai skelbiamais duomenimis, įmonė veikia 6 m., socialinio draudimo įsiskolinimų neturi, įmonės kreditingumas vidutinis. Ieškovės argumentai dėl paskelbto šalyje karantino nagrinėjamu atveju yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nes su karantino metu paskelbtais ribojimais Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurie palaipsniui yra švelninami, susiduria įmonės ir darbuotojai, dirbantys statybų sektoriuje, todėl susidariusi situacija tiek pat paveikė ir atsakovus, kurių darbas yra susijęs su statybų ir remonto darbais. Civilinė byla dėl nesumokėto darbo užmokesčio atsakovams buvo nagrinėjama ilgą laiko tarpą. Ieškovė nepateikė duomenų, jog ji atlygino atsakovams nors dalį nesumokėto darbo užmokesčio. Tenkinus ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpių būtų pažeista šalių teisių ir interesų pusiausvyra.
5.2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1223-666/2019 įsiteisėjo 2020 m. balandžio 2 d., jį pakeitus Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-532-253/2020. Sprendimui įsiteisėjus pagal atsakovų rašytinį pareiškimą išduodamas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Verada“ (toliau – apeliantė) prašė Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti. Prasidėjus koronaviruso pandemijai Lietuva ir kitos užsienio valstybės paskelbė karantino režimą. Tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Užsakovai neteikia naujų užsakymų, visa rinka ir ekonomika sustojo, todėl buvo priversta visiškai sustabdyti savo veiklą. Yra visos sąlygos teismo sprendimo vykdymą atidėti, iki kol baigsis karantinas. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir visai nevertino.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino įrodinėjimo naštos ir nenurodė, kad egzistuoja poreikis pateikti papildomus įrodymus. Teismas nurodė, jog nepateiktos finansinės ataskaitos už 2019 m., tačiau ji pateikė finansines ataskaitas už 2020 m. pirmą ketvirtį, kuriose pateikta informacija apie praėjusius 2019 m. Pateikia sutartis su užsakovais, kurios patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis pagerės pasibaigus karantinui.
6.3. Nurodė, kad tenkinus jos prašymą nebus pažeista šalių teisių ir interesų pusiausvyra. Jos statusas lemia, jog karantino sukelti neigiami padariniai yra daug sunkesni nei atsakovams. Jie teismo sprendimo vykdymo kontekste yra kreditoriai ir jų darbo veikla bei galimybė gauti pajamų kitu būdu savaime nenulemia galimybės įvykdyti teismo sprendimą įprasta tvarka. Net valstybė sudaro galimybes verslams atidėti savo mokestinių įsipareigojimų vykdymą šiuo laikotarpiu, kad tik įmonės išliktų gyvybingos ir galėtų atnaujinusios veiklą realiai įvykdyti savo įsipareigojimus. Netenkinus pateikto prašymo įmonė taptų nemoki ir atsakovams būtų apribotos galimybės atgauti jiems priteistą pinigų sumą. Anksčiau teismo sprendimo nevykdė, nes jie buvo jai palankūs.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad įmonės finansinė padėtis ateityje pagerės. Įmonė atleido daug darbuotojų. Šis faktas patvirtina įmonės sunkią finansinę padėtį. Be to, nepateikti duomenys apie įmonės veiklą 2019 m., nes ataskaitoje už 2020 m. tris mėnesius matyti tik keli 2019 m. mėn. Ieškovė nuslėpė, kad turi Norvegijos Karalystėje 2019 m. sausio 15 d. įsteigtą dukterinę įmonę „Verada Norge“. Šios įmonės finansinė atskaitomybė nepateikta. Remiantis interneto svetainės Rekvizitai.lt duomenimis matyti, jog ieškovė jau 2019 m. perkėlė savo darbuotojus į „Verada Norge“, o kreditiniai įsipareigojimai liko Lietuvos įmonėje. Ieškovės pateiktos fragmentinės sutartys realių veiklos galimybių neįrodo. Ieškovė nesiima jokių veiksmų, kad jos finansinė padėtis pasikeistų, dėl to išdėstyti sprendimo vykdymą nėra jokio pagrindo.
7.2. Ieškovė pateikdama prašymą elgiasi nesąžiningai, nes siekia atidėti priteisto žalos atlyginimo mokėjimą dar trejų metų laikotarpiui. Tai rodo, jog ieškovė stengiasi vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pandemija ir paskelbtas karantinas vienodai palietė darbdavius ir darbuotojus. Pandemijos metu būtent ieškovė dirba ir gauna pajamų, o jie šiuo metu nedirba ir pajamų negauna. Todėl visais atvejais pažeidžiama interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Ieškovė pateikė sutartis su vertimu į lietuvių kalbą. Paaiškino, kad šie duomenys patvirtina atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl finansinės padėties pagerėjimo ateityje. Pateikti kartu su atskiruoju skundu negalėjo, nes nespėjo padaryti vertimų.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šiuos dokumentus pateikė kartu su atskiruoju skundu, tačiau be vertimo į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, turėjo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti. Šis procesinis pažeidimas įtakos priimtos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Įvertinęs tai, kad ieškovės dokumentai susiję su atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, atsakovai su jais susipažinę ir galėjo pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą apie šiuos dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai priimtini ir pridėtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas teismo sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-532-253/2020) išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą ir jį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą – priteisė atsakovui A. B. iš ieškovės 2 418,74 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką; priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės 2 712,42 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką; priteisė atsakovui D. J. iš ieškovės 2 099,09 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 1 591,69 Eur advokato pagalbos išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 15,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui D. J. 701,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir valstybės naudai priteisė 114,75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. pareiškė prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti, iki kol baigsis Lietuvoje paskelbtas karantinas, ir jo vykdymą po karantino pabaigos išdėstyti 36 mėn. laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai netenkino jos prašymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą.
17. Ieškovė savo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir išdėstyti priteistas sumas grindė Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, dėl kurio ieškovė buvo priversta visiškai sustabdyti savo veiklą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad karantino paskelbimas pats savaime nesąlygoja bet kurios įmonės nemokumo statuso. Įmonė turi pateikti duomenis, pagrindžiančius jos sunkią finansinę padėtį. Iš į bylą pateiktos 2020 m. balanso ir pelno nuostolio ataskaitos už tris mėnesius negalima nustatyti, kad įmonės finansinė padėtis sunki. Pažymėtina, jog ieškovė su atskiruoju skundu papildomų duomenų apie jos gautas pajamas 2019 m. teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Iš interneto svetainės Rekvizitai.lt skelbiamų duomenų matyti, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. įmonėje dirba 3 darbuotojai, prašymo pateikimo teismui momentu socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Kitų duomenų, kurie pagrįstų įmonės sunkią finansinę padėtį, teismui nepateikta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė teismui nepateikė duomenų apie jos sunkią finansinę padėtį.
18. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės ir tai patvirtina pateiktos sutartys. Teismui manant, jog trūksta duomenų, turėjo būti taikomas prašymo trūkumų šalinimo institutas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Tad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu pateiktos sutartys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Sutartys sudarytos 2018 m. gegužės 23 d. Jose nurodyta, kad instaliavimo darbai trunka 27 savaites, 2020 m. balandžio mėn., 2021 m. Iš pateiktų užsakymų nėra aišku, kokia tvarka ir terminais vykdomi užsakymai, ar jie jau pradėti vykdyti, kad yra užsakovas. Nesant kitokių pateiktų duomenų sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės finansinė padėtis pagerės ateityje. Be to, ieškovė yra nenuosekli, pati sau prieštarauja. Atskirajame skunde vienur nurodo, kad įmonės finansinė padėtis pagerės, tačiau kitur jau rašo, jog įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turimą turtą, įmonės finansinė padėtis sunki.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju atsakovai, kurių naudai priteistos sumos, yra darbuotojai, taigi tinkamas ir kuo operatyvesnis teismo sprendimo įvykdymas susijęs ne tik su jų interesais, bet ir su viešuoju interesu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių ginčas nagrinėjamas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. (Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimus Nr. DGKS-4938 ir Nr. DGKS-4939). Lietuvoje karantinas paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. Ieškovė per šį laiko tarpą turėjo realias galimybes atsakovams sumokėti bent dalį skolos ar kaupti pinigų rezervą nepalankaus teismo sprendimo atveju. To nepadariusi ji turi prisiimti neigiamus teisinius padarius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis).
20. Netenkinęs ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė atsakovams išduoti vykdomuosius raštus.
21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti arba išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant atsakovų sutikimo atidėti ar išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog ieškovės prašymo patenkinimas pažeistų atsakovų teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.