Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis I. J., VĮ Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, iš atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A. K. ir M. K. buvo sudarę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu S. A. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ji buvo įgijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o taip pat asmeninės nuosavybės teise valdė septynis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose, kas patvirtinama nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais. Po jos mirties faktiniu valdymu jai priklausančią turto dalį priėmė (paveldėjo) ir iki mirties valdė sutuoktinis S. A. K.. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą turi teisę priimti vaikai – pareiškėjas V. K. ir I. J.. Šie asmenys siekia įsiteisinti savo vardu tėvo palikimą, tačiau dėl to, kad būdamas gyvas po sutuoktinės mirties palikimą jis priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negali, todėl būtina nustatyti juridinį faktą teisme.

Teismas savo vidinį įsitikinimą dėl juridinio fakto grindžia pateiktais į bylą ir ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia spręsti, kad juridinis faktas dėl paveldėjimo priėmimo faktiniu valdymu yra pagrįstas ir todėl nustatytinas.

Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, jo atstovės paaiškinimo, pareiškėjo tėvas S. A. K. po sutuoktinės M. K. mirties toliau liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), jis iki savo mirties tvarkė ir prižiūrėjo namus su ūkiniais pastatais bei žemės sklypus, mokėjo mokesčius, dirbo žemės sklypus, kas įrodoma pareiškėjo atstovės paaiškinimu, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijomis ir mokėjimo čekiais. Visa tai rodo, kad S. A. K. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po sutuoktinės mirties likusį palikimą savo interesais. Taip pat vertintina tai, kad fakto nustatymas sukuria realias teisines pasekmes pareiškėjui, kita tvarka jis negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo prašomo fakto nustatymui. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad S. A. K. po sutuoktinės M. K. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais atsiradusį palikimą.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjas kita tvarka negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad S. A. K. įpėdiniai galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamiesi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus teismo Alytaus rūmus.