- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- 2YT-7521-748/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02214-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. spalio 23 d. (toliau – palikėja), mirties, priimti.Pareiškėja yra palikėjos dukra. Daugiau vaikų palikėja neturėjo, palikėjos sutuoktinis A. K. mirė 2015 m. gruodžio 6 d. Palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – ūkio pastatu ir kiemo statiniais bei teisė išsipirkti iš valstybės dalį namų valdos žemės sklypo, easnčio tuo pačiu adresu.
Pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl šeimoje susiklosčiusios sdėtingos situacijos – dieną prieš palikėjos mirtį, pareiškėjos dukra pagimdė sūnų, gimdymas buvo komplikuotas, kūdikis buvo gydomas reanimacijoje bei ligoninėje, tuo pat metu mirė palikėja. pareiškėja turėjo padėti dukrai. Pareiškėja dėl įtemptos emocinės būklės laiku nesusitvarkė paveldėjimo reikalų (b. l. 3-4).
Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 23 d. mirė jos mama E. K., o 2017 m. spalio 22 d. jos dukra V. B. pagimdė vaiką. Gimdymas buvo sudėtingas, todėl ji turėjo dukrai padėti prižiūrėti naujagimį. Kreiptis į notarę pavėlavo tik vieną dieną. Jos tėtis A. K. mire jau anksčiau ir ji yra paveldėjusi namo dalį po tėvo mirties, o po motinos mirties liko kita namo dalis. Namas yra (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus tvarkėsi, tačiau vieną dieną pavėlavo – į notaro kontorą kreipėsi 2017 m. sausio 23 d., o reikėjo iki 2017 m. sausio 22 d. Notarė išdavė liudijimą, kad nėra užvesta paveldėjimo byla. Daugiau įpėdinių nėra, tėvas buvo miręs anksčiau. Terminą praleido dėl susiklosčiusių sunkių šeimyninių aplinkybių – reikėjo rūpintis dukra, motinos mirtis buvo didelis sukrėtimas.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. mirė pareiškėjos motina E. K. (b. l. 20). Palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėja yra vienintelė palikėjos įpėdinė, daugiau vaikų palikėja neturėjo, palikėjos sutuoktinis A. K. mirė 2015 m. gruodžio 6 d. (b. l. 18-19). Po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausiniai: pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-11, 14-15). Po palikėjos mirties pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (b. l. 16).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad dieną prieš palikėjos mirtį, 2017 m. spalio 22 d. jos dukra V. B., gimusi 1998 m. kovo 7 d. pagimdė kūdikį, kurio būklė buvo sunki, jis pervežtas iš viešosios įstaigos Klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur buvo gydomas Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, vėliau Naujagimių ligų skyriuje (b. l. 5-6). Pareiškėjos motina mirė sekančią dieną po kūdikio gimimo. Vertinant pareiškėjos elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų palikimui priimti trumpą laiką: teisė į palikimą atsirado 2017 m. spalio 23 d., 3 mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. sausio 22 d. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad ji kreipėsi į notarą 2017 m. sausio 23 d., t.y. terminą praleidusi tik vieną dieną. Pažymėtina, kad pareiškėja patyrė stiprius emocinius sukrėtimus – vienos dienos laikotarpiu jos dukrai gimė kūdikis, kurio sveikatos būklė buvo sunki, ir mirė motina. Teismo vertinimu, pareiškėjos patirti išgyvenimai bei emociniai sukrėtimai lėmė termino praleidimą. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgusis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų byloje nepareiškė.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po motinos E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.