Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams T. B. ir R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. B. ir T. B., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 318,04 EUR skolą, 17,79 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiekia šilumos energiją namui adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausantis 154,56 kv.m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau atsakovai nemoka ir susidarė 318,04 EUR skola per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-08-31 už šilumą, naudojamą bendrosioms patalpoms šildyti.Atsakovai T. B. ir R. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovams lygiomis dalimis priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos 2014-10-22, karšto vandens paėmimo taškas bute užaklintas nuo 2015-07-29. Atsakovai tinkamai informavo ieškovą, kad nuo 2014-10-22 šildymo, o nuo 2015-07-29 karšto vandens paslaugomis nesinaudoja. Atsakovai pažymėjo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra bendro naudojimo patalpų. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Žirmūnų būstas“ 2015-10-26 raštas Nr. ŽB-RS-15-0825, adresuotas ieškovui. Todėl, neesant bendro naudojimo patalpų, atsakovai neturi prievolės mokėti už ieškovo tiekiamą šilumą. Be to atsakovas yra kreipęsis į ieškovą 2015-01-15 su prašymu pateikti detalų ir aiškų paskaičiavimą, nurodant, už kokio dydžio bendro naudojimo patalpų šildymo plotą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), skaičiuojami mokesčiai, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė lygiomis dalimis iš R. B. ir T. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 318,04 EUR skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-08-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,55 EUR bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namui (duomenys neskelbtini)taikomas šilumos paskirstymas pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Namo patalpų savininkai nėra, kaip vartotojai, įgyvendinę savo teisės pasirinkti jiems priimtinus šilumos nustatymo bei paskirstymo metodus, todėl atsakovai privalo, kaip namo bendraturčiai, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tame tarpe, apmokėti už šilumos energiją, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017.Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų palūkanas atmetė, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimas mokėti palūkanas yra neteisėtas, o priteisti delspinigius ieškovas neprašė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai T. B. ir R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neištirta bylos medžiaga bei atsakovų teisinio pobūdžio argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovų butas dar iki 2014-10-22 buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir jiems nereikėjo mokėti už daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų šildymą. Be to šiame name bendro naudojimo patalpų nėra. Name yra laiptinė, tačiau ji nėra šildoma, nėra šildymo prietaisų.UAB „Žirmūnų būstas“ - namo administratorius kreipėsi į ieškovą ir pranešė jam, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šildomų patalpų nėra. Tuo pagrindu UAB „Žirmūnų būstas“ prašė perskaičiuoti mokesčius už šildymą ir toliau mokesčius skaičiuoti tik pagal butų ir kitų šildomų patalpų plotą. Vėliau buvo kreiptasi dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą apskaičiavimo metodikos pakeitimo.Atsakovai surinko namo patalpų savininkų parašus, kurie tvirtina, jog bendro naudojimo šildomų patalpų nėra. Iš „Vilniaus energijos“ 2015-01-27 pranešimo yra neaišku, ką konkrečiai ieškovas laiko bendro naudojimo patalpomis ir, kokiais duomenimis remiantis, skaičiavime naudoja patalpų plotą – 914,51 kv.m. Iš VĮ Registrų centro 2014-05-08 išrašo matyti, kad pastato bendras plotas yra 1274,8 kv.m. Pagal CK 6.329 straipsnio 1 dalį, 6.388 straipsnio 1 dalį, 6.317 straipsnio 1 dalį vartotojai privalo sumokėti tik už faktiškai gautą ir suvartotą šilumos energijos kiekį. Ieškovas neįrodė, kad realiai bendrojo naudojimo patalpoms perdavė centralizuotos energijos kiekį, už kurį iš atsakovų reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą.Apeliantai akcentuoja, kad teikė prašymus, jog namui būtų taikoma metodika Nr. 4, tačiau ieškovas tokį prašymą ignoravo, jokių veiksmų neatliko ir prašymų nesprendė. Apeliantų teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-82-421/2017, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, todėl šia nutartimi neturėtų būti vadovaujamasi. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilų ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl kiekvienas buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ši byla nagrinėjama atsakovų T. B. ir R. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, sprendimas neskundžiamas (ieškovas apeliacinio skundo nepadavė, atsakovų apeliaciniame skunde nėra motyvų dėl šios teismo sprendimo dalies), todėl šioje dalyje teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.Bylos duomenys tvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklauso atsakovams (b.l. 6-7). Minėtas butas teisės aktų nustatyta tvarka yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos nuo 2014-10-21 ir nuo 2015-08-01 užaklintas karšto vandens paėmimo taškas (b.l. 6-7, 10, 11, 14, 15). Iš UAB „Žirmūnų būstas“, kuris yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, raštų matyti, kad šildymo prietaisų namo bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra (b.l. 39, 40). Ginčo dėl to byloje taip pat nėra.Ieškovas prašė priteisti ir pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų 318,04 EUR skolą už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2016-08-31, nurodydamas, kad skola susidarė už bendro naudojimo patalpų šildymą. Apeliantai (atsakovai) iš esmės nesutinka su ieškovo nurodyta skola, kadangi ji įvardinta kaip „už šilumą bendrosioms reikmėms“. Atsakovams nesuprantama, už ką konkrečiai (už kokias bendrąsias patalpas) ieškovas paskaičiavo minėtą sumą, kadangi ginčo name bendro naudojimo patalpų nėra, o name esančioje laiptinėje nėra šildymo prietaisų. Pirmosios instancijos teismas į šiuos apeliantų argumentus iš esmės nesigilino ir jų netyrė.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas, kaip (kokią metodiką taikant) ieškovo skola yra paskaičiuota, ar metodika taikyta (ne)pagrįstai, kadangi toks savarankiškas reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas, nėra ginčijamas pats skolos paskaičiavimo teisingumas. Iš byloje esančio 2015-01-27 Vilniaus energijos rašto Nr. 008-04-2267/477 matyti, kad šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas šildymui skirtą šilumos kiekį padauginus iš metodo Nr. 3 nustatyto koeficiento 0,20 (nes name yra viena laiptinė) ir paskirstomas proporcingai visų patalpų plotui (b.l. 16). Taigi „šilumą bendrosioms reikmėms“ sudaro už laiptinės šildymą paskaičiuotas mokestis.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-82-421/2017, kurioje teigiama, kad „pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantais, kad paminėta kasacinio teismo nutartis šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikoma, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa: minimoje kasacinio teismo nutartyje tarp šalių buvo kilęs ginčas iš teisinių santykių laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., taigi kasacinis teismas šioje nutartyje aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2008 sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-82-421/2017 taip pat citavo ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose taip pat buvo nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl teisinių santykių, kurie susiklostė laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymu 2014-12-01 Nr. 2014-18286) buvo nutarta papildyti 25 straipsnį 2 dalimi, pagal kurią daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šis pakeitimas įsigaliojo 2014 m. gruodžio 2 d. ir yra aktualus sprendžiant nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.Taigi nagrinėjamu atveju aktualesnė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016, kurioje teigiama, kad šalių teisiniams santykiams nuo 2014 m. gruodžio 2 d. taikytina tuo metu jau galiojusi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, pagal kurią daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkas neturi pareigos mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Teismas išaiškino, kad nors Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta pareiga pranešti šilumos tiekėjai apie tokį namo bendraturčių sutarimą, tačiau toks pranešimas – tai vienas iš namo patalpų savininkų ir šilumos tiekėjos teisių ir pareigų įgyvendinimo ir jų teisėtų interesų gynimo būdų.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors lingvistiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra daugumos savininkų sutikimo (sprendimo, oficialaus dokumento, rašto, pranešimo) nutraukti bendro naudojimo patalpose šilumos tiekimą, tačiau faktinė situacija iš esmės yra ta pati – laiptinė nėra šildoma (joje nėra įrengti šildymo prietaisai), ką patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie yra nepaneigti. Priešingai, į bylą yra pateiktas 2015 m. gruodžio 3 d. prašymas, pasirašytas visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, kuriame tvirtinama, kad name nėra šildomų bendro naudojimo patalpų (b.l. 37). Ieškovas oficialiu UAB „Žirmūnų būstas“ raštu buvo informuotas apie tai, kad šildymo prietaisų namo bendrojo naudojimo patalpose nėra (b.l. 40). Šiuo atveju ginčas dėl to, kad ieškovas skaičiavo skolą atsakovams už bendro naudojimo patalpų šildymą, iš esmės prasidėjo dar 2015 m. sausio mėnesį, kai buvo kreiptasi į UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Vilniaus energija“ su prašymu nurodyti, už ką yra skaičiuojami mokesčiai (b.l. 16, 36). Taigi, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuo 2014 m. gruodžio 2 d. atsakovams neturėjo būti skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl keistinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. (CPK 93 str. 5 d.). Taigi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo: 20 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 89) ir 200 EUR išlaidų už advokato pagalbą apmokėti, viso 220 EUR (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista lygiomis dalimis iš R. B. ir T. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 318,04 EUR skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-08-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,55 EUR bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovams R. B. ir T. B. 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.