- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2-885-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03455-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nemėžio komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 598,47 Eur tretiesiems asmenims ieškovės išmokėtą draudimo sumą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodo, kad įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę, nes išmokėjo 598,47 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkams dėl žalos, už kurią atsakinga atsakovė kaip namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja (administratorė). Ieškovė paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. name, (duomenys neskelbtini), dėl centrinio šildymo nuorintojo gedimo buvo užlietas (duomenys neskelbtini) butas (toliau – ir Įvykis Nr. 1), kuris buvo apdraustas gyventojų turto draudimu ir ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 476,17 Eur draudimo išmoką, o 2019 m. gegužės 20 d. name, (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio kanalizacijos stovo buvo užlietas gyventojų turto draudimu apdraustas (duomenys neskelbtini) butas (toliau – ir Įvykis Nr. 2), dėl ko ieškovė išmokėjo 122,30 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymi, kad atsakovė yra namų, kuriuose įvyko avarijos, administratorė, atsakinga už namų bendruosius objektus, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą centrinio šildymo nuorintojo ir kanalizacijos stovo būklę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, Įvykis Nr. 1 ir Įvykis Nr. 2 įvyko ne dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė pastebi, kad pati ieškovė neįrodinėja atsakovės neteisėto elgesio ar neveikimo, neįrodinėja fakto, kad atsakovė neprižiūrėjo ar netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo įrangą. Dėl Įvykio Nr. 1 atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas savavališkai (be šilumos sistemos prižiūrėtojo leidimo) vietoje pagal projektą numatyto nuorintojo įrengė ventilį, kurio jam nepavyko sandariai uždaryti. Atsakovės nuomone, Įvykis Nr. 1 įvyko dėl (duomenys neskelbtini) buto gyventojo kaltės. Dėl Įvykio Nr. 2 atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas nei Įvykio Nr. 2 metu, nei po jo nesikreipė į atsakovę su pranešimu apie jo bute esančią netvarkingą bendrojo naudojimo įrangą, taip pat nesikreipė su prašymais atlikti apžiūrą ar remontą. Atsakovė nurodė, kad drėgmė nagrinėjamu atveju galėjo atsirasti dėl buto savininko ar trečiųjų asmenų kaltės, tačiau šios aplinkybės nesiaiškintos, o padaryta vienašališka išvada, kad Įvykis Nr. 2 įvyko dėl netinkamai prižiūrimos bendrojo naudojimo įrangos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2021 m. vasario 9 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. atvykus apžiūrėti sugadinto turto (duomenys neskelbtini) bute (Įvykis Nr. 1) buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. bute trūko šildymo sistemos nuorintojas ir apliejo buto virtuvę, o Įvykis Nr. 2 įvyko dėl nesandaraus, trūkusio kanalizacijos stovo. Dėl Įvykio Nr. 2 ieškovė taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atvykus apžiūrėti sugadinto turto buvo nustatyta, jog draudėjo teigimu 2019 m. gegužės 20 d. buvo pastebėta drėkstanti siena ir iš karto pranešta atsakovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas, jokių veiksmų dėl centrinio šildymo nuorintojo ir kanalizacijos vamzdžio remonto darbų laiku nesiėmė, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu, nes atsakovė turėjo ne tik patikrinti namo centrinio šildymo nuorintojo ir kanalizacijos vamzdžio būklę, bet ir laiku juos suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Ieškovė pastebėjo, kad vykdant draudiminio įvykio tyrimą iš atsakovės nebuvo gauta jokios informacijos dėl vykdomų apžiūrų. Iš turto apžiūros aktų ir nuotraukų matyti, kad šildymo sistemos nuorintojas ir kanalizacijos vamzdis buvo sugedę, o atsakovė iki Įvykio Nr. 1 ir Įvykio Nr. 2 nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui. Atsakovė nepateikė jokių jos tinkamą priežiūrą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, vykdomų apžiūros aktų, pranešimų apie planuojamas vykdyti apžiūras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo iš subrogacijos ir statinių savininko (valdytojo) deliktinės atsakomybės teisinių santykių. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ byloje reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
6. Ieškovės teigimu, atsakovės deliktinė atsakomybė šiuo atveju kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Dėl Įvykio Nr. 1
7. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė (tuo metu UAB DK „PZU Lietuva“) ir I. S. 2008 m. spalio 13 d. sudarė gyventojų turto draudimą, numatydamos, kad draudimo vieta yra butas, (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame draudimo polise nurodyta, kad draudimo variantas – tvarkingas butas. 2018 m. gruodžio 27 d. pranešime apie įvykį nurodyta, kad minėtu adresu 2018 m. gruodžio 21 d. trūko šildymo sistemos nuorinimo čiaupas, užlieta virtuvė. 2018 m. gruodžio 28 d. žalos administravimo suvestinėje nurodytos apžiūros pastabos, t. y. nurodyta, kad klientas atsijungęs nuo centrinio šildymo, taip pat nurodyta, kad žala dėl centrinio šildymo nuorintojo gedimo. Byloje taip pat yra ieškovės ir I. S. pasirašytas 2019 m. sausio 2 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad bute trūko šildymo sistemos nuorintojas, kaltininko nėra. Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2019 m. kovo 4 d. išmokėjo I. S. 476,17 Eur draudimo išmoką.
8. Ieškovės nuomone, žala šiuo atveju kilo dėl šildymo sistemos trūkumų, t. y. turtas buvo aplietas dėl trūkusio šildymo sistemos nuorinimo čiaupo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad namo šildymo sistema yra eksploatuojama, prižiūrima ir tvarkoma atsakovės. Taigi, atsakovė yra šios sistemos valdytoja CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovės atsikirtimai yra susiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju nei neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei atsakovės kaltės dėl įvykio nebuvo, todėl jai negali kilti atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti žalą.
9. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, savo praktikoje yra nurodęs, kad šiame CK straipsnyje yra nustatyta, jog pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokiu atveju už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taigi, statinių savininkų (valdytojų) deliktinei atsakomybei būdinga tam tikra specifika, susijusi su įrodinėjimo naštos paskirstymu. Žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012).
10. Atsakovė atsiliepime žalos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto šildymo sistema yra atjungta nuo bendrojo naudojimo šildymo sistemos, o buto savininkai savavališkai (be šilumos sistemos prižiūrėtojo leidimo) vietoje pagal projektą numatyto nuorintojo įrengė ventilį, kurio nepavyko sandariai uždaryti. Atsakovės nuomone, žala turtui buvo padaryta dėl (duomenys neskelbtini) buto savininkų kaltės. Taigi, iš esmės atsakovė įrodinėja ją nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, t. y. kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (vietoje nuorintojo be leidimo įrengiant ventilį ir jo sandariai neuždarant).
11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. S. ir J. T. 2011 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu parengti ir išduoti projektavimo sąlygas inžinerinių tinklų rekonstrukcijai, butą, (duomenys neskelbtini), atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įrengiant autonominį – dujinį šildymą. Kad minėtas butas yra atsijungęs nuo centrinio šildymo yra nurodyta ir su ieškiniu pridėtuose dokumentuose (žalos administravimo suvestinėje, turto apžiūros akte). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atjungiant prietaisus statomos aklės ant stovų užžiedinant stovą ir pastatant nuorintojus aukščiausioje vietoje. Užsakovas J. T. aiškinamajame rašte pasirašė, kad su projektu sutinka. Vis dėlto, nepaisant byloje esančių duomenų apie minėto buto atsijungimą nuo centrinio šildymo sistemos, byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad minėto buto savininkai netinkamai įvykdė šildymo sistemos rekonstrukcijos technines sąlygas ar rekonstravimo projekto dalį dėl prietaisų atjungimo, rekonstrukcijos darbų nederino su atsakove ar asmenimis, atsakingais už šilumos tiekimą. Atsakovei neįrodžius aplinkybių, atleidžiančių ją nuo atsakomybės, ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 476,17 Eur I. S. išmokėtą drausimo sumą, pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu.
Dėl Įvykio Nr. 2
12. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė (tuo metu UAB DK „PZU Lietuva“) ir L. Z. 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė gyventojų turto draudimą, numatydami, kad draudimo vieta yra butas, (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame draudimo polise nurodyta, kad draudimo variantas – tvarkingas butas. 2019 m. lapkričio 5 d. pranešime apie įvykį nurodyta, kad minėtu adresu įvyko įvykis, kurio kaltininko nėra (nenustatytas), įvykio data minėtame pranešime nenurodyta. 2019 m. lapkričio 4 d. žalos administravimo suvestinėje nurodytos apžiūros pastabos, kad galimai nesandarus, nusidėvėjęs kanalizacijos stovas, drėgmės poveikis ilgalaikis, pelėsio nėra. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė ir L. Z. pasirašė turto apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad L. Z. 2019 m. gegužės 20 d. pastebėjo drėkstančią sieną, priežastis neaiški, galimai nesandarus kanalizacijos stovas, dėl drėgmės sugadinta 8,11 kv. m dažytų lubų, 6,29 kv. m tapetuotos sienos, neveikia „rozetė“ (kištukinis lizdas). Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. sumokėjo L. Z. 122,30 Eur draudimo išmoką. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama jai pervesti išmokėtą draudimo sumą. Į pretenziją atsakovė atsakė 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 5K-03, nurodydama, kad gautą pretenziją atmeta, nes dėl 2019 m. gegužės 20 d. įvykio atsakovei nieko nėra žinoma, įvykis nebuvo tirtas. Atsakyme nurodyta, kad atsakovė, gavusi informaciją iš buto savininko, privalo apžiūrėti įvykio vietą, nustatyti įvykio priežastį ir surašyti apžiūros aktą. Turto apžiūros akte nurodyta, kad, draudėjo teigimu, apie pastebėtą drėkstančią sieną buvo iš karto pranešta atsakovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad buto savininkai į atsakovę nesikreipė, o ieškovė vienašališkai nusprendė, kad atsakovė yra kalta dėl įvykio.
13. Kaip minėta, CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina statinių savininko (valdytojo) atsakomybę be kaltės, tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog žala buvo padaryta dėl įrenginių ar kitokių konstrukcijų, kurių valdytoja yra atsakovė, trūkumų. Žalos administravimo suvestinėje nurodyta, kad galimai nesandarus, nusidėvėjęs kanalizacijos stovas; turto apžiūros akte nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. pastebėtos drėkstančios sienos priežastis neaiški, galimai nesandarus kanalizacijos stovas. Taigi, įvykio apžiūros dokumentuose yra padarytos tik prielaidos dėl sienos drėkimo priežasčių, tačiau ieškovei objektyviais duomenimis neįrodžius CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusius su padarytos žalos priežastimi, t. y. nepateikus įrodymų dėl kanalizacijos stovo trūkumų (nesandarumo), ieškovės reikalavimas dėl 122,30 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, atmetamas kaip nepagrįstas. Nors ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ir nurodė, kad iš turto apžiūros aktų ir nuotraukų matyti, kad kanalizacijos vamzdis buvo „sugedęs“, tačiau teismas tokius ieškovės argumentus, atsižvelgdamas į aptartą turto apžiūros akto turinį, atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pastebi, kad kanalizacijos stovas pagal savo paskirtį negali būti sugedęs, o jo nesandarumo ar kitokių trūkumų byloje pateiktose nuotraukose nematyti, nes kanalizacijos stovas nėra užfiksuotas į bylą pateiktose nuotraukose.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovės 476,17 Eur išmokėtos sumos bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanas nuo priteistos sumos (476,17 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. sumokėjo už ieškinį 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš viso 598,47 Eur patenkintas iš dalies (priteista 80 proc. prašytos sumos), ieškovė įgijo teisę į 80 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 12 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 80 proc).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 441 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186063262) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) naudai 476,17 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 17 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (476,17 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12 Eur (dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.