Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (vadovu), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalį, 160 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą vedančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, t.y. neįtraukė į apskaitą faktiškai įvykusio prekių pardavimo už 26403,28 Eur, nedeklaravo ir savalaikiai nesumokėjo – 4582,39 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumos. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, direktoriaus A. M. 2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių už bendrą 26403,28 Eur sumą, tačiau minėto pardavimo neužregistravo apskaitos registruose, neįtraukė į apskaitą ir VMI pateiktose deklaracijose už 2019 m. kovo-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn. nedeklaravo 26403,28 Eur pardavimų sumos ir 4582,39 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumos. Pagal 2019 m. kovo-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų išrašus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui pateiktose elektroniniu būdu Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 26403,28 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų tiekimų ir 4582,39 Eur mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumos. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijusi prekių už bendrą 24264,30 Eur sumą (iš jų Pridėtinės vertės mokesčio suma - 4211,16 Eur), kurios buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, susimažino apmokestinamąsias pajamas ir pasididino PVM atskaitą 4211,16 Eur sumai. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 metais iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. gegužės 31 d. Serija SMG, Nr. 5345 (už bendrą 11331,01 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma - 1966,54 Eur), 2019 m. birželio 28 d. Serija SMG, Nr. 5387 (už bendrą 8313,05 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma 1442,76 Eur), 2019 m. kovo 29 d. Serija SMG, Nr. 5272 (už bendrą 4620,24 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma - 801,86 Eur) įsigijo statybinius blokelius, klijus, sąramas. Minėtų prekių bendrovė savo vykdomoje veikloje nenaudojo, o 2019 metais minėtos prekės buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės statomame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į A. M. pateiktą paaiškinimą bei išanalizavus duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrovė nėra įrengusi kasos aparato gautoms iš klientų pajamoms apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, nors bendrovė vykdo mažmeninę prekybą nurodytu adresu. Tokiais veiksmais įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1289 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 4 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 4 dalyje, 160 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole A. M. nurodė, kad su nusižengimu dėl kasos aparato sutinka ir dėl jo gailisi. Bendrovė patikrinimo metu įsigijo kasos aparatą ir jis jau naudojamas UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pardavė blokelius namo statybai. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio neužregistravo, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo apyvartinių lėšų ir išrašytos sąskaitos jai parduotoms prekėms nebūtų galėjusi apmokėti. Dėl to, kad neužregistravo sandorio gailisi. Padarytą pažeidimą eliminavo, t.y. 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą visoms 2019 m. parduotoms prekėms (b.l. 5).

A. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažino ir nurodė, kad jis yra įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo įsigyti blokelius, bet kadangi įmonėje nebuvo lėšų, tai juos pirko iš kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) lėšų, o vėliau tuos blokelius pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas. Iki patikrinimo, pridėtinės vertės mokestis nebuvo sumokėtas. Iki patikrinimo nebuvo įformintas prekių pirkimas-pardavimas. Jis 15 metų dirba su orderių išrašymu, niekada nereikėjo kasos aparato įmonėje, VMI niekada jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo metu įmonė nusipirko kasos aparatą, nors faktiškai jis nėra reikalingas, nes per dieną būna 1-2 klientai. Paaiškino, kad padarytą pažeidimą eliminavo, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą visoms 2019 m. parduotoms prekėms, todėl valstybei žala nebuvo padaryta.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimas pradėtas dėl galimai neapskaitomų pajamų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nuvykus į įmonę, įmonėje buvo vienas darbuotojas, tuo metu prie prekystalio. Buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu pirko durų rankeną ir sumokėjo avansą už duris, tačiau pinigai nebuvo nuskaityti, nebuvo išduotas joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Parduotuvėje nebuvo kasos aparto, nors UAB (duomenys neskelbtini) vykdo mažmeninę prekybą. Patikrinimo metu jis išsiėmė dalį įmonės dokumentų, apžiūrėjo parduotuvėje esančias prekes. Vėliau, po patikrinimo, direktorius pateikė finansinius dokumentus, kuriuos vertino jo kolegė V. P.. Taip pat paaiškino, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos įmonės veikloje, nors įsigytų prekių išlaidos buvo įtrauktos į apskaitą. Tokiu būdu įmonėje buvo nustatyti pažeidimai.

Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas atliktas pagal Kriminalinės žvalgybos gautą informaciją. Ji iki patikrinimo išanalizavo įmonės duomenis. Patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis pirkimas. Pardavėjas gautų pajamų neapskaitė, nes kasos aparatas nebuvo įrengtas, įmonė neturėjo kasos aparato. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo statybinių blokelių, kurių nepanaudojo. A. M. nurodė, kad nebuvo įformintas sandoris, nes UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo apyvartinių lėšų tuo metu, todėl pirko iš kitos įmonės, kurios vadovas yra. Kadangi jis abiejų įmonių vadovas, tai didelio pažeidimo nematė. Tačiau formaliai pažeidimas buvo padarytas, nes nebuvo įformintas pirkimo – paradimo sandoris, iš vienos įmonės į kitą ir atsirado nepriemoka. Kadangi blokeliai buvo pirkti UAB (duomenys neskelbtini), jie neteisėtai pasidarė PVM atskaitą. Nors jie tų prekių savo veikloje nenaudojo. Prekės panaudotos, jų įmonėje nebėra, tačiau oficialaus pardavimo, kurio suma 26403,28 Eur (į (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė) įmonėje nebuvo. Realiai padarytas pardavimas ir pajamos neapskaitytos, todėl PVM atskaita neteisėta. Po patikrinimo A. M. eliminavo pažeidimą, sutvarkė buhalterinę apskaitą. Valstybei žala nėra padaryta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo įrodyta: 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 8-9), administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0046-ANR_P-100-2020 (b. l. 4-5), 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-19-8495-A-4 (b. l. 10-12), 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktu Nr. 04112-1-19-8495-A1 (b.l. 13-14), 2020 m. rugsėjo 28 d. A. M. paaiškinimu, PVM sąskaitomis-faktūromis (b.l. 17-20), liudytojų A. T. bei V. P. teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismui nekyla abejonių, jog A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d., būdamas atsakingas už įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą vedančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, t.y. neįtraukė į apskaitą faktiškai įvykusio prekių pardavimo už 26403,28 Eur, nedeklaravo ir savalaikiai nesumokėjo – 4582,39 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumos. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, direktoriaus A. M. 2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių už bendrą 26403,28 Eur sumą, tačiau minėto pardavimo neužregistravo apskaitos registruose, neįtraukė į apskaitą ir VMI pateiktose deklaracijose už 2019 m. kovo-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn. nedeklaravo 26403,28 Eur pardavimų sumos ir 4582,39 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumos. Pagal 2019 m. kovo-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų išrašus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui pateiktose elektroniniu būdu Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 26403,28 Eur Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų tiekimų ir 4582,39 Eur mokėtino į biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio sumos. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijusi prekių už bendrą 24264,30 Eur sumą (iš jų Pridėtinės vertės mokesčio suma - 4211,16 Eur), kurios buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, susimažino apmokestinamąsias pajamas ir pasididino PVM atskaitą 4211,16 Eur sumai. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 metais iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras :2019 m. gegužės 31 d. Serija SMG, Nr. 5345 (už bendrą 11331,01 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma 1966,54 Eur), 2019 m. birželio 28 d. Serija SMG, Nr. 5387 (už bendrą 8313,05 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma 1442,76 Eur), 2019 m. kovo 29 d. Serija SMG, Nr. 5272 (už bendrą 4620,24 Eur sumą (Pridėtinės vertės mokesčio suma 801,86 Eur) įsigijo statybinius blokelius, klijus, sąramas. Minėtų prekių bendrovė savo vykdomoje veikloje nenaudojo, o 2019 metais minėtos prekės buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės statomame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į A. M. pateiktą paaiškinimą bei išanalizavus duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrovė nėra įrengusi kasos aparato gautoms iš klientų pajamoms apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, nors bendrovė vykdo mažmeninę prekybą nurodytu adresu. Tokie UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 160 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje bei 205 straipsnio 6 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas asmenims užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų

Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė keturis administracinius nusižengimus prekybai ir finansų sistemai. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. A. M. dirba įmonių - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Padarytus nusižengimus, po atlikto patikrinimo, eliminavo. Valstybei žala padaryta nebuvo. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie A. M. baustumą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus minimalias ANK 160 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 4 dalies ir ANK 205 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. pripažino padaręs nusižengimus, pažeidimus po patikrinimo, eliminavo, į tai, kad valstybei žala padaryta nebuvo, todėl ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl A. M. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, ir jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. M. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 205 straipsnio 6 dalies – ribose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 160 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirti:

- už nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą;

- už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

- už nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- už nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. M. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20123829713, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.