Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-128-258/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2A-128-258/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21430-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
UAB „Telmento transportas“
Atsakovas
BTA Insurance Company
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 1.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-128-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21430-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Telmento transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo pagal ieškovo UAB „Telmento transportas“ ieškinį atsakovui BTA Insurance Company, veikiančio per filialą Lietuvoje, trečiasis asmuo byloje A. K., dėl žalos atlyginimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 394,72 Eur (46 249,30 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012 m. sausio 14 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 061685. 2012 m. sausio 16 d. ieškovo darbuotojui A. K. būnant komandiruotėje bei valdant ieškovui priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AS 440S45, kuris stovėjo degalinėje „Agip“ prie Prancūzijos miesto Liono, kabinoje kilo gaisras ir apdegė vairuotojo kabina. A. K. gaisrą nedelsiat užgesino savo jėgomis ir apie tai informavo ieškovo vadybininką, patikindamas, kad gaisras kilo dėl trumpo sujungimo. 2012 m. sausio 16 d. Prancūzijoje buvo suteikta techninė pagalba servise „Calade Poids Lourds“, kuomet nustatyta, jog nėra jokių įrodymų, kad originalus „Iveco“ gaminys būtų dalyvavęs įvykyje. Dėl šios priežastis Italijos gamykla „Iveco“ nurodė nesanti atsakinga dėl įvykio. Automobilio remontą atliko UAB „Ivetra ir Ko“, kuri 2012 m. liepos 13 d. rašte nurodė, kad gaisras įvyko ne dėl techninio gedimo, o dėl išorinių faktorių. Ieškovas atsakovą apie įvykį informavo 2012 m. sauso 20 d., tačiau atsakovas 2012 m. gegužės 28 d. raštu nurodė atsisakantis mokėti draudimo išmoką remiantis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės) 13.3.2. punktu, nes nebuvo pranešta atitinkamoms institucijoms. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, pažymėdamas, kad atsakovas nors ir pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau atsisako sumokėti draudimo išmoką išimtinai dėl formalių pagrindų, t. y. nepranešimo atitinkamoms institucijoms.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas 2012 m. gegužės 28 d., tuo trapu ieškovas reiškia ieškinį praėjus dvejiems metams, t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, reikalavimams pareikšti. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. gegužės 28 d., todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Be to, atsakovas teigia pagrįstai atsisakęs išmokėti draudimo išmoką, vadovaujantis Taisyklių 13.3.2. ir 5.4. punktų nuostatomis, nustatančiomis draudėjo pareigą kilus gaisrui pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, bei visų reikalingų dokumentų draudžiamojo įvykio priežastims bei žalos dydžiui nustatyti pateikimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime nurodė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad gaisro kilimo priežastys jam nežinomos, jis buvo įsitikinęs, jog gaisras kilo dėl trumpo sujungimo. Po įvykio nedelsiant informavo ieškovą, kuris nurodė kaip elgtis toliau, tame tarpe ir nepranešti atitinkamoms institucijoms, motyvuodamas, kad šie veiksmai jau atlikti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo kategoriškas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, vien dėl to, jog nedelsiant užgesinus gaisrą, t. y. lokalizavus žalos padarinius, nebuvo pranešta Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, nelaikytinas pagrįstu. Taisyklių Bendrųjų sąlygų 8.2. punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas ar naudos gavėjas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nevykdo Taisyklėse nurodytų pareigų, BTA turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Taigi, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nesant jokių duomenų, kad pareiga pranešti neįvykdyta tyčia, teismas vertino, kad atsakovas turėjo spręsti dėl draudimo išmokos sumažinimo, bet ne visiškai atsisakyti ją išmokėti.

Teismas nesutiko su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad draudimo kompanijos įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu sustabdo ieškinio senaties terminą šio atžvilgiu. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas atsakovu, tačiau ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukimas naujas antrasis atsakovas, tai naujiems tinkamiems atsakovams ieškinio senaties terminas nutraukimas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis. Šiuo atveju, draudimo kompanijos įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nei sustabdė, nei nutraukė ieškinio senaties. Klaipėdos apygardos teismo sprendime pažymėta, kad ieškovui buvo siūloma keisti atsakovą, tačiau šis atsisakė. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. gegužės 28 d., tuo tarpu ieškinys draudimo bendrovei teisme gautas 2014 m. birželio 25 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Konstatavus ieškinio senaties termino parleidimą, neprašant termino atnaujinti, teismas sprendė, kad ieškinys yra atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Telmento transportas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisiant iš BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje 9 407,48 Eur.

Atsiliepimas

Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje konstatuojamas ieškinio senaties termino praleidimas bei tai, jog neprašant ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškinys išimtinai šiuo pagrindu buvo atmestas (CK 1.131 str. 1 d.).

2. Remiantis LR CK 1.130 str. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka. 2012-05-28 prasidėjusį ieškinio senaties terminą nutraukė 2012-09-19 ieškinio pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

3. UAB „Telmento transportas“, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir svarstydamas bei tenkindamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, turėjo vadovautis ex officio pareiga - kai pažeista teisė turi būti ginama, o dėl svarbios priežasties praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas nesvarbu, ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar ne (CK 1.131 str. 2 d.).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsižvelgti, kad galimai praleistas ieškinio senaties terminas neturėjo jokios įtakos tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, turtinėms pareigoms, šios nagrinėjamos bylos aplinkybės buvo galima nustatyti pilnai ir tiksliai. Pirmosios instancijos teismas turėjo prioritetiškai vertinti nukentėjusios šalies, t.y. žalą patyrusio asmens - ieškovo - turtinius interesus, o ne komercinio subjekto formalų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą BTA Insurance Company prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą civilinėje palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1.Ieškovas ydingai interpretuoja LR CK 1.130 str. 3 d., kurioje pasakyta, jog jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo/įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinių santykių galima pareikšti tapatų reikalavimą. LR CK 1.130 str. 2 d., kuria remiasi apeliantas, nurodymas, kad ieškinio senaties terminas nutrūko, negali būti taikoma. Šiuo atveju skiriasi ginčo teisinis santykis, ginčo šalys, bei pats reikalavimo pagrindas, dėl ko ieškinio senaties terminas niekuomet nebuvo nutrukęs.

2. Pagal ieškinio senaties terminus reglamentuojančių teisės normų loginę-sisteminę analizę, neįmanoma atnaujinti ieškinio senaties termino nenustačius, ar ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Priežasčių dėl kurių buvo praleista ieškinio senatis, nustatymas galimas tik surinkus bei ištyrus pateiktus įrodymus. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, bei neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių.

3. Nėra reikšmingas ir apelianto argumentas, kad atsakovui buvo žinoma apie teismo procesą pagal UAB „Telmento transportas“ ieškinį atsakovui A. K., kadangi BTA Insurance Company SE buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Tai niekaip nekeičia ieškinio senaties skaičiavimo terminų ar ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų.

4. Ieškovas iš dalies kaltas dėl esamos situacijos ir dėl to, kad nepasinaudojo savo teise kasacine tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-18 sprendimą, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimas buvo panaikintas, o ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo argumentai, kad žalą padaręs darbuotojas nėra tinkamas atsakovas, o tinkamu atsakovu turėtų būti draudimo bendrovė, trečiuoju asmeniu toje byloje buvusio draudiko nuomone, yra visiškai nepagrįsti. Savanoriškos turto (transporto priemonės) draudimo sutarties sudarymas negali užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui kreiptis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į žalą padariusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) UAB „Telmento transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. sausio 14 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 061685 (t. I, b. l. 20-34). 2012 m. sausio 16 d. ieškovo darbuotojui A. K. būnant komandiruotėje bei valdant ieškovui priklausantį automobilį, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) AS 440S45, kuris stovėjo degalinėje „Agip“ prie Prancūzijos miesto Liono, kabinoje kilo gaisras ir apdegė vairuotojo kabina. A. K. gaisrą nedelsiat užgesino savo jėgomis ir apie tai pranešė savo darbdaviui (ieškovui). Ieškovas 2012 m. sauso 20 d. kreipėsi į draudimo bendrovę – atsakovą, kad šis atlygintų transporto priemonės salono viduje kilusio gaisro metu atsiradusią žalą. 2012 m. gegužės 28 d. raštu draudimo kompanija pranešė, jog pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 (galiojusių draudimo sutarties sudarymo metu) 5.4p. „BTA nemoka draudimo išmokos, jeigu Draudėjas, Naudos gavėjas arba kitas transporto priemonės teisėtas valdytojas nepateikė BTA visų reikalingų dokumentų draudžiamojo įvykio priežastims bei žalos dydžiui nustatyti, taip pat policijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų išduotų pažymų“, bei tų pačių Taisyklių 13.3.2 p :“Draudėjo pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui ir draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra Teisėto transporto priemonės naudotojo žemiau išvardintų pareigų vykdymas: kilus gaisrui nedelsiant pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, įvykus stichinėms nelaimėms ir nelaimingiems atsitikimams nedelsiant pranešti policijai, priklausomai nuo esamos situacijos pranešti kitoms reikiamoms tarnyboms“, draudimo išmokos už įvykio metu atsiradusią žalą Jūsų transporto priemonei mokėti pagrindo neturime, kadangi apie minėtą įvykį nebuvo pranešta priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškinys nepagrįstai buvo atmestas tik dėl to, kad buvo praleistas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Be to, apelianto teigimu, 2012-05-28 prasidėjusį ieškinio senaties terminą nutraukė 2012-09-19 ieškinio pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą 2012-05-28, kuomet atsakovas atsisakė vykdyti sutartinę prievolę- išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl draudimo išmokos už įvykio metu atsiradusią žalą transporto priemonei atlyginimo atsakovui BTA Insurance Company tik 2014-06-25. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-05-28d.

Apelianto teigimu, 2012-05-28 prasidėjusį ieškinio senaties terminą nutraukė 2012-09-19 ieškinio pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kur ieškovas reiškė reikalavimą savo darbuotojui dėl materialinės atsakomybės taikymo, prašydamas iš darbuotojo atlyginti žalą, padarytą netinkamai atliekant jam pavestas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje byloje trečiuoju asmeniu buvo BTA Insurance Company, tačiau ieškinio senatį nutraukia ieškinio pareiškimas konkrečiam asmeniui dėl konkretaus reikalavimo, todėl pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad draudimo kompanijos įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu byloje dėl žalos, susijusios su darbdavio turto vertės sumažėjimu atlyginimo, nesustabdė ieškinio senaties termino reiškiant reikalavimą, iš Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties, draudiko atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kokiais nors veiksmais pripažinęs savo prievolę ieškovui ir nutraukęs ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, tačiau nurodo, kad teismas tenkindamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, turėjo nustatyti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl galimybės atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

Apelianto teigimu, svarbia priežastimi turi būti laikoma aplinkybė, kad ieškovas remdamasis UAB „Ivetra ir Ko“ pranešimu, kuriuo buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl išorinių priežasčių kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo patraukdamas atsakovu vilkiko vairuotoją. Pažymi, kad kreipdamasis į teismą pagrįstai tikėjosi, kad gaisras kilo dėl aplaidžių ir neatsargių vilkiko vairuotojo veiksmų. Tik Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, kad gaisras įvyko dėl trečiojo asmens neatsargaus elgesio su ugnimi, apeliantas buvo priverstas apginti savo pažeistus turtinius interesus Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovu traukiant draudimo kompaniją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas apie savo pažeistų teisių pažeidimą sužinojo 2012-05-28, kuomet atsakovas atsisakė tenkinti apelianto pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Akivaizdu, kad ieškovas, gavęs atsakovo atsisakymą tenkinti pretenziją, negalėjo nesuvokti, kad būtent nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškiniui iš draudimo teisinių santykių pareikši. Tačiau apeliantas gavęs iš draudiko atsisakymą vykdyti sutartinę prievolę, kreipėsi į teismą su ieškiniu pasirinkdamas kitą savo pažeistos teisės gynimo būdą, reikšdamas reikalavimą ne draudikui, reikalaujant išmokėti draudimo išmoką o savo darbuotojui, t.y. vilkiko vairuotojui dėl žalos atlyginimo, remdamasis darbdavio ir darbuotojo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu.

Šioje byloje ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl ieškovas, pasirinkdamas tokį gynimo būdą turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad nereikšdamas ieškinio draudikui rizikuoja praleisti vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant bylą pagal apelianto ieškinį atsakovui A. K. buvo keliamas klausimas dėl atsakovo pakeitimo byloje tinkamu atsakovu, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Atmestini apelianto argumentai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-18 tapo žinoma, kad žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė, o ne A. K.. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė