Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05485-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija

27.3.1.10.; 30.9.1.;121.21.

2012 m. balandžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6440-362/2011 pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams I. Š. ir V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. Š. ir V. Š. 9546,07 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje. Pradžioje buvo galvota imti paskolą, tačiau vėliau to atsisakyta, nutarta namą modernizuoti už namo gyventojų pinigus. Vykstant modernizavimo procesui, atsakovams, kurie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, buvo išrašytos sąskaitos, nurodant apmokėjimo datas. Viso išrašytos penkios sąskaitos už 9312,85 Lt, tačiau nė viena iš sąskaitų nėra apmokėta. Teigia, kad atsakovai kaip bendraturčiai turi pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu, tačiau jie šios pareigos nevykdo.

A. I. Š. ir V. Š. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jiems yra žinoma, jog visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta namą modernizuoti, taip pat žinoma, jog buvo nuspręsta tuo tikslu imti paskolą. Kodėl to nebuvo padaryta, nežino. Jų šeimos pajamos yra mažos, buvo tikimasi, jog bus paimta paskola. Siūlė mokėti skolą dalimis, bet į pasiūlymus dėmesio nebuvo kreipiama.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai solidariai iš atsakovų V. Š. ir I. Š. 9312,85 Lt skolą už renovacijos darbus, 233,22 Lt palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 42469,30 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 286 Lt žyminio mokesčio ir 2700 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Priteisė solidariai iš atsakovų V. Š. ir I. Š. 6,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad LR CK 4.83 str. 4 d. numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, arba dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Nustatė, kad 2007 m. kovo 23 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau „Bendrija”) narių visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta modernizuoti namą, tam paimti paskolą ir atsakovams apie šį susirinkimo sprendimą buvo pranešta. 2009 m. birželio 4 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime pasiūlyta surengti dar vieną susirinkimą dėl namo renovavimo, valstybės paramos pasinaudojimu, bei siūloma neimti paskolos. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime aptarti renovacijos darbai bei apmokėjimas už juos, nutarta pareiga visiems butų savininkams įmokėti pradinius įnašus, atidaryti atskirą sąskaitą banke namo renovavimui skirtų lėšų kaupimui, klausimai dėl paskolos paėmimo svarstomi nebuvo. 2011 m. gruodžio 14 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta imti paskolą, dengiant socialiai remtinų šeimų skolas dėl renovacijos, kitų šeimų prašymai atmesti. Pažymėjo, kad duomenų, jog šie visuotinių susirinkimų sprendimai būtų ginčijami, teismui nepateikta. Nurodė, kad byloje nėra ginčijama nei renovacijos darbų kaina ir apimtys, nei atlikimas, nei įsiskolinimo dydis, nei tai, kad atsakovai yra bendraturčiai ir Bendrijos nariai, atsakovai tik nurodo, jog jie neturi mokėti, kadangi bendrijos visuotiniame narių susirinkime, neva, buvo nuspręsta atsiskaitymui už renovavimo darbus imti paskolą. Pažymėjo, kad paskolos ėmimas ar neėmimas šioje byloje neturi lemiamos reikšmės. Nepriklausomai nuo to, ar Bendrija būtų ėmusi paskolą atsiskaitymui su rangovais, ar būtų nuspręsta paskolos neimti ir renovaciją vykdyti iš gyventojų pinigų, visiems bendraturčiams išlieka pareiga sumokėti proporcingai turimai turto daliai už atliktus darbus. Nurodė, kad paėmus paskolą, ta suma būtų dar didesnė.

A. I. Š. ir V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių nepagrindė įrodymais, t.y. nepagrįstai konstatavo, jog 2009 m. birželio 4 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta paskolos neimti. Darydamas tokią išvadą teismas pažeidė LR CK 2.90 str. 2 d., kur numatyta , kad protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Priešingai, nei nustatė teismas, 2009 m. birželio 4 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole nėra nurodyti nei balsavimo rezultatai, nei konkretaus sprendimo neimti paskolos. Atsakovai vertina, kad protokolo tekstas, kuriame nurodyta apie pasiūlymą paskolos neimti, apskritai yra prirašytas, kad paskolos klausimas nebuvo svarstomas ir dėl jo nebuvo balsuojama.

2. Tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs pagrindą padaryti išvadą, kad iki atnaujinimo buvusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), būklė atitiko privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl namo atnaujinimas nebuvo neišvengiamai būtinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kurie nors daugiabučio namo elementai, konstrukcijos neatitinka privalomų statybos techninio reglamentų reikalavimų ir kad dėl to buvo reikalingas remontas.

3. LR CK 4.83 str. 2 dalies 2 punkte nustatyta, kokie butų ir kitų patalpų savininkų interesai laikomi teisėtais. Interesų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Teisėtų interesų tarpe nėra nurodytas su namo modernizavimu susijusių prievolių prisiėmimas Bendrijos vardu, kai Bendrija dar nėra sukaupusi lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. LR CK 4.82 str. 3 d. taip pat nenumato Daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės reikalauti padengti išlaidas, kurias Bendrija patyrė apmokėdama arba prisiimdama prievolę apmokėti atnaujinimo, modernizavimo darbus. Minėtoje tesės normoje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo dėl atnaujinimo, modernizavimo prisiimtą prievolę apmokėti rangovams už darbus ir medžiagas perkėlė atsakovams, nors įstatymas tokios galimybės nenumato, įstatymu numatyta tik atsakovų prievolė kaupti namo atnaujinimui Bendrijos nustatyto dydžio lėšas.

4. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. numatyta, kad Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad iš atsakovų priteistos išlaidos būtų susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, kad dėl modernizavimo buvo priimtas Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, kad dėl priimto bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagerėja bendras turtas, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisės aktai su šiomis aplinkybėmis nesieja jokių teisinių pasekmių.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad LR CK 4.83 str. 4 d. nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šie kasacinio teismo išaiškinimai yra nebeaktualūs, kadangi priimti dėl teisinių santykių, atsiradusių iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)) 13 str. 3 d. (įstatymo redakcija Nr. XI-355, 2009-07-17) įsigaliojimo.

6. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 str. 2 dalyje paminėta metodika įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, 2.3 punkte, kur nustatyta, kad kaupiamojo įnašo mėnesinė įmoka, kurią apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kitoms įmokoms, susijusioms su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, mokėti laikotarpiu iki projekte numatytų darbų pabaigos, tenkanti buto naudingojo ploto arba kitų patalpų bendrojo ploto 1 kv. metrui, neturi būti didesnė kaip 0,7 Lt/m² per mėnesį (išskyrus tuos atvejus, kai didesnei įmokai raštu pritaria buto ar kitų patalpų savininkas). Iki 2009-09-01 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų Bendrijos susirinkime nebuvo priimti sprendimai dėl kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) konkretaus dydžio, rangos sutartys dėl modernizavimo darbų nebuvo pasirašytos ir patys rangos darbai nebuvo pradėti, todėl ieškovo reikalavimų atžvilgiu taikytinos 2009-09-01 įsigaliojusios Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 str. 3 d. normos.

7. Skundžiamu sprendimu teismas, pažeisdamas Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, 2.3 punktą, priteisė iš atsakovų sumą, viršijančią maksimalią 0,7 Lt/m² per mėnesį kaupiamojo įnašo mėnesinę įmoką, tenkančią atsakovų buto naudingojo ploto 1 kv. metrui. Be to, dėl kaupiamojo įnašo dydžio nėra priimtas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kaupiamojo įnašo dydis bendrijos narių susirinkime gali būti nustatytas ir mažesnis, todėl, neegzistuoja teisinis pagrindas priteisti iš atsakovų modernizavimo išlaidas ar jų dalį ieškovui.

I. D. namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad teismas sprendime tinkamai pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčijami nei renovacijos kaina, apimtys, atlikimas, įsiskolinimo dydis ir pan. Vadinasi, atsakovai sutiko su visais ieškovo dalyvių – Bendrijos narių susirinkimo sprendimais, įskaitant sprendimus ir dėl paskolos namo renovacijai neėmimo ir pan. Būtent atsakovai turėjo imtis veiksmų, siekdami nuginčyti 2009-06-04 protokole nurodytus ir priimtus Bendrijos narių susirinkimo sprendimus, kaip netinkamus ir pažeidžiančius atsakovų interesus, o ne teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis iniciatyvos ir pripažinti 2009-06-04 protokole nurodytus sprendimus netinkamais.

2. Atsakovo argumentacija, apie tai, jog teismas nevertino ar būtina namo renovacija, bei nevertino fakto, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl renovacijos būtinumo, yra visiškai nereikšminga ir iš esmės nepagrįsta, nes bylos dalykas buvo reikalavimas priteisti skolą už namo renovacijos darbus, kuomet didžioji namo gyventoju dalis yra priėmusi sprendimą renovuoti namą.

3. Ieškovas (Bendrija) 2007-03-23 nusprendė modernizuoti namą, 2009-09-01 susirinkime nesprendė klausimo dėl kaupiamojo fondo lėšų, nes dar 2009-09-01 negaliojo apeliantų minimas 2009 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1725, kurio 2.3 punkte kalbama apie kaupiamąjį fondą. Beje, kaupiamasis fondas skirtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kitoms įmokoms, susijusioms su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (kredito palūkanos, draudimo, projekto administravimo išlaidos ir kt.). Ieškovas apeliantams pateikė sąskaitas, išrašytas 2010 m. spalio - 2011 m. gegužės mėnesiais dėl konkrečių statybinių namo renovacijos darbų atlyginimo, o ne dėl namo (modernizavimo) projekto parengimo ar kitų įmokų, susijusių su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (kredito palūkanomis, draudimo, projekto administravimo išlaidomis).

4. Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3 d.). Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 29 str. 1 d. 5 punkte yra nuostata, kad Bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nurodytas įmokas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl bylos esmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė teisės normas, pakankamai aiškiai argumentavo savo išvadas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir būtinumo jį tenkinti.

Byloje sprendžiami teisės normų dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

A. I. Š. ir V. Š. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai; jiems nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (7 b. l.) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendros namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir patalpos.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Byloje yra nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų ir konstrukcijų valdymui ir tvarkymui yra įsteigta ir nuo 1999-04-12 įregistruota viešame juridinių asmenų registre „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ (į. k. 145504970).

2007 m. kovo 23 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta: „dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje; apšildyti pilnai namo sienas, apšiltinti stogą, pakeisti langus, pertvarkyti šildymo sistemą, pakeisti šalto ir karšto vandens vamzdynus, pakeisti laiptinių duris, perdažyti laiptines ir atlikti kitus darbus; siekti gauti valstybės paramą 50 proc.; sudaryti investicinį projektą pagal atliktą namo techninio stovio apžiūros aktą; sukaupti 10 proc. lėšų nuo atstatomųjų darbų vertės; paimti banko paskolą“ (8-9 b. l.). Atsakovams I. Š. ir V. Š. apie šį susirinkimą buvo pranešta (10-11 b. l.).

2008 m. balandžio 4-7 dienomis dalis butų savininkų (tame tarpe atsakovas V. Š.) pasirašė pareiškimą Bendrijos pirmininkui, kuriame nurodė, kad nesutinka su namo renovacija, nes neaiškus renovavimo ekonominis efektas, nėra tvirtų garantijų, kad Vyriausybė padengs nurodytą renovavimo išlaidų dalį, kad kredito paėmimas iš banko namo bendrijos vardu „kvepia afera“, kad namo sienų apšiltinimo medžiagos nėra patikimos (41 b. l.).

2009 m. birželio 4 d. Bendrijos visuotiniame susirinkime vėl buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) namo renovavimo klausimas. Bendrijos pirmininkas informavo, kad baigiamas paruošti techninis projektas; supažindino susirinkimo dalyvius, kokius darbus numatoma atlikti; kad numatomų darbų vertė 734 662,90 Lt; kad valstybės parama sudaro 367 331 Lt, todėl gyventojams tektų mokėti 367 331,90 Lt, kas sudaro 149,395 Lt už 1 kv. m. Susirinkimo dalyviai diskutavo, ar apskritai būtina renovuoti namą ir nutarta surengti dar vieną susirinkimą dėl namo renovavimo (36-37 b. l.).

2009 m. rugpjūčio 3 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta: nustatyti renovacijos darbų apimtį nuo 688 000 Lt iki 728 000 Lt, 1 kv. m -140 Lt su pilnu visų sienų apšiltinimu; sumokėti 1000 Lt pradinį įnašą per 1 mėnesį po to, kai bus paskelbtas konkursas; atidaryti sąskaitą banke dėl lėšų kaupimo apmokėjimui už atliktus darbus; apmokėjimą už techninį projektą pratęsti iki 2009-09-17; jei atsiras nedalyvaujančių renovacijoje, lėšų išreikalavimui sudaryti sutartį su juristu; pritarti dėl techninio projekto užsakymo ir sudarytos sutarties. Klausimas dėl paskolos paėmimo iš banko šiame susirinkime nebuvo svarstomas (38-40 b. l.).

Kaip matyti iš byloje pateiktų Bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo dauguma butų savininkų, nutarimai priimti balsų dauguma, nė vienas iš priimtų nutarimų nebuvo pakeistas ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti nutarimai yra galiojantys, kad buvo priimtas butų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto ir kito sutvarkymo (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) ir todėl su tuo susijusias išlaidas namo bendraturčiai V. Š. ir I. Š. privalo apmokėti proporcingai savo nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, atsakovai pirmosios instancijos teisme neginčijo nei namo renovacijos darbų kainos, nei iš jų reikalaujamo priteisti įsiskolinimo dydžio, nei to, kad atsakovai yra bendraturčiai ir Bendrijos nariai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai dalinai įvykdė Bendrijos narių susirinkimo nutarimus, įnešdami pradinį 1000 Lt įnašą (67 b. l.), tik nebedarė kitų įnašų į kaupiamąjį fondą, todėl teigti, kad atsakovai apie Bendrijos sprendimus sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, nėra pagrindo. Juolab, kad atsakovai tvirtina esą Bendrijos nariai, o rūpestingas ir atidus Bendrijos narys, kaip ir apskritai turto savininkas, turi rūpintis tiek savo asmeniniu turtu, tiek ir turtu, priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai iš esmės ieškinio neginčijo, tik nurodė, kad reikalaujama sumokėti suma yra didelė, jų šeimos pajamos yra nedidelės, todėl neturi galimybių sumokėti visos sumos; kad Bendrijos pirmininkas nesutinka, jog skola būtų mokama dalimis; kad nors yra ir kitų skolininkų, į teismą buvo perduoti tik jie; kad atsakovai tikėjosi, jog Bendrija atsiskaitymui už darbus rekonstrukcijos darbus paims paskolą banke ir bus galimybė atsiskaityti per tam tikrą laiką (29-30 b. l.). 2011 m. spalio 10 d. vykusiame parengiamajame posėdyje atsakovai V. Š. ir I. Š. dėl ieškinio taip pat iš esmės sutiko, tik priekaištavo ieškovui, kad šis nesprendė dėl paskolos paėmimo namo renovavimui; kad esant kitų skolininkų, ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl jų skolos išieškojimo (42-43 b. l.). 2011 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovai V. Š., I. Š. bei atsakovų atstovas adv. R.Tamašauskas nurodė, kad atsakovai sutiktų mokėti skolą po 100-200 Lt kas mėnesį, ir kad sutiktų sumokėti skolą, jei Bendrija gautų lengvatinį kreditą; kad atsakovai sutinka, jog jei teismas priims sprendimą, skolos mokėjimas būtų išdėstytas (49-51 b. l.). Jau bylą nagrinėjant teisme atsakovai kreipėsi į Bendriją dėl paskolos gavimo jų skolai padengti, tačiau 2011 m. gruodžio 14 d. vykusiame Bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo nutarta kredito iš banko I. Š. ir V. Š. jų daliai (12161,79 Lt) neimti. Kreditą imti nutarta tik socialiai remtinoms šeimoms (59-63 b. l.). Ir tik 2011 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovai V. Š., I. Š. bei jų atstovas adv. R.Tamašauskas nurodė, kad atsakovai ieškinio niekada nepripažino ir nepripažįsta, prašo jį atmesti; kad jei Bendrija taip nusprendė, tai ji pati turi prisiimti visas išlaidas (66-68 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad bendrijų narių tarpusavio santykiai turi būti grindžiami bendraisiais civilinės teisės principais, ypač protingumu, teisingumu, sąžiningumu, lygiateisiškumu, o taip pat principais, nurodytais Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kur nurodoma, kad bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo ir tarpusavio pagalbos principais. Vadovaujantis „Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo“ 3 straipsnio 1 dalimi bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, ji disponuoja iš to paties namo gyventojų surinktomis lėšomis, todėl teigti, kad už atsakovų įsiskolinimą turėtų atsakyti bendrija, reikštų, kad už atsakovų turto pagerinimą, turėtų apmokėti kiti bendrasavininkiai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, jog paskolos ėmimas ar neėmimas šioje byloje neturi lemiamos reikšmės; neprivalomai nuo to, ar Bendrija būtų ėmusi paskolą atsiskaitymui su rangovais, ar būtų nuspręsta paskolos neimti, o renovaciją vykdyti iš gyventojų pinigų, visiems bendraturčiams išlieka pareiga sumokėti proporcingai turimai turto daliai už atliktus darbus. Imti ar neimti Bendrovės vardu paskolą turėjo spręsti Bendrija. Jei toks klausimas atsakovų reikalavimu nebuvo sprendžiamas, ar buvo išspręstas pažeidžiant atsakovų interesus, pastarieji turėjo teisę skųsti atitinkamą Bendrijos sprendimą, toks reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas, todėl apeliaciniame skunde išvardinti argumentai dėl procedūrinių pažeidimų organizuojant Bendrijos narių visuotinius susirinkimus, dėl pagrindo įtraukti bei nagrinėti vienus ar kitus darbotvarkės klausimus ir pa., yra kitos bylos dalykas, todėl dėl jų teisėjų kolegija detaliau nepasisako.

Dėl bendraskolių atsakomybės.

Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad byla išspręsta iš esmės teisingai, konstatuoja, kad neteisingai sprendime išspęstas atsakovų kaip bendraskolių atsakomybės rūšies klausimas (LR CK 6.5 str.). Kadangi I. Š. ir V. Š. butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (7 b. l.), o vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti namo išlaikymo išlaidas, skola ieškovui (įskaitant palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas) iš atsakovų turi būti priteista ne solidariai, o dalimis po ½ dalį. Todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas (CPK 326 str. 1 dalies 3 punktas).

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

Taip pat ištaisytinas akivaizdus rašymo apsirikimas Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje klaidingai nurodyta, kad iš atsakovų priteisus 9312,85 Lt skolą ir 233,22 Lt palūkanas, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bus skaičiuojamos už 42469,30 Lt sumą, nes akivaizdu, kad priteista tik 9546,07 Lt (CPK 276 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą pagal atsakovų nurodytus argumentus, iš apeliantų I. Š. ir V. Š. ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovas nurodo, kad turėjo 1350 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, t. y. už susipažinimą su atsakovų apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (97-98 b. l.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį šios ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 800 Lt (LR CPK 98 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti, ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje ir išdėstyti jį taip:

Priteisti ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ( į. k. 145504970, buveinė: (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovės I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ dalį 9312,85 Lt (devynių tūkstančių trijų šimtų dvylikos litų 85 centų) skolą už renovacijos darbus, 233,22 Lt (dviejų šimtų trisdešimt trejų litų 22 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 9546,07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteisti lygiomis dalimis po ½ dalį bylinėjimosi išlaidas: 286 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 2700Lt (du tūstančius septynis šimtus litų) už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ dalį 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ( į. k. 145504970, buveinė: (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovės I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ dalį 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.