Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Neringa“ atstovams advokatui Remigijui Jakštui, M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. G. ir D. G. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Neringa“ dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovams pranešimai apie 2018-03-09 klubo narių visuotinį susirinkimą išsiųsti ieškovo D. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei ieškovo B. G. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2018-03-09 visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvavo 39 medžiotojai iš 44 registruotų klube, todėl susirinkimas pripažintas teisėtu. Posėdyje dalyvavo abu ieškovai – B. G. asmeniškai, D. G. - per atstovą E. S.. Susirinkimo metu B. G. kaltės nepripažino ir neigė visus jam pateiktus kaltinimus ir pažeidimus. Ieškovo D. G. atstovas (įgaliotinis E. S.) paaiškinimų neteikė. 2018-03-09 visuotiniame klubo narių susirinkime buvo nutarta pašalinti ieškovus iš klubo narių. Apie priimtą sprendimą ieškovai papildomai informuoti 2018-03-22 pranešimais. Taigi, aukščiau nurodytas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūros pažeidimo

9. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 2018-03-09 visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovus iš klubo narių. Nesutikdami su atsakovo 2018-03-09 visuotinio narių susirinkimo sprendimu ieškovai nurodo, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie minėtą susirinkimą. Atsakovo Įstatų 1.1. punkte numatyta, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Teismas pažymi, kad būrelio, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 7 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Taigi, atsakovo, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta įstatyme, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

12. Atsakovo Įstatų 8.2. punkte nustatyta, kad klubo organai yra visuotinis narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas yra valdyba, vienasmenis valdymo organas yra klubo pirmininkas. Valdyba priima sprendimus dėl narių išstojimo, įspėjimo, šaukia visuotinį susirinkimą, parengia susirinkimo darbotvarkę (Įstatų 8.15. punktas). Pagal Įstatų 6.7. punktą klubo nariai šalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių narių susirinkime narių balsų dauguma. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 15 dienos, valdybos sprendimu. Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą klubo nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo dienos. Pranešime turi būti nurodyta visuotinio susirinkimo data, vieta, laikas, darbotvarkė, kokio organo sprendimu šaukiamas susirinkimas. Pranešimas kiekvienam klubo nariui siunčiamas paštu arba su pranešimu klubo nariai supažindinami pasirašytinai (Įstatų 8.6. punktas). Pažymėtina, kad atsakovo narių galimų pažeidimų svarstymas reglamentuojamas ne tik atsakovo Įstatuose, tačiau ir atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 36 punkte numatyta, kad klubo medžiotojai, pažeidę norminius teisės dokumentus, reglamentuojančius medžioklę, klubo visuotinio susirinkimo nutarimus, klubo valdymo organų nutarimus yra svarstomi klubo valdybos posėdyje, visuotinio narių susirinkime. Prasižengę medžiotojai (pagal klubo pirmininko rašytinį pranešimą) dėl pažeidimo sudėties nustatymo yra svarstomi klubo valdybos posėdyje (Taisyklių 37 punktas). Taigi, atsakovo vidaus teisės aktai numato, kad pažeidimą padarę nariai yra svarstomi tiek klubo valdybos posėdyje, tiek visuotinime susirinkime, tačiau sprendimą dėl pašalinimo iš klubo narių gali priimti tik visuotinis narių susirinkimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo pirmininkas M. G. pateikė valdybai 2018-01-19 pranešimą dėl ieškovo B. G. pažeistų teisės aktų, kuriame nurodė, kad 2017-04-03 į jį kreipėsi E. Č., prašydamas išrašyti jam bei ieškovui B. G. medžioklės lapus. M. G. išrašė ieškovui B. G. medžioklės lapą Nr. 18, kuris galiojo laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Ieškovas B. G. medžioklės lapą turėjo grąžinti iki 2017 m. birželio mėn., tačiau iki šiol jo negrąžino ir nepraneša apie negrąžinimo priežastis. Pranešime taip pat nurodoma, kad ieškovas B. G. vykdydamas šernų viliojimą jam priskirtoje vietoje Pajūrio regioniniame parke žirnius pila miške tiesiai ant žemės, šėrimo talpai naudoja vaikiškos žaislinės mašinos kėbulą. Ieškovas B. G. nevykdo Įstatų 6.10.1. ir 6.10.2. punktuose numatytos pareigos laikytis klubo įstatų ir aktyviai dalyvauti klubo veikloje, kadangi B. G. daugiau kaip dvejus metus nedalyvauja varyminėse medžioklėse, konfliktuoja su klubo medžiotojais. Atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 2018-01-26 valdybos posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, kad klausimą dėl ieškovo B. G. pažeistų teisės aktų nutarta svarstyti 2018-02-20 valdybos posėdyje; kadangi ieškovo B. G. gyvenamoji vieta nežinoma, ieškovui B. G. apie 2018-02-20 valdybos posėdį pranešti išsiunčiant pranešimą jo brolio D. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie 2018-02-20 valdybos posėdį ieškovui B. G. išsiųstas 2018-01-31 jo brolio D. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas B. G. paaiškino, kad 2018-01-31 jis gavo SMS pranešimą iš klubo valdybos pirmininko apie tai, kad 2018-02-20 vyks valdybos posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl jo pažeistų teisės aktų. Ieškovas taip pat nurodė, jog dirba užsienyje, Lietuvoje būna retai, todėl jam skirti dokumentai turėtų būti siunčiami jo brolio D. G. gyvenamosios vietos adresu.

14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas B. G. apie 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdį buvo informuotas tinkamai, kadangi pranešimas apie posėdį jam buvo išsiųstas tiek SMS žinute, kurią jis patvirtino gavęs, tiek jo brolio D. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o pastarasis gavęs minėtus dokumentus informavo ieškovą B. G. apie 2018-02-20 valdybos posėdį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas B. G. apie 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdį buvo informuotas 2018-01-31, t.y. likus daugiau nei 20 dienų iki posėdžio.

15. Atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 2018-02-20 valdybos posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, kad nutarta pritarti klubo pirmininko M. G. pranešime nurodytiems B. G. padarytiems teisės aktų pažeidimams, pareikšti nepasitikėjimą medžiotojams B. G. ir D. G. bei teikti klubo medžiotojų visuotiniam susirinkimui svarstyti klausimą dėl jų pašalinimo iš klubo narių. 2018-02-21 valdybos posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, kad nutarta 2018-03-09 šaukti visuotinį klubo narių susirinkimą, patvirtinti darbotvarkę, kurios 6 klausimas yra dėl ieškovų B. G. ir D. G. pažeistų teisės aktų (reglamentuojančių medžioklę) veiksmų įvertinimo (įspėjimas dėl pašalinimo arba šalinimas iš klubo narių). Pranešimas apie 2018-03-09 vyksiantį visuotinį klubo narių susirinkimą kartu su susirinkimo darbotvarkę ieškovui D. G. 2018-02-23 išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui B. G. – 2018-02-23 el. paštu (duomenys neskelbtini). Taigi, pranešimai apie 2018-03-09 visuotinį klubo narių susirinkimą ieškovams buvo išsiųsti likus 14 dienų iki susirinkimo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Įstatų 8.6. punktą, kuriame numatyta, jog apie šaukiamą visuotinį susirinkimą klubo nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo dienos. Vis dėlto, teismo vertinimu, šis procesinis pažeidimas nėra laikytinas esminiu - tokiu, kuris lėmė ieškovų teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių), kadangi Įstatų 8.6. punkte numatytas terminas pranešimui apie šaukiamą visuotinį susirinkimą pateikti pažeistas tik viena diena. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių pagrįstumo svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis.

17. Vertinant kitas šalių nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-02-23 ieškovui B. G. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie 2018-03-09 visuotinį klubo narių susirinkimą. Teismo posėdžio metu ieškovas B. G. nurodė, jog toks informavimo būdas nėra laikomas tinkamu, kadangi savo elektroninį paštą jis tikrina retai. Teismas su šia ieškovo B. G. pozicija nesutinka. Kaip nurodyta Sprendimo 16 punkte, 2018-02-20 valdybos posėdžio metu ieškovui B. G. buvo pranešta, jog klausimas dėl jo pašalinimo iš klubo narių yra perduodamas svarstyti visuotiniam klubo narių susirinkimui. Ieškovas taip pat buvo informuotas, jog preliminari visuotinio klubo narių susirinkimo data yra 2018-03-09. Taigi, ieškovui buvo žinoma, kad netrukus po 2018-02-20 valdybos posėdžio bus rengiamas visuotinis klubo narių susirinkimas, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš klubo narių. Ieškovas turi pareigą būti apdairus ir rūpestingas, domėtis klubo veikla. Kaip patvirtino pats ieškovas, jis dirba užsienyje, todėl, akivaizdu, kad atsakovo galimybės informuoti ieškovą apie visuotinį klubo narių susirinkimą jo gyvenamosios vietos adresu yra ribotos. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai bandė išnaudoti kitas galimybes pranešti ieškovui apie vyksiantį susirinkimą, tokias kaip pranešimas el. paštu. Be to, ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo bei galėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas, suteikti informaciją apie tai, kada vyks visuotinis klubo narių susirinkimas, bei nurodydamas, kokiu būdu jis gali būti informuotas apie minėtą susirinkimą.

18. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, jog teismo posėdžio metu ieškovas B. G. paaiškino, kad 2018-02-20 valdybos posėdžio metu nurodė, jog prašo valdybos visus jam skirtus dokumentus siųsti jo brolio D. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pranešimą apie 2018-03-09 vyksiantį visuotinį klubo narių susirinkimą 2018-02-23 išsiuntė ieškovui D. G. jo gyvenamosios vietos adresu. Teismas pažymi, jog nors minėtas pranešimas buvo adresuotas tik ieškovui D. G., tačiau kartu su pranešimu buvo pateikta ir atsakovo 2018-03-09 visuotinio klubo narių susirinkimo darbotvarkė, kurioje 6 klausimas yra „dėl ieškovų B. G. ir D. G. pažeistų teisės aktų (reglamentuojančių medžioklę) veiksmų įvertinimo (įspėjimas dėl pašalinimo arba šalinimas iš klubo narių)“. Taigi, apie 2018-03-09 visuotinį klubo narių susirinkimą buvo informuotas ieškovas D. G., kuris turėjo bei galėjo šią informaciją perduoti B. G., juolab, kad ir pats B. G. pageidavo, jog jam skirti dokumentai būtų siunčiami jo broliui, t.y. patvirtino, kad jam skirtus dokumentus pateikus ieškovui D. G., pastarasis jį informuos apie šių dokumentų turinį. Be to, byloje nėra ginčo, kad abu ieškovai žinojo apie visuotinio klubo narių susirinkimo datą ir jame dalyvavo – ieškovas B. G. asmeniškai, ieškovą D. G. susirinkime atstovavo jo įgaliotas atstovas E. S..

19. Ieškovas D. G. nurodo, kad apie 2018-03-09 visuotinį klubo narių susirinkimą jis sužinojo 2018-03-03, todėl neturėjo pakankamai laiko jam pasiruošti. Teismas pažymi, kad pagal atsakovo Įstatų 6.7. punktą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą klubo nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo dienos. Taigi, Įstatuose numatyta atsakovo pareiga pateikti klubo nariams pranešimą apie visuotinį klubo narių susirinkimą ne vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo dienos, t.y. minėtas terminas yra skaičiuotinas nuo pranešimo išsiuntimo, o ne jo įteikimo. Priešingu atveju būtų sudaromos kliūtys klubui sklandžiai vykdyti savo veiklą, kadangi atsakovo valdyba negalėtų iš anksto numatyti visuotino klubo narių susirinkimo datos, būtų sudaromos prielaidos vilkinti visuotino klubo narių susirinkimo sprendimų priėmimą, kadangi klubo nariai galėtų vengti atsiimti jiems skirtus pranešimus apie visuotinį klubo narių susirinkimą ir tuo motyvuoti savo reikalavimą atidėti minėto susirinkimo datą. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pranešimas apie visuotinį klubo narių susirinkimą ieškovui D. G. buvo išsiųstas 2018-02-23, t.y. praėjus dviem dienoms po atsakovo valdybos posėdžio. Taigi, atsakovas nevilkino minėto pranešimo išsiuntimo, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas pranešimą atsiėmė 2018-03-03, t.y. likus 6 dienoms iki visuotinio klubo narių susirinkimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apie nurodytą susirinkimą jis nebuvo informuotas tinkamai.

20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovai apie 2018-03-09 visuotinį klubo narių susirinkimą buvo informuoti tinkamai.

22. Iš byloje esančio 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad svarstant klausimą dėl ieškovo B. G. pažeistų teisės aktų buvo pagarsintas atsakovo pirmininko 2018-01-19 pranešimas, atsakovo valdybos nariai apklausė ieškovą dėl aplinkybių, susijusių su medžioklės lapo Nr. 18 grąžinimu ir šernų viliojimu. Taigi, būtent 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio metu ieškovui tapo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis yra svarstomas valdybos posėdyje. Valdybos posėdžio metu ieškovas prašė pateikti jam dokumentus, susijusius su svarstomais pažeidimais. Valdybos nariai nurodė, kad šie dokumentai yra skirti valdybai ir atsakovas su jais susipažinti gali po 2018-03-09 visuotinio klubo narių susirinkimo, jei susirinkimo metu jis bus pašalintas iš klubo. Taigi, nepaisant to, kad ieškovas B. G. prašė atsakovo valdybos pateikti jam dokumentus, susijusius su jo pažeidimais, kurie bus svarstomi visuotiniame klubo narių susirinkime, atsakovo valdyba šio prašymo netenkino. Atsakovo Įstatų 6.8. punkte numatyta, kad klubo nariai turi teisę susipažinti su klubo dokumentais ir gauti visą klubo turimą informaciją apie jos veiklą. Taigi, nurodytais veiksmais klubo valdyba pažeidė Įstatų 6.8. punktą bei suvaržė ieškovo B. G. teises tinkamai pasirengti jo pašalinimo iš klubo narių svarstymui visuotiniame narių susirinkime.

23. Visų pirma, nors atsakovo valdybos posėdžio metu ieškovui B. G. tapo žinomi konkretūs pažeidimai, dėl kurių jis yra svarstomas, tačiau akivaizdu, kad jam galėjo būti sunku įsidėmėti visus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes. Pavyzdžiui, 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdyje iš esmės nebuvo tiriama atsakovo pirmininko 2018-01-19 pranešime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas B. G. nevykdo pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje, tačiau pastaroji aplinkybė buvo vertinama 2018-03-09 visuotiniame klubo narių susirinkime. Taigi, atsakovui atsisakius pateikti ieškovui B. G. dokumentus, susijusius su jo padarytais pažeidimais, buvo apsunkinta ieškovo galimybė sužinoti apie visus pažeidimus, kuriais jis yra kaltinamas, ir kurie bus svarstomi visuotiniame klubo narių susirinkime. Antra, akivaizdu, kad ieškovui siekiant, įvertinti pažeidimus, dėl kurių jis yra svarstomas, ir parengti atsikirtimus, yra svarbu susipažinti su medžiaga, pagrindžiančia šių pažeidimų padarymą, t.y. konkretus pažeidimo laikas, vieta, aplinkybės, kaip pažeidimas buvo užfiksuotas ir kt. Pavyzdžiui, iš valdybos posėdžio garso įrašo matyti, jog ieškovas negalėjo tiksliai atsiminti aplinkybių, susijusių su medžioklės lapo Nr. 18 paėmimu ir grąžinimu, todėl, akivaizdu, kad jam buvo aktuali informacija, susijusi su šiuo klausimu. Atsakovui atsisakius patekti minėtus duomenis, ieškovui buvo iš esmės apsunkinta galimybė parengti atsikirtimus, surinkti medžiagą bei apklausti klubo narius ir kitus liudytojus, kurie gali patvirtinti tam tikras aplinkybes, susijusias su pažeidimais, ar paneigti ieškovo kaltę dėl pažeidimų padarymo.

24. Teismas pažymi, kad atsakovo atsisakymas pateikti informaciją, susijusią su ieškovų pažeidimais, yra aktualus ir ieškovo D. G. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl ieškovo D. G. padarytų pažeidimų į 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio darbotvarkę iš anksto nebuvo įtrauktas, ieškovas D. G. šio klausimo svarstyme nedalyvavo. Minėtą klausimą klubo valdyba įtraukė 2018-02-20 posėdžio metu, po to, kai ieškovas D. G. pateikė paaiškinimus valdybai svarstant klausimą dėl jo brolio B. G. pažeidimų. 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, jog posėdžio metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nuspręsta papildomai į valdybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl ieškovo D. G. pažeistų teisės aktų įvertinimo. Protokole nurodoma, jog D. G. nekviestas atvyko į 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdį, jo metu elgėsi nepagarbiai, įžeidė valdybos pirmininką, tokiu savo elgesiu kompromituodamas klubą. Ieškovas D. G. pripažino, kad atliko šernų šėrimą prie ieškovo B. G. buvusio bokštelio išpildamas pašarą ant žemės. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Medžioklės taisyklų 58.36 punktą, pagal kurį draudžiama natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Nurodoma, kad revizijos komisija 2018-01-12 tikrinimo metu rado naują šernų viliojimo vietą, kuri neapskaityta medžioklėtvarkos projekte. Viliojimo vieta yra įrengta D. G.. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Įstatų 6.10.5. punktą, pagal kurį klubo nariai privalo vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdymo organų nutarimus. Atsakovo valdyba nutarė pareikšti nepasitikėjimą medžiotojui D. G. ir teikti klubo medžiotojų visuotinio susirinkimo svarstymui dėl jo pašalinimo iš klubo narių. 2018-02-23 ieškovui D. G. išsiųstas pranešimas apie 2018-03-09 vyksiantį atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ visuotinį narių susirinkimą kartu su minėto susirinkimo darbotvarke, kurioje 6 klausimas yra „dėl ieškovų B. G. ir D. G. pažeistų teisės aktų (reglamentuojančių medžioklę) veiksmų įvertinimo (įspėjimas dėl pašalinimo arba šalinimas iš klubo narių)“. Taigi, ieškovui D. G. pateiktame pranešime nebuvo nurodyti nei konkretūs teisės aktai, nei tikslūs pažeidimai, dėl kurių pažeidimo jis bus svarstomas visuotiniame klubo narių susirinkime. Kartu su pranešimui ieškovui D. G. taip pat nebuvo pateikti kiti duomenys, iš kurių jis galėtų nustatyti, kokie jo padaryti pažeidimai bus svarstomi 2018-03-09 visuotiniame klubo narių susirinkime.

25. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovui D. G. nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirengti klausimui dėl jo pašalinimo nagrinėjimo 2018-03-09 visuotiniame klubo narių susirinkime, t.y. ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su pažeidimais, dėl kurių jis bus svarstomas visuotinio susirinkimo metu, tokiu būdu sudarant kliūtis ieškovui parengti atsikirtimus ir pateikti juos pagrindžiančius duomenis. Teismas pažymi, jog nors ieškovas D. G. šiuo atveju nesikreipė į atsakovą su atskiru prašymu pateikti medžiagą, susijusią su jo pažeidimo svarstymu, tačiau, akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kad atsakovas atsisakė tokią medžiagą pateikti ieškovui B. G., motyvuodamas, jog su šia medžiaga galima susipažinti tik po 2018-03-09 visuotinio klubo narių susirinkimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškovas D. G. neturėjo pagrindo tikėtis, kad bus supažindintas su nurodyta informacija. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovas nurodo, kad ieškovai galėjo prašyti atidėti klausimo dėl jų pašalinimo iš klubo narių svarstymą iki kito visuotinio klubo narių susirinkimo, tačiau, visų pirma, tokia klubo narių teisė nėra aiškiai reglamentuota atsakovo Įstatuose, todėl ieškovai galėjo nežinoti apie šią galimybę. Antra, esminę reikšmę šiuo atveju turi būtent atsakovo pozicija, jog ieškovai iki 2018-03-09 visuotinio klubo narių susirinkimo neturi teisės gauti medžiagos, susijusios su jų pažeidimais. Tokiu būdu nepaisant to, jog minėto klausimo svarstymas galėjo būti atidėtas, tai nebūtų sudarę prielaidų ieškovams tinkamai pasirengti jų pašalinimo iš klubo narių klausimo svarstymui.

26. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ieškovų teisė tinkamai pasirengti klausimo dėl jų pašalinimo iš atsakovų narių nagrinėjimui visuotiniame klubo narių susirinkime. Minėtas pažeidimas yra laikytinas esminiu, galėjusiu lemti ieškovų teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovo narių) ir sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2018-03-09 visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisinių pagrindų

28. Taigi, atsakovo 2018-03-09 visuotiniame narių susirinkime svarstomus ieškovo B. G. pažeidimus sudarė: 1) medžioklės lapo Nr. 18 negrąžinimas, 2) šėrimo pažeidimai, 3) pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje nesilaikymas, 4) bandymas suskaldyti klubo vientisumą. Ieškovo B. G. pažeidimus sudarė: 1) nepagarbus elgesys 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio metu, 2) šėrimo pažeidimai, 3) medžioklėtvarkos projekte neapskaitytos šernų viliojimo vietos naudojimas, 4) pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje nesilaikymas. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu įvertinti minėtus pažeidimus.

Dėl medžioklės lapo negrąžinimo

29. Atsakovo Įstatų 6.6. punkte numatyta, kad klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo narių, jeigu jie sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus ir savo elgesiu kompromituoja klubą. Klubo narių pareigos yra detalizuotos 6.10. punkte, pagal kurį klubo nariai turi pareigą laikytis klubo Įstatų, aktyviai dalyvauti klubo veikloje, mokėti nustatytą nario mokestį, dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdymo organų nutarimus, klubo nariai turi kitas įstatymuose nustatytas pareigas. Taigi, kubo nariai privalo vykdyti ne tik Įstatuose, bet ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas. Medžioklės taisyklių 17 punkte nustatyta, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai ? fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.

30. Medžioklės lapų išdavimo tvarka atsakovo nariams yra detalizuota Taisyklių 41 punkte, kuris numato, jog medžioklės lapus išduoda klubo pirmininkas, užregistruodamas juos atitinkamame žurnale. Atsakovo medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad 2018-04-03 ieškovui B. G. buvo išrašytas medžioklės lapas Nr. 18, galiojęs laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas. M. G. paaiškino, kad 2017-04-03 į jį kreipėsi medžiotojas E. Č., prašydamas išrašyti jam bei ieškovui B. G. medžioklės lapus. M. G. išrašė ieškovui B. G. medžioklės lapą Nr. 18, kuris galiojo laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31, tačiau ieškovas minėto medžioklės lapo nėra iki šiol grąžinęs, į raginimus grąžinti medžioklės lapą nereagavo. Byloje pateiktame 2018-03-07 E. Č. paaiškinime dėl negrąžinto medžioklės lapo nurodyta, jog 2017-04-03 jis nuvyko pas klubo pirmininką M. G. prašydamas išduoti medžioklės lapus jam ir ieškovui B. G.. Ieškovui B. G. buvo išrašytas medžioklės lapas Nr. 18, kuris galiojo laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31. 2017-04-03 medžioklės lapą jis perdavė ieškovui. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje klubo pirmininkas prašė paimti iš ieškovo B. G. minėtą medžioklės lapą, nes ieškovas jo nėra grąžinęs. Ieškovas pasakė kad medžioklės lapą jis grąžins pats. Iš esmės analogiškas aplinkybes E. Č. nurodė ir apklaustas teismo posėdžio metu. Taigi, nagrinėjamu atveju medžioklės lapas ieškovui B. G. buvo išduotas ne asmeniškai, o per klubo medžiotoją E. Č.. Teismas pažymi, jog nors atsakovo Taisyklėse tokia medžioklės lapų išdavimo tvarka nėra numatyta, tačiau liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tai yra nusistovėjusi klubo praktika. Pažymėtina ir tai, kad nurodytų aplinkybių dėl medžioklės lapo išdavimo ieškovas B. G. neginčija, su jomis sutinka, tačiau teigia, kad medžioklės lapą yra grąžinęs.

31. Vertinant aplinkybes, susijusias su medžioklės lapo grąžinimu, visų pirma, pažymėtina, kad medžioklės lapų grąžinimas nėra reglamentuotas nei atsakovo Įstatuose, nei Taisyklėse. Šalių bei liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad panaudotus medžioklės lapus klubo nariai turi grąžinti klubo pirmininkui, kuris užtikrina jų saugojimą, kaip numatyta Medžioklės Taisyklių 17 punkte. Aplinkybės, jog pasibaigus galiojimo terminui medžioklės lapas turi būti grąžintas klubo pirmininkui, ieškovas B. G. neginčijo. Taigi, pagal klubo praktiką medžiotojai turi pareigą grąžinti klubo pirmininkui nebegaliojančius medžioklės lapus. Vis dėlto, šiuo atveju svarbu atkeipti dėmesį į tai, kad klubo Įstatuose ar Taisyklėse nėra įtvirtintas terminas, per kurį minėti medžioklės lapai privalo būti grąžinti. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti atsakovo nariai paaiškino, jog medžioklės lapai turi būti grąžinti per protingą terminą, tačiau tikslaus termino neįvardijo. Nagrinėjamu atveju ieškovui B. G. išduotas medžioklės lapas Nr. 18 galiojo iki 2017-05-31. Atsakovo teigimu ieškovas iki 2018-03-09 visuotinio klubo narių susirinkimo medžioklės lapo grąžinęs nebuvo. Taigi, pasak atsakovo, ieškovas B. G. medžioklės lapo nebuvo grąžinęs daugiau nei 9 mėnesius. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys gali būti vertinamas kaip klubo nario pareigų pažeidimas, tačiau sprendžiant klausimą, ar minėtas pažeidimas sudarė pagrindą svarstyti ieškovo pašalinimą iš atsakovo narių, svarbu įvertinti kitus byloje esančius duomenis.

32. Ieškovas B. G. nurodo, kad medžioklės lapą klubo pirmininkui grąžino ieškovo D. G. žmona V. G.. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. paaiškino, kad ieškovas B. G. jos namuose buvo palikęs medžioklės lapą, kurį prašė ieškovo D. G. grąžinti klubui. Kadangi jos sutuoktinis D. G. taip pat turėjo išvykti į užsienį, jis paprašė, kad ji grąžintų medžioklės lapą klubo pirmininkui. Liudytoja paaiškino, jog pamena, kad grąžinti medžioklės lapo pas klubo pirmininką M. G. ji vyko savo senu automobiliu. Kadangi 2017 m. birželio mėn. pradžioje ji turėjo naują automobilį, todėl medžioklės lapą ji turėjo grąžinti arba 2016 m. rudenį arba 2017 m. pavasarį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas M. G. paaiškino, kad liudytoja V. G. jam buvo atvežusi medžioklės lapą, tačiau tai nebuvo medžioklės lapas Nr. 18, o kitas medžioklės lapas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad liudytoja V. G. atsakovui negrąžino ieškovui B. G. išduoto medžioklės lapo Nr. 18. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovas B. G. minėto medžioklės lapo grąžinimu pradėjo rūpintis po to, kai gavo raginimą iš atsakovo. Atsižvelgus į tai, kad minėtas medžioklės lapas galiojo iki 2017-05-31, labiau tikėtina, jog atsakovas ieškovą raginti pradėjo ne anksčiau nei 2017 m. birželio mėn. Tokiu būdu labiau tikėtina, jog V. G. atsakovui grąžino ankstesnį vieno iš ieškovų medžioklės lapą, juolab, kad ieškovui D. G. vienas iš medžioklės lapų buvo išduotas 2016-08-11, todėl galėjo būti grąžintas 2016 m. rudenį, ieškovui B. G. vienas iš medžioklės lapų buvo išduotas 2017-01-31, todėl galėjo būti grąžintas 2017 m. pavasarį.

33. Vis dėlto, vertinant šalių nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iš esmės negalėjo tiksliai atsiminti, kokiu tikslu prašė išduoti medžioklės lapą, ir kaip tiksliai jis buvo grąžintas. Už medžioklės lapų apskaitą klube yra atsakingas klubo pirmininkas, kuris duomenis apie šių lapų grąžinimą ir išdavimą žymi medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnale. Pažymėtina, kad nei medžioklės lapų išdavimas klubo nariams, nei jų grąžinimas klubo pirmininkui nėra vykdomas pasirašytinai, t.y. klubo nariai, kuriems išduodamas medžioklės lapas, šių faktų nepatvirtina savo parašu, todėl, akivaizdu, kad klubo narių galimybė patvirtinti medžioklės lapo grąžinimo faktą yra apsunkinta. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atliko atsakovo medžioklės lapų patikrinimą ir pažeidimų nenustatė. Taigi, nors, anot atsakovo, ieškovas B. G. nėra grąžinęs medžioklės lapo Nr. 18, tačiau klubo patikros metu ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir neigiamų pasekmių klubui nesukėlė.

34. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atkreipti dėmesį yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vertinant pašalinimo teisėtumą svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Atsakovo Taisyklų 31 punkte nurodyta, kad klubo revizijos komisija du kartus metuose patikrina grąžintuose medžioklės lapuose įrašytų medžioklės datų atitikimą su datomis, perduotomis medžioklės vadovų pranešimuose. 2017-07-12 atsakovo patikrinimo akto apie medžioklės lapuose įrašytų medžioklės datų atitikimą su datomis, perduotomis medžioklės vadovų pranešimuose, nustatyti šie pažeidimai, pastabos, rekomendacijos: K. V. ir V. L. - medžioklės datą įrašyti į tam skirtą langelį, E. Č. ir R. T. – perduoti registratoriui medžiojančių medžiotojų skaičių, B. G. 2017-04-03 išduoto medžioklės lapo patikrinimui nepateikė. 2018-01-10 atsakovo patikrinimo akto apie medžioklės lapuose įrašytų medžioklės datų atitikimą su datomis, perduotomis medžioklės vadovų pranešimuose, nustatyta, kad B. G. 2017-04-03 išduoto medžioklės lapo patikrinimui nepateikė, B. B. medžioklę vykdė 2017-12-11, bet žurnale registruotas 2017-12-12, E. Č. vykdė dvi medžiokles, kurių datą rašė per brūkšnį (rekomenduojama naują datą rašyti kitoje eilutėje), E. S. 2017-09-12 vykdė medžioklę, užsiregistravo, bet nepranešė medžiotojų skaičiaus, S. G. 2017-11-02 vykdė medžioklę, bet buvo registruotas K. V. vardu. Taigi, nors pažeidimai, susiję su medžioklės lapais buvo nustatyti ir kitų medžiotojų atžvilgiu, tačiau klausimas dėl pastarųjų pašalinimo iš klubo narių ar kitų nuobaudų skyrimo svarstomas nebuvo.

35. Atsakovo Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad nauji medžioklės lapai išduodami grąžinus užpildytą senąjį. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad vienu metu keli medžioklės lapai gali būti išduoti skirtingoms medžioklės rūšims, tačiau tai pačiai medžioklės rūšiai medžioklės lapai išduodami po vieną, t.y. naujas medžioklės lapas išduodamas tik grąžinus senąjį. Atsakovo medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad 2016-09-02 A. M. buvo išduoti du medžioklės lapai, 2017-05-03 M. V. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 20, kuris galiojo iki 2017-06-30, 2017-06-18 jam išduotas medžioklės lapas Nr. 29, kuris taip pat galiojo iki 2017-06-30, 2017-07-01 M. V. išduotas medžioklės lapas Nr. 29, kuris galiojo iki 2017-09-01, K. L. - medžioklės lapas Nr. 31, B. B. - medžioklės lapas Nr. 36, kurie galiojo iki 2017-09-01, 2017-07-27 M. V. išduotas medžioklės lapas Nr. 39, 2017-08-01 B. B. išduotas medžioklės lapas Nr. 40, 2017-08-13 K. L. išduotas medžioklės lapas Nr. 42, kurie taip pat galiojo iki 2017-09-01. Taigi, M. V., K. L. ir B. B. buvo išduodami nauji medžioklės lapai nepasibaigus senųjų medžioklės lapų galiojimui. 2018-07-10 M. V. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 12, galiojęs iki 2018-09-30. Nors žurnale duomenų apie medžioklės lapo Nr. 12 grąžinimą nėra, tačiau 2018-09-16 M. V. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 24, vėliau – 2018-10-20 medžioklės lapas Nr. 37. 2018-08-08 R. T. išduotas medžioklės lapas Nr. 18, galiojęs iki 2018-09-30, žurnale duomenų apie medžioklės lapo Nr. 18 grąžinimą nėra, tačiau R. T. 2018-10-01 buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 28. Pažymėtina, kad R. T. 2018-10-11 buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 33, nors jis nebuvo grąžinęs medžioklės lapų Nr. 28 ir Nr. 18. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas pateikė teismui 2018-07-10 medžioklės lapą Nr. 12, 2018-08-08 medžioklės lapą Nr. 18, 2018-10-11 medžioklės lapą Nr. 33, tačiau tai padarė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, teismui iškėlus klausimą dėl šių medžioklės lapų grąžinimo, t.y. iki tol šių medžioklės lapų grąžinimas medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnale pažymėtas nebuvo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad klube nebuvo griežtai laikomasi Taisyklėse numatytos medžioklės lapų išdavimo ir grąžinimo tvarkos, tačiau klubo nariai dėl šių pažeidimų svarstomi nebuvo.

36. Vertindamas ieškovui B. G. paskirtos nuobaudos proporcingumą teismas taip pat pažymi, kad atsakovo Taisyklių 37 punkte numatyta, jog prasižengę medžiotojai (pagal klubo pirmininko rašytinį pranešimą) dėl pažeidimo sudėties nustatymo yra svarstomi klubo valdybos posėdyje. Nuobauda – pusę metų neišduoti medžioklės lapo palaukimams ir nesudaryti sąlygų įsiregistruoti kitos medžioklės vadovo turimame medžioklės lape. Taigi, atsakovo vidaus teisės aktai numato ir kitų nuobaudų nei pašalinimas iš klubo narių ar įspėjimas dėl pašalinimo skyrimą, tačiau ieškovo B. G. atžvilgiu ši nuobauda svarstyta nebuvo. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad Taisyklės numato nuobaudas už smulkius pažeidimus. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Įstatai, nei Taisyklės neapibrėžia, kas yra laikytina šiurkščiu ar smulkiu pažeidimu. Medžioklės Taisyklių 74 punkte nustatyta, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1.–58.5., 58.35. ir 71.9. punktuose nurodyti draudimai, vengiama pasitikrinti blaivumą. Taigi, pareigos medžioklės lapus saugoti 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus (Medžioklės taisyklių 17 punktas), pažeidimas nėra laikytinas šiurkščiu pažeidimu, dėl ko ieškovo B. G. veiksmai taip pat nelaikytini šiurkščiu pažeidimu.

37. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti atsakovo valdybos nariai nurodė, kad viena iš aplinkybių, nulėmusių, jog klausimas dėl ieškovo B. G. pašalinimo iš klubo narių buvo perduotas visuotiniam klubo narių susirinkimui svarstyti buvo tai, kad ieškovas B. G. nepripažino savo pažeidimų, melavo, nurodė vis skirtingas aplinkybes. 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio garso įrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovas B. G. paaiškino, jog nepamena aplinkybių dėl medžioklės lapo grąžinimo. Ieškovas valdybos nariams nurodė kelias skirtingas versijas, tačiau iš jo paaiškinimų turinio matyti, kad jis nesiekė suklaidinti valdybos narių, tiesiog bandė prisiminti, kas įvyko. Teismo vertinimu tokia aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovui negali būti taikoma švelnesnė nuobauda nei pašalinimas iš klubo narių. Be to, klubo narys neprivalo sutikti su jam nurodytu pažeidimu, turi teisę teikti paaiškinimus dėl jo padarymo aplinkybių, kurie gali nesutapti su valdybos pozicija minėtu klausimu, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokiais savo veiksmais jis kompromituoja klubą ir taikyti jam griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš klubo.

38. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo B. G. pažeidimas, susijęs medžioklės lapo negrąžinimu, nesudarė pakankamo pagrindo svarstyti klausimo dėl griežčiausios nuobaudos - pašalinimo iš klubo – skyrimo.

Dėl šėrimo pažeidimų

39. Atsakovas nurodo, kad ieškovai vykdė šernų viliojimą pildami pašarus ant žemės, taip pažeisdami Medžioklės Taisyklių 58.36 punktą. Teismo posėdžio metu ieškovas B. G. paaiškino, kad šernų viliojimo neatliko, pašarų ant žemės nebėrė. Teismo posėdžio metu ieškovas D. G. paaiškino, kad šernų viliojimą brolio D. G. viliojimo vietoje atliko jis, tačiau pašarų ant žemės nebėrė. Pažymėjo, kad šernai galėjo ėsdami išbarstyti pašarus, taip pat dalis pašarų galėjo išbirti ieškovui juos nešant.

40. Atsakovo Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad klubo revizijos komisija kartą metuose atlieka stacionarių medžioklės įrenginių bei įrangos apžiūrą, įvertinant jų techninę būklę bei estetinį vaizdą. Apžiūros rezultatai fiksuojami apžiūros protokole. Tik pašalinus nustatytus trūkumus leidžiama medžioti. Atsakovo 2018-01-12 medžioklės bokštelių ir šėryklų Klaipėdos rajone patikrinimo akte nurodyta, kad prie ieškovui B. G. skirtos viliojimo vietos yra tik žaislinės mašinėlės priekabėlė, pašarai ant žemės ir pakeliui sistemingai prie medžių krūvelėmis pripilinėta pašarų, matosi prie medžių seni pašarai, kurie jau beveik supuvę, reiškia, kad masalas ant žemės buvo pilamas seniai ir pastoviai. Prie ieškovui D. G. skirtos viliojimo vietos yra nepritvirtintas lovys, kurį reikia pritvirtinti, pašalinti šalia šėryklos esančią žaislinės mašinėlės priekabą, į kurią pilami pašarai, pašarai krūvelėmis ant žemės, daug kur jau beveik supuvę, reiškia, kad pašarai pilami ant žemės seniai ir pastoviai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. T. nurodė, kad yra atsakovo revizijos komisijos narys. Paaiškino, kad 2018 m. sausio mėn. jis kartu su revizijos komisijos nariu K. V. vykdė klubo medžiotojams priskirtų plotų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, jog prie ieškovų bokštelio yra vykdomas šėrimas pašarą pilant ant žemės, taip pat, kad ieškovai šernų šėrimui naudoja žaislinės mašinėlės priekabėles, kurios nėra laikytinos tinkama šėrykla. Nurodė, jog ant žemės išpilti pašarai buvo supuvę, todėl buvo galima daryti išvadą, kad tokiu būdu šeriama seniai ir sistemingai. Pažymėjo, kad tam tikri pažeidimai buvo užfiksuoti ir kitiems klubo medžiotojams priskirtuose plotuose, tačiau tai buvo aplinkosaugos, o ne šėrimo pažeidimai. Apie užfiksuotus pažeidimus revizijos komisija pranešė klubo pirmininkui M. G., kuris apie tai turėjo informuoti klubo narius. Visiems buvo suteiktas laikas pašalinti pažeidimus. Vieni medžiotojai pažeidimus pašalino per kelias dienas, kiti – per kelias savaites, ir atsiuntė tai patvirtinančias nuotraukas. Pasibaigus terminui, kuris buvo skirtas susitvarkyti, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. R. T. nurodė, kad visi, išskyrus ieškovus, savo plotus susitvarkė. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė liudytoju apklaustas atsakovo revizijos komisijos narys K. V.. Jis paaiškino, kad po patikrinimo apie užfiksuotus pažeidimus revizijos komisija pranešė klubo pirmininkui M. G., kuris apie tai turėjo informuoti klubo narius, revizijos komisijos nariai taip pat skambino medžiotojams. Klubo nariams buvo suteiktas terminas pažeidimams pašalinti, tačiau ieškovai užfiksuotų pažeidimų nepašalino.

41. Nagrinėjamu atveju pažeidimus, esančius ieškovams priskirtuose plotuose, nustatė atsakovo revizijos komisija, vykdydama Taisyklių 24 punkte pavestus įpareigojimus, pažeidimai užfiksuoti 2018-01-12 patikrinimo akte, juos patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti revizijos komisijos nariai R. T. ir K. V.. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog nėra pagrindo abejoti 2018-01-12 patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, ir tai, jog nors byloje nenustatyta, kad būtent ieškovai atliko 2018-01-12 patikrinimo akte nurodytus pažeidimus, tačiau pastarieji kaip šių medžioklės plotų naudotojai turi rūpintis sau priskirtų plotų priežiūra, nustatę šiuose plotuose esančius pažeidimus – juos šalinti. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai inicijavo svarstymą dėl šių pažeidimų būtent ieškovų atžvilgiu.

42. Medžioklės Taisyklių 58.36 punkte nurodyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus pašaro ar masalo, natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Taigi, Medžioklės Taisyklių nuostatos imperatyviai nustato draudimą natūralius pašarus ar masalą šernų viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Vis dėlto, kaip nurodyta Sprendimo 36 punkte, vadovaujantis Medžioklės Taisyklių 74 punktu, minėto draudimo nesilaikymas nėra laikytinas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu.

43. Liudytojais apklausti atsakovo nariai paaiškino, kad Medžioklės Taisyklių 58.36 punkte įtvirtintomis nuostatomis siekiama užkirsti kelią kiaulių maro plitimui, todėl pažeidimas, susijęs su šernų šėrimu pilant masalą ant žemės yra laikytinas šiurkščiu pažeidimu. Vertinant, ar atsakovas, vadovaudamasis savo vidaus teisės aktais, gali šį pažeidimą laikyti tokiu, kuris sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl medžiotojo pašalinimo iš klubo narių, svarbu atsižvelgti į individualias pažeidimo aplinkybes, įvertinti, kaip atsakovas įprastai vertina tokio pobūdžio pažeidimus, kokios nuobaudos už šiuos pažeidimus skiriamos klube ir pan. Šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pagal klube susiklosčiusią tvarką po revizijos komisijos atlikto patikrinimo klubo nariams yra pranešama apie užfiksuotus pažeidimus ir suteikiamas laikas jiems pašalinti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog atsakovo pirmininkas M. G. pranešimą dėl ieškovo B. G. pažeistų teisės aktų atsakovo valdybai pateikė 2018-01-19, t.y. praėjus savaitei po 2018-01-12 revizijos komisijos patikrinimo akto surašymo. Tai reiškia, kad klubo nariams turi būti užtikrintos vienodos galimybės pašalinti pažeidimus, kadangi tokia situacija, kai vieniems klubo nariams yra suteikiama galimybė pašalinti savo pažeidimus, o kitiems tokia galimybė neužtikrinama, pažeistų šalių lygiateisiškumą, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

44. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad klubo nariams apie revizijos komisijos patikrinimo rezultatus buvo pranešta varyminės medžioklės metu ir suteikta savaitė laiko pažeidimams pašalinti, tačiau ieškovai šioje medžioklėje nedalyvavo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog atsakovo pirmininkas, žinodamas, kad ieškovams nėra pranešta apie revizijos komisijos patikrinimo rezultatus, turėjo imtis priemonių juos apie tai informuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra žinomas ieškovo B. G. telefono numeris, el. pašto adresas, ieškovo D. G. gyvenamosios vietos adresas, tačiau byloje nenustatyta, kad M. G. būtų bandęs susisiekti su ieškovais. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai apie 2018-01-12 revizijos komisijos patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus ir terminą jiems pašalinti galėjo sužinoti tik konkrečioje medžioklėje dalyvavę asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo Įstatuose bei Taisyklėse nėra nustatyta tiksli revizijos patikrinimo data, todėl ieškovai negalėjo numanyti, kada vyks revizijos komisijos patikrinimas, ir atitinkamai būti aktyviems siekiant susipažinti su patikrinimo rezultatais. Šiuo atveju ieškovai nebuvo informuoti apie revizijos komisijos metu nustatytus pažeidimus ir terminą jiems pašalinti, todėl, priešingai nei kiti klubo nariai, neturėjo galimybės pasinaudoti teise šiuos pažeidimus pašalinti ir atitinkamai išvengti svarstymo klube dėl nuobaudos skyrimo.

45. Atsakovas nurodo, kad ieškovai šernų šėrykloms naudojo žaislinės mašinėlės priekabėles, taip pažeisdami Medžioklės Taisykles. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad šernų šėrykla turi būti tinkamai pritvirtinta, nes priešingu atveju šernas gali ją išversti ir išberti pašarus ant žemės, taip sukeldamas grėsmę kiaulių maro plitimui. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti atsakovo nariai R. T., R. S., K. J., E. Š.. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. paaiškino, kad ieškovų šėryklos buvo pritvirtintos strypu, tačiau sukinėjosi į visas puses, todėl revizijos komisija vertino, kad jos yra netinkamai pritvirtintos. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad Medžioklės Taisyklėse nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai šernų šėrykloms. Sistemiškai aiškinant Medžioklės Taisyklių nuostatas, sutiktina su atsakovo pozicija, jog šernų šėrykla turi būti pritvirtinta taip, kad šernai negalėtų jos lengvai išversti ir išberti joje esančio pašaro, taip įgyvendinant Medžioklės Taisyklių 58.36 punktą, kuris draudžia natūralius pašarus ar masalą šernų viliojimo vietoje išpilti ant žemės.

46. Atsakovo revizijos komisijos narys K. V. patvirtino, jog ieškovų naudojamos šėryklos (priekabėlės) buvo pritvirtintos strypu, todėl laikytina, kad ieškovai siekė įgyvendinti reikalavimą dėl šėryklų pritvirtinimo. Vis dėlto, vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, atsakovas turi teisę tikrinti klubo nariams priskirtus medžioklės plotus, teikti pastabas, rekomendacijas dėl juose esančios įrangos bei įrenginių, įskaitant šėryklas, naudojimo, reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę savarankiškai įvertinti, ar klubo narių naudojami įrenginiai atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus ir klube nustatytas Taisykles, bei reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pirmininkas ar valdyba, manydami, jog ieškovų įrengtos šėryklos yra nepakankamai pritvirtintos, visų pirma, turėjo pranešti apie tai ieškovams ir sudaryti sąlygas pašalinti minėtus pažeidimus, ir tik pastariesiems nepašalinus šių trūkumų, svarstyti klausimą dėl nuobaudos ieškovams skyrimo. Tačiau, kaip nurodyta Sprendimo 44 punkte, atsakovas šios savo pareigos neįvykdė.

47. Kita aplinkybė, į kurią atkreiptinas dėmesys yra tai, jog 2018-03-09 klubo narių visuotinio susirinkimo metu pranešėjams M. G. ir R. S. pristatant ieškovų padarytus pažeidimus, jie nurodė, jog 2018-02-20 valdybos posėdžio metu ieškovas D. G. pripažino, kad kelis kartus vykdė šėrimą prie ieškovo B. G. buvusio bokštelio išpildamas masalą ant žemės. 2018-02-20 atsakovo valdybos posėdžio garso įrašu nustatyta, kad ieškovas D. G. pripažino, jog kelis kartus vykdė šėrimą prie ieškovo B. G. buvusio bokštelio, tačiau nurodė, kad masalą pylė į tam skirtą indą, o ne ant žemės. Tokiu būdu visuotinio susirinkimo dalyviams buvo pranešta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovo D. G. pateiktus paaiškinimus, kuri galėjo turėti esminės reikšmės klubo narių apsisprendimui balsuojant dėl ieškovų pašalinimo.

48. Sprendžiant dėl ieškovams paskirtos nuobaudos už šėrimo pažeidimus pagrįstumą, svarbu įvertinti, kokios nuobaudos už pažeidimus įprastai taikomos klubo nariams. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovo revizijos komisijos 2018-01-12 patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad aplinkybė, jog pašarai yra pilami ant žemės, o šėrimui naudojama žaislinės mašinėlės priekabėlė, buvo nustatyta tiek prie ieškovui B. G., tiek prie ieškovui D. G. priskirtų plotų, tačiau atsakovo pirmininkas M. G. į valdybą kreipėsi tik dėl ieškovo B. G. padarytų pažeidimų. Taigi, nors M. G. nurodo, jog ieškovų padaryti pažeidimai yra laikytini šiurkščiais, galinčiais sukelti neigiamas pasekmes klubui, tačiau šių pažeidimų svarbą, priklausomai nuo juos padariusių asmenų, vertino skirtingai.

49. Antra, atsakovo valdyba buvo susipažinusi su revizijos komisijos 2018-01-12 patikrinimo aktu, tačiau klausimą dėl ieškovo D. G. padarytų pažeidimų inicijavo tik 2018-02-20 valdybos posėdžio metu, pastarajam nekviestam atvykus į valdybos posėdį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nors atsakovo valdybai buvo žinoma apie ieškovo D. G. padarytus pažeidimus, kurie yra iš esmės analogiški ieškovo B. G. padarytiems pažeidimams, tačiau ji neinicijavo ieškovo D. G. svarstymo. Šis poreikis kilo tik 2018-02-20 valdybos posėdžio metu, kai, valdybos vertinimu, ieškovas D. G. nepagarbiai elgėsi atsakovo valdybos narių atžvilgiu.

50. Trečia, laikotarpiu nuo 2009-11-13 iki 2018-09-06 pašalinimas iš klubo narių, be ieškovų, buvo taikytas dviem klubo nariams – A. S. ir A. G.. A. S. iš atsakovo narių buvo pašalintas 2009-11-13 dėl to, kad 2009-10-17 medžioklės metu pašovė šunį. A. G. iš klubo buvo pašalintas 2016-04-15 dėl to, kad 2015 m. klubo medžioklės plotuose organizavo nelegalias medžiokles ir joms vadovavo, nesuderinęs su klubo pirmininku pasistatė medžioklei skirtą bokštelį ir įrengė šernų šėryklą. Taigi, iki ieškovų pašalinimo iš klubo narių ankstesni nariai buvo pašalinti už medžioklės saugos pažeidimus bei nelegalių medžioklių vykdymą, t.y. už itin sunkius pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. iki 2009-10-17 pažeidimo, dėl kurio buvo pašalintas iš klubo narių, 2007 m. lapkričio mėn. medžioklės metu šaudamas sužalojo kitą medžiotoją, tačiau dėl šio pažeidimo A. G. nebuvo svarstymas visuotiniame klubo narių susirinkime. Taigi, nors 2007 m. lapkričio mėn. klubo narys A. G. padarė Medžioklės Taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes - kito medžiotojo sveikatos sužalojimą, tačiau klubo pirmininkas bei valdyba neperdavė visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimo dėl A. G. pašalinimo iš klubo.

51. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018-01-03 klubo narys K. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2017-09-02 medžioklės metu nušovė selekcinį stirnos patiną, į jo ausį įvėrė licenciją ir padarė įrašus medžioklės lape, tačiau minėtos licencijos pateikti negali, kadangi neranda. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad už minėtą pažeidimą teismas K. J. skyrė baudą. Nurodė, kad K. J. pašalinimo iš klubo klausimas nebuvo svarstomas, o vėliau jis minėtą licenciją rado. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovo pirmininkui ir valdybai buvo žinoma apie K. J. pažeidimą, tačiau jie neperdavė visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimo dėl K. J. pašalinimo iš klubo. Pažymėtina, jog nors atsakovo atstovai nurodė, kad K. J. rado licenciją, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, o laikotarpiu nuo pažeidimo padarymo iki licencijos radimo klausimas dėl nuobaudos skyrimo K. J. svarstomas nebuvo.

52. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kubo valdymo organai – pirmininkas bei valdyba - inicijuodami svarstymą dėl nuobaudų skyrimo klubo nariams, įskaitant, pašalinimą iš klubo, nėra nuoseklūs, net ir nustatę pažeidimą ne visuomet svarsto klausimą dėl asmens pašalinimo iš klubo narių ar kitos nuobaudos skyrimo. Iki ieškovų pašalinimo iš klubo minėta nuobauda buvo taikyta tik du kartus už itin rimtus pažeidimus.

53. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju ieškovų pašalinimas iš klubo narių dėl Medžioklės Taisyklių 58.36 punkto pažeidimo visuotiniame klubo narių susirinkime buvo svarstomas nepagrįstai.

Dėl pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje nesilaikymo

54. Atsakovas nurodo, kad ieškovai B. G. ir D. G. nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje, kadangi nedalyvauja varyminėse medžioklėse kartu su kitais klubo nariais, taip pažeisdami Įstatų 6.10. punktą. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad aktyvus dalyvavimas klubo veikloje yra siejamas su dalyvavimu varyminėse medžioklėse. Teismo posėdžio metu ieškovas B. G. paaiškino, kad dėl nesutarimų su klubo pirmininku jis kelerius metus iš esmės nedalyvauja medžioklėse, tačiau vykdo kitas klubo nario pareigas, moka mokesčius klubui, dalyvauja talkose. Ieškovas D. G. paaiškino, kad jis medžioklėse dalyvauja, moka mokesčius klubui, dalyvauja talkose.

55. Pagal atsakovo Įstatus klubo tikslas yra turtinti ir propaguoti senas Lietuvos medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą, atsižvelgiant į miškų, žemės ūkio naudotojų interesus ir rekomendacijas (Įstatų 2.1. punktas). Klubas savo tikslams pasiekti bendradarbiauja su miškų ir žemės ūkio naudotojais, bendradarbiauja su kitų valstybių medžiotojų organizacijomis, per savo veiklą puoselėja ir saugo gamtą, tvarko žvėrienos paruošas, vysto medžioklinę šunų veislininkystę, bendradarbiauja su kitų šalių kinologais, leidžia popierinius ir vienkartinius informacinius ir kitokius leidinius, organizuoja aktyvų klubo narių ir rėmėjų poilsį, tradicines medžiokles, atidarymo ir uždarymo šventes, medžioklės trofėjų parodas, rengia įvairius kitus renginius, stovyklas, mokymus, konferencijas, parodas, susitikimus, seminarus, diskusijų klubus, eitynes, kitokius beginklius susirinkimus ir masinius renginius Lietuvoje ir užsienyje (Įstatų 2.1. punktas). Taigi, nors atsakovo veikla yra susijusi su medžiokle, tačiau, vadovaujantis Įstatais, klubas savo tikslus įgyvendina ne tik vykdydamas varymines medžiokles, tačiau ir kitais būdais, todėl aktyvi klubo nario veikla šiuo atveju negali būti siejama išimtinai su aktyviu dalyvavimu medžioklėse.

56. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovai dalyvauja talkose, taip prisidėdami prie aplinkos tvarkymo. Teismo vertinimu tokiais savo veiksmais ieškovai rūpinasi gamtos saugojimu ir puoselėjimu, taip įgyvendindami klubo tikslus. Atsakovo medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad medžioklės lapai ieškovui D. G. išduoti 2016-06-14, 2016-08-11, 2017-10-06, 2018-01-04. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas klubo narys K. V. paaiškino, kad ieškovas D. G. kartais dalyvauja varyminėse medžioklėse. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. G. iki pašalinimo iš klubo narių dalyvaudavo medžioklėse, įskaitant varymines medžiokles. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo nurodyti teiginiai, jog ieškovai nevykdo pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje yra vertintini kaip nepagrįsti.

57. Vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog klubo narys A. S. 5 metus nedalyvauja klubo veikloje, klubo nariai V. I., A. L. dirba užsienyje, medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2018-10-20 medžioklės lapai jiems išduoti nebuvo, duomenų, patvirtinančių, kad jie aktyviai dalyvauja varyminėse medžioklėse nėra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Č. paaiškino, jog klubo narys O. A. apie 2 - 3 metus medžioklėse nedalyvauja. Tačiau šių klubo narių pašalinimas iš klubo bei kitų nuobaudų skyrimas svarstomas nebuvo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nevienodai vertina klubo narių pareigą aktyviai dalyvauti klubo veikloje, t.y. vienų narių atžvilgiu vertina, kad tai nėra pažeidimas, už kurį skirtina nuobauda, kitų narių atžvilgiu – svarsto dėl pašalinimo iš klubo narių.

58. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovai nepažeidė atsakovo Įstatų 6.10. punkte numatytos pareigos aktyviai dalyvauti klubo veikloje, todėl klausimas dėl jų pašalinimo iš klubo narių šiuo pagrindu visuotiniame klubo narių susirinkime buvo svarstomas nepagrįstai.

Dėl bandymo suskaldyti klubo vientisumą

59. 2018-03-09 atsakovo visuotinio klubo narių susirinkimo metu buvo nurodyta, kad ieškovas B. G. bandė suskaldyti klubo vientisumą. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei 2018-03-09 atsakovo visuotinio klubo narių susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, kad šios aplinkybės yra įvykusios daugiau nei prieš penkerius metus. Pažymėtina, kad minėto pažeidimo padarymo metu atsakovo valdymo organai šių aplinkybių netyrė, neiniciavo ieškovo B. G. svarstymo, neskyrė jam nuobaudos. Taigi, atsakovas šio galimo pažeidimo metu vertino, kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo pašalinti ieškovo B. G. iš klubo narių ar skirti jam kitos nuobaudos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas B. G. daugiau nei prieš penkerius metus galimai bandė suskaldyti klubo vientisumą nesudarė pakankamo pagrindo svarstyti šių jo veiksmų 2018-03-09 atsakovo visuotinio klubo narių susirinkimo metu.

Dėl nepagarbaus elgesio valdybos posėdžio metu

62. Atsakovas nurodo, kad ieškovas D. G. elgėsi nepagarbiai, kalbėjo pakeltu ir įžeidžiančiu tonu. Teismas pažymi, kad 2018-02-20 valdybos posėdžio garso įrašo duomenimis nustatyta, kad pakeltu tonu kalbėjo ne tik ieškovai, tačiau ir valdybos nariai, kurie taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi, atsakovo nurodytas elgesys buvo būdingas ne tik ieškovui D. G., tačiau ir valdybos nariams.

64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo atveju ieškovo D. G. veiksmai dėl nepagarbaus elgesio valdybos posėdžio metu savo pobūdžiu ir padarymo aplinkybėmis nesudaro pakankamo pagrindo svarstyti klausimo dėl griežčiausios nuobaudos – pašalinimo iš klubo skyrimo.

Dėl neapskaitytos šernų viliojimo vietos naudojimo

65. Atsakovas nurodo, kad ieškovas D. G. įrengė naują šernų viliojimo vietą, kuri neapskaityta medžioklės tvarkos projekte. Teismo posėdžio metu Ieškovas D. G. paaiškino, kad jis šernų viliojimo vietą persikėlė klubo pirmininko leidimu. Medžioklės Taisyklių 2.9. punkte nustatyta, kad viliojimo vieta - medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje gali būti ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo arba medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. Draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus pašaro ar masalo. (Medžioklės Taisyklių 58.36 punktas). Atsakovo Taisyklių 20 punkte numatyta, kad stacionarūs medžioklės įrenginiai statomi vykdant klubo medžioklėtvarkos projekto reikalavimus, suderinus jų statymo vietą su klubo pirmininku bei gavus žemės ar miško savininko sutikimą. Įrenginio vieta pažymima klubo medžioklėtvarkos projekto plano kopijoje ir suteikiamas jai registracijos sąraše eilės numeris. Medžioklės Taisyklių 2.9. ir 58.36. punktuose nurodyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. Stacionarūs medžioklės įrenginiai gali būti statomi ne arčiau kaip 300 m vienas nuo kito. Laikini medžioklės įrenginiai gali būti statomi ne arčiau kaip 300 m nuo kitų medžioklės įrenginių. Jie privalo būti statomi taip, kad būtų užtikrinti saugos elgesio medžioklės metu reikalavimai, žemės savininkų teisės, kitų klubo medžiotojų teisėti interesai bei laikomasi etikos ir pagarbos normų kitų medžiotojų atžvilgiu. Teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas M. G. paaiškino, kad naują šernų viliojimo vietą klubo nariai derina su juo. Jis šią vietą parenka atsižvelgęs į medžioklėtvarkos projektą ir suderinęs su žemės savininku.

66. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekdamas įrengti naują šernų viliojimo vietą, klubo narys turi kreiptis į klubo pirmininką. Pastarasis patikrina, ar minėta vieta atitinka Medžioklės Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, medžioklėtvarkos projektą bei suderina šį klausimą su žemės savininku. Pažymėtina, kad klubo narys naują viliojimo vietą gali pradėti naudoti tik gavęs klubo pirmininko patvirtinimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ieškovas D. G. naudojasi neapskaityta šernų viliojimo vieta paaiškėjo 2018-01-12 revizijos komisijos patikrinimo metu. 2018-01-12 patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad rasta neapskaityta žvėrių viliojimo vieta. Akte nurodoma, kad miško aikštelėje buvo medinės šėryklos – loviai pripilti masalo (masalas ir ant žemės) ir viena žaislinio automobilio priekabėlė. Tokios dvi žaislinės priekabėlės buvo rastos ir pas B. G. bei D. G.. Išvada – žvėris nelegaliai vilioja ir medžioja ieškovai. Atsižvelgus į tai, kad revizijos komisijai nebuvo perduoti duomenys apie minėtą šernų viliojimo vietą, t.y. ši vieta nebuvo įtraukta į klubo medžioklėtvarkos projektą, darytina išvada, jog pastaroji nebuvo tinkamai suderinta su atsakovo pirmininku. Teismo vertinimu toks pažeidimas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl nuobaudos skyrimo. Visų pirma, tokios viliojimo vietos naudojimas užkerta kelią atsakovui užtikrinti, kad šioje vietoje yra laikomasi Medžioklės Taisyklių ir atitinkamai klubo Taisyklių, kadangi atsakovas nežinodamas apie tokios vietos įrengimą negali jos patikrinti. Antra, šernų viliojimo vieta gali būti įrengta tik tokioje klubo medžioklės plotų vietoje, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju, gali būti pažeisti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimai, tokiu būdu sukeliant pavojų medžioklės dalyviams ir kitiems asmenims, pažeidžiami kitų medžiotojų bei žemės savininkų teisės ir teisėti interesai. Ieškovas D. G. nurodo, kad minėtos šernų viliojimo vietos įrengimas buvo suderintas su klubo pirmininku, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad klubo pirmininkas M. G. patvirtino, kad ieškovas kreipėsi į jį su šiuo klausimu, tačiau sutikimo dėl naujos šernų viliojimo vietos įrengimo negavo, kadangi klubo pirmininkas nebuvo baigęs derinimo procedūrų. Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta bei į Spendimo 65 punkte nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovas D. G. nebuvo gavęs atsakovo sutikimo dėl naujos šernų viliojimo vietos įrengimo.

67. Vis dėlto, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuobauda – pašalinimas iš klubo - ieškovui už šį pažeidimą buvo skirta pagrįstai. Kaip minėta Spendimo 48 punkte, minėtas ieškovo D. G. pažeidimas klubo pirmininkui bei valdybai tapo žinoma revizijos komisijai parengus 2018-01-12 patikrinimo aktą, tačiau pažeidimui paaiškėjus klausimas dėl ieškovo D. G. padarytų pažeidimų inicijuotas nebuvo. Taigi, atsakovo valdymo organai – klubo pirmininkas ir valdyba – nelaikė, jog minėtas pažeidimas sudaro pagrindą skirti ieškovui D. G. nuobaudą, tuo labiau, griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš klubo. Be to, šiuo atveju net ir konstatavus ieškovo D. G. padarytą pažeidimą, jo pašalinimas iš klubo narių yra pripažintas neteisėtu vadovaujantis Sprendimo 26 punktu.

68. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovų reikalavimas dėl atsakovo 2018-03-09 visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių pripažinimo negaliojančiu tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

69. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl neteisėto pašalinimo iš klubo narių jie prarado savo konstitucinę teisę vienytis ir dalyvauti klubo veikloje, patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pažeminimą, gėdą artimųjų ir draugų, bendraminčių tarpe. Ieškovai buvo sukrėsti sužinoję, kad yra pašalinti iš klubo, kuriame daug metų buvo nariais, jiems buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teises klube, tame tarpe bendrauti medžioklėse su kitais nariais, buvo suduotas smūgis jų reputacijai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

70. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

71. Ieškovai reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš jų teisės dalyvauti medžioklėse, bendrauti su kitais klubo nariais, t.y. teisės į poilsį ir laisvalaikį, pažeidimo. Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, kad jie yra medžiotojų ir žvejų klubo „Jūra“ nariai, iki pašalinimo iš atsakovo narių jie daugiausia medžiojo pastarajame klube. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui D. G. 2016 m. išduoti 2 medžioklės lapai, 2017 m. – 1 medžioklės lapas, ieškovui B. G. – 2016 m. medžioklės lapai neišduoti, 2017 m. išduoti 2 medžioklės lapai. Taigi, ieškovai medžioklę klube vykdė pakankamai retai, todėl laikytina, kad atsakovo veiksmais ieškovų teisė į poilsį ir laisvalaikį iš esmės nebuvo pažeista.

72. Ieškovai taip pat nurodo, kad dėl pašalinimo iš klubo narių patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pažeminimą, gėdą artimųjų ir draugų, bendraminčių tarpe. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai dėl pašalinimo iš klubo patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, sunkus neigiamus išgyvenimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovai atliko tam tikrus pažeidimus, tačiau teismas vertino, jog atsižvelgus į šių pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsakovo procedūrinius pažeidimus, susijusius su ieškovų svarstymu, ieškovai iš klubo buvo pašalinti nepagrįstai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 2 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 105,00 Eur žyminis mokestis ir 2 420,00 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovams iš atsakovo priteistina 1 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74. Atsakovas patytė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovų priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 262,50 Eur - 1 000,00 Eur), t.y. kiekvienam iš ieškovų po 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 3,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno iš ieškovų po 1,74 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina 3,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 2018 m. kovo 9 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus Nr. 6.1. ir Nr. 6.2. dėl ieškovų B. G. ir D. G. pašalinimo iš atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ narių.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui B. G..

Priteisti iš atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. G..

Priteisti iš ieškovo B. G. į valstybės biudžetą 1,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo D. G. į valstybės biudžetą 1,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ į valstybės biudžetą 3,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.