- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-344-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03343-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- G. K., G.
- Ieškovas
- H. B.
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija „Vasara-2“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. A.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovui G. K. bei atsakovo G. k. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Sodininkų bendrija „Vasara-2“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Inverstatus“ 2010-03-15, kuriame H. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Vasara-2“, sklypo Nr.2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 1 (koordinatė X-6082341,10, koordinatė Y – 583122,94), bei skaičiumi 8 (koordinatė X-6082313,67, koordinatė Y-583120,97), teisingu; 2) pripažinti ieškovo teisę derinti žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Inverstatus“ 2010-03-15, be atsakovo G. K. sutikimo; 3) įpareigoti atsakovą G. K. pašalinti trukdymą ieškovui tinkamai naudotis žemės sklypu Nr.2, nugriaunant savavališkai H. B. sklype pastatytą metalinio tinklo tvorą. Nurodė, jog atlikus matavimus 2010-03-15 paaiškėjo, kad atsakovo pastatyta metalinio tinklo tvora yra ieškovo žemėje; trukdo ieškovui pilnai įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teises. Su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovo žemės sklypo planas parengtas remiantis ne dokumentais ir net ne faktiniu naudojimusi sklypo ribomis, o vieninteliu kriterijumi – paties atsakovo nurodyta riba per vamzdį.
Atsakovas G. K. patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K. nuosavybės teise ribos yra nužymėtos UAB „Avalda“ 2010-01-01 parengtame žemės sklypo plane M 1:500 ir kuris koordinačių sistemoje LKS-94 pažymėtas: 1 taškas X 6082340.58 Y 583101.25, 2 taškas X 6082340.85 Y 583124.20, 3 taškas X 6082314.52 Y 583123.16, 4 taškas X 6082287.76 Y 583122.11, 5 taškas X 6082290.29 Y 583098.88, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sklypus dar dalinant sodus žymėjo vandentiekio vamzdis, kuris yra išlikęs iki šios dienos. Vamzdžiui skiriant sodus, išnyksta ir servituto nustatymo problema, kadangi pagal su ieškiniu pateiktą žemės sklypo planą, papildomai būtų reikalinga nustatyti servitutą ieškovo naudai naudotis minėtu vandentiekio vamzdžiu. Tokia žemės sklypo riba buvo nusistovėjusi ilgą laiką ir istoriškai, taip pat analogišką situaciją aptarė ir senieji planavimo dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-09 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; pripažino žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Inverstatus“ 2010-03-15, kuriame H. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Vasara-2“, sklypo Nr.2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 1 (koordinatė X-6082341,10, koordinatė Y – 583122,94), bei skaičiumi 8 (koordinatė X-6082313,67, koordinatė Y-583120,97), teisingu; pripažino ieškovo H. B. teisę derinti žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Inverstatus“ 2010-03-15, be atsakovo G. K. sutikimo; įpareigojo atsakovą G. K. pašalinti trukdymą ieškovui H. B. tinkamai naudotis žemės sklypu Nr.2, nugriaunant savavališkai H. B. sklype pastatytą metalinio tinklo tvorą; priteisė iš atsakovo G. K. ieškovui H. B. 4 652 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 17,99 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimi žemės sklypai, atitinkamai, Nr. 2 ir Nr. 2A, esantys SB „Vasara-2“, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl ribų nustatymo pagrindas yra privatizavimo planuose nurodytos sklypų ribos. Praktiškai, šalims priklausančių žemės sklypų schemose ir generaliniame SB „Vasara-2“ plane nurodyta sklypų konfigūracija yra ta pati. Ieškovo pateiktame 2010-03-15 parengtame UAB „Inverstatus“ plane nužymėtos ieškovui nuosavybės teise priklausančio 1150 kv.m ploto žemės sklypo ribos, nurodytos kraštinės faktiškai atitinka ieškovo įsigyto sklypo Nr. 2 schemoje nurodytus kraštinių ilgius, be to, UAB „Inverstatus“ plane akivaizdžiai užfiksuota, jog atsakovui priklausanti tvora randasi ieškovo žemės sklype, tai patvirtina ir ieškovo pateiktas į bylą antstolio R. V. 2010-11-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo esanti medžiaga. Atliekant ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr.2, geodezinius matavimus, matuojant sklypo ribas, atskaitos taškas buvo įteisinta sklypų riba, esanti tarp ieškovo sklypo Nr.2 ir trečiojo asmens P. A. sklypo Nr.28. Tuo tarpu, atsakovo pateiktame 2010-01-01 UAB „Avalda“ plane, pažymėtos atsakovui nuosavybės teise priklausančio 1196 kv.m žemės sklypo ribos, nurodytos sklypo kraštinės akivaizdžiai skiriasi nuo atsakovo įsigyto sklypo Nr.2A schemoje nurodytų kraštinių, skiriasi ir sklypo konfigūracija; atliekant atsakovo sklypo Nr.2A matavimus buvo iš esmės vadovautasi tik atsakovo parodymais. Atsakovas taip pat pripažino, jog kai statė tvorą su ieškovu nesiderino, o kur tvorą statyti jam nurodė pirmininkas. Atsakovas nepateikė jokių oficialių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo riba tarp sklypų yra būtent vandentiekio vamzdis, kuris nei SB generaliniame plane, nei ieškovo, nei atsakovo sklypų pirminėse schemose neužfiksuotas. 2003-11-08 SB „Vasara-2“ valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad 3.6 klausimu buvo svarstomas, tame tarpe, H. B. pareiškimas dėl ne vietoje pastatytos tvoros tarp sklypų Nr.2 ir Nr.2A; nustatyta, kad šiuos sklypus skirianti tvora eina pagal vandentiekio liniją (pagal šį principą suskirstyti visi SB sklypai). Pasiūlyta S. J., K. M. ir A. B. detaliai išmatuoti sklypus Nr.2 ir Nr.2A su papildomai naudojamais plotais ir pateikti valdybai savo išvadas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad vamzdžio padėtis buvo keičiama. Atsakovas pripažino ir neginčijo, jog jis atsisakė pasirašyti ieškovo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, bei, kad su pakartotinai 2010-03-15 atliktais patikslintais ieškovo sklypo ribų matavimais, kuriuose dalyvavo nesutiko. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010-01-01 atliekant atsakovui priklausančio sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 p., 32.1.1. p., 32.1.1.4. p, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25, 27, 29.8 p. reikalavimai - H. B. nebuvo kviečiamas dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas be datos ir kitų reikalingų rekvizitų, nėra duomenų kas jį užpildė, nenurodytos sklypo ribos. Faktiškai sklypų naudojimas neatitinka šalių turimos nuosavybės ribų. Teismas konstatavo, kad 2010-03-15 parengtame UAB „Inverstatus“ plane ieškovo sklypo ribos nustatytos tinkamai, šis planas atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, todėl yra teisingas; ieškovo siekis įteisinti savo sklypo ribas pagal pateiktus dokumentus yra pagrįstas, o atsakovas pastatęs tvorą ieškovo sklype bei savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia ieškovo teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimą ir ieškinį atmesti; patikslintą priešieškinį tenkinti ir nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K. nuosavybės teise, ribos yra nužymėtos UAB „Valda“ 2010-01-01 parengtame žemės sklypo plane M1:500 ir kuris koordinačių sistemoje LKS-94 pažymėtas: 1 taškas X 6082340.58 Y 583101.25, 2 taškas X 6082340.85 Y 583124.20, 3 taškas X 6082314.52 Y 583123.16, 4 taškas X 6082287.76 Y 583122.11, 5 taškas X 6082290.29 Y 583098.88; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas kreipė dėmesį į sklypų kraštines, kurios yra nurodytos privatizavimo schemose, jas aritmetiškai skaičiuodamas, nors bylos medžiaga (liudytojų paaiškinimai, sodų bendrijos valdybos nutarimai ir kt.) rodo priešingai; išsamiai pasisakė dėl sklypų kraštinių ilgių ir išsidėstymo, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemės sklypo ribų suformavimui kelia kitą principą – siekį nesumažinti žemės sklypo ploto, o kraštinių ilgių neakcentuoja tiek dėl jų galimos žymios paklaidos, tiek ir neegzistuojančio atskaitos taško, kaip nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas akcentuoja, kad gali būti keičiamas žemės sklypų ribos išdėstymas kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius. Pažymi, jog abiems sklypams žemės yra pakankamai, o nustatant jų ribą nei vieno iš jų dydis, nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, nesikeičia. Apelianto teigimu, teismas, nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos, ėmė nustatinėti sklypų ribas pagal preliminarius duomenis, visiškai nekreipdamas dėmesio, kad paties ieškovo nurodytos koordinatės ir sklypų kraštinės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje skiriasi. Nurodo, jog aplinkybę, kad žemės sklypų ribą nustatė vandentiekio vamzdis, patvirtino tiek ieškovas, tiek apeliantas, tiek pirmasis ieškovo sklypo savininkas, tiek kiti liudytojai, o taip pat sodininkų bendrijos valdybos rašytinė medžiaga; tai iš esmės logiška, kadangi priešingu atveju, būtų privalu nustatyti servitutą, kad būtų galimybė naudotis vandentiekio vamzdžiu. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų M. V., A. A. P., O. R. parodymus, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo riba yra būtent vandentiekio vamzdis. Teismas rėmėsi neaktualiai šiai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, kadangi 1 400 Lt už UAB „Inverstatus“ parengtą sklypo planą, kadastrinius matavimus, ieškovas patirtų ir neteismine tvarka nustatinėdamas sklypo ribas, todėl šios išlaidos susiję su sklypo valdymo išlaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas išsamiai įvertino faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apelianto motyvai iš esmės kartojasi, nors teismo jau yra išanalizuoti priimant sprendimą. Nepagrįstas ir iškreipiantis įstatymo leidėjo valią apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas neaiškią ribą tarp ginčo šalių, turėjo vadovautis faktiškai valdomų sklypų ribomis. Įstatymų leidėjas teikia prioritetą dokumentams, o faktiškai valdomo sklypo ribos yra tik vienas iš įrodymų sprendžiant apie ginčo ribą. Be to, apeliantas nenuoseklus, kadangi faktiškai šalių sklypus skiria ne vandentiekio vamzdis, o atsakovo pastatyta tvora. Teismas išsamiai pasisakė dėl liudytojų parodymų bei sodininkų bendrijos sprendimų, pagrįstai rėmėsi privatizavimo schemose nurodyta šalių sklypų konfigūracija bei aiškiai įvardintomis kraštinėmis. Nustačius šalių sklypų ribą pagal atsakovo pateiktą planą, ieškovas neturi nei teisės, nei realios galimybės „kompensuoti“ savo prarastos žemės dalį, kuri patektų apelianto nuosavybėn, valstybės žeme. Teismas išsamiai pasisakė dėl liudytojų parodymų, dėl to, jog vandentiekio vamzdžiai skyrė sklypus, dėl servituto. Sodininkų bendrijos valdybos 2003-11-08 protokolas patvirtina, kad ribos klausimas tarp šalių neišspręstas, tam būtina atlikti tikslius matavimus, tačiau matavimai nebuvo atlikti. Nurodo, jog papildomas matavimas atliktas dėl pradėto teisminio ginčo, todėl jo išlaidos pagrįstai priteistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo priešieškinys neįrodytas, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo jį tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu, atsakovas su priešieškiniu kreipėsi į teismą CK 4.45 str. pagrindu. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
Ginčas tarp šalių kilo dėl ribų tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų, suformuotų atliekant preliminarius matavimus, nustatymo; ieškovas prašė teismą nustatyti jam priklausančio sklypo ribas pagal UAB „Inverstatus“ parengtą planą; atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti savo sklypo ribas pagal UAB „Avalda“ parengtą planą, kuriame ieškovo ir atsakovo žemės sklypo riba nustatyta taip kaip buvo faktiškai naudojamasi – pagal vandentiekio vamzdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai pirmiausiai vadovavosi privatizavimo planuose nurodytomis abiejų sklypų schemomis ir konstatavo, kad ieškovo pateiktame 2010-03-15 parengtame UAB „Inverstatus“ plane ieškovo žemės sklypas pagal konfigūraciją ir kraštinių ilgius faktiškai sutampa su ieškovo įsigyto sklypo schema ir sodininkų bendrijos „Vasara“ plano duomenimis (t.1, b.l. 14, 71, 72). Tuo tarpu atsakovo pateiktame 2010-01-01 plane, parengtame UAB „Avalda“ palyginus su atsakovo įsigyto sklypo schema ir bendrijos plano duomenimis, kraštinių ilgis ir sklypo konfigūracija skiriasi (t.1, b.l. 72, 86, 111, 133). Apeliaciniame skunde atsakovas šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, neginčija, kad vandentiekio vamzdis sodininkų bendrijos generaliniame plane atsakovų sklypų pirminėse privatizavimo schemose nėra užfiksuotas; skundą pagrindžia tuo, kad nagrinėjamoje byloje teismas nemotyvuotai atmetė liudytojų parodymus ir be pagrindo atsisakė pripažinti ir įteisinti sklypų ribą, nustatytą pagal vandentiekio vamzdį; apeliantas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. V., A. A. P., O. R. parodymais bei 2003-11-08 sodininkų bendrijos valdybos protokole užfiksuotais duomenimis. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., suformuotoje teismo praktikoje įtvirtinta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; taip pat išaiškinta, kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą, faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą nesivadovauti paminėtų liudytojų parodymais apie tai, kad ieškovo ir atsakovo sklypų riba buvo nustatyta pagal vandentiekio vamzdį. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja liudytojų V. D., P. A., S. R., A. Ž. parodymams, ieškovo ir paties atsakovo paaiškinimams, kad esančio tarp sklypų vandentiekio vamzdžio padėtis buvo keičiama.
Teismas taip pat tinkamai įvertino 2003-11-08 valdybos posėdžio protokolo turinį; valdybos posėdyje buvo apsvarstytas ginčas tarp sklypų 2 ir 2A savininkų dėl ribos, buvo ieškoma kompromiso, siūloma atlikti papildomus matavimus ir pateikti valdybai išvadas dėl jų (t.1, b.l. 162-164) tačiau sodininkų bendrijos valdyba neturi kompetencijos spręsti bendrijos narių ginčų dėl žemės sklypo ribų, todėl įrašas protokole, kad sklypo riba eina pagal vandentiekio liniją negali būti vertinamas kaip atsakovo poziciją patvirtinantis rašytinis įrodymas.
Apeliantas savo skunde pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 nuostatomis apie tai, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Nagrinėjamoje byloje sklypų ribos vieta ir konfigūracija iš esmės aiški. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad SB generaliniame plane kūdra randasi atsakovo sklype, o pagal atsakovo pateiktą tvirtinimui planą sklype randasi mažiau nei jos pusė, t. y. sklypas pagal UAB „Avalda“ parengtą planą yra pasislinkęs į ieškovo sklypo pusę. Taigi teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, įvertino ir atsakovo žemės sklypo ir jo ribų radimosi vietą pastovaus reljefo objekto (kūdros) atžvilgiu.
Taigi atsakovo pateiktų įrodymų – liudytojų parodymų bei sodininkų bendrijos valdybos protokole užfiksuotų duomenų visumos nepakako priešieškiniui įrodyti; teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių išrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese nepažeidė; apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų 1400 Lt už UAB „Inverstatus“ parengtą sklypo planą, kadastrinius matavimus. Apeliantas pastebėjo, kad šias išlaidas ieškovas būtų patyręs visais atvejais, tiek nustatant sklypo ribas teismine tvarka, tiek ir neteismine, todėl šios išlaidos laikytinos sklypo valdymo išlaidomis.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.) Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos šalies kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Inverstatus“ 2010-03-15 parengtą sklypo planą po to, kai apeliantas nepagrįstai atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008-01-31 aktą, t.y. būtinumas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus iškilo dėl atsakovo veiksmų; esant tokioms aplinkybėms, bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai priskyrė ieškovo patirtos plano parengimo išlaidas prie bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.