- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 2YT-9136-233/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00966-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama J. L.. Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko šis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypas ten pat (duomenys neskelbtini). Tėvas G. L. yra miręs, todėl jie, T. L. ir R. L., yra vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai, galintys paveldėti po motinos mirties. Tačiau nei vienas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla pas notarą neužvesta. Mamos mirties dieną, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno dėdės V. L. namuose (duomenys neskelbtini) t.y. apie 100 metrų atstumas nuo mamos sodybos. Pirmą mėnesį po mamos mirties tuose jos namuose nieko nedarė, dar vis gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau 2015 m. liepos pabaigoje pradėjo tvarkyti namus: išvalė, išplovė, peržiūrėjo visus daiktus, drabužius, po jos mirties nuo pat pirmos dienos prižiūrėjo motinai priklausiusį daržą( laistė, ravėjo, apvagojo bulves), visus tuos darbus dirbo ir birželio, ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais. Rugsėjo mėnesį nukasė bulves, padėjo kaimynė ir jo draugė R. J.. Kadangi daugiau būdavo (duomenys neskelbtini), tai mamos namuose elektros beveik nieko neišnaudodavo, nieko nemokėjo. Tačiau vėliau, kai namai buvo sutvarkyti, pradėjo ten dažniau nakvoti, tada sunaudodavo ir elektros energijos. Buvo paklausta UAB „Ignitis“ ar buvo mokėta už elektrą tris mėnesius po mamos mirties. Bendrovė tokių duomenų nerado, tačiau nurodė, kad buvo pradėta mokėti vėliau, pateikia „Perlo“ paslaugų kvito kopiją, kad už elektrą mokėjo 2017 m. gruodžio 22 d., dar „Maximos“ kvito kopiją, kad už elektros energiją mokėjo 2018 m. spalio 13 d. Kad jis tuos pastatus prižiūrėjo, patvirtina ir Juodupės seniūnija, pažymoje Nr. R2-88: „Po J. L. mirties, jai priklausiusius gyvenamąjį namą ir kiemo statinius prižiūrėjo, jais rūpinosi jos sūnus T. L.“. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo T. L. pareiškimu sutinka visiškai. Visos faktinės aplinkybės išdėstytos teisingai. Todėl neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.
Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad palikėja J. L. mirė (duomenys neskelbtini) įrašo (duomenys neskelbtini). Palikėja buvo pareiškėjo T. L. ir R. L. motina, todėl jie yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint jos turtą. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. L. tėvas G. L. yra miręs (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad po palikėjos J. L. mirties liko turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ten pat, (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. L. pateiktame atsiliepime prieštaravimų pateiktam pareiškimui nepateikė.
Išrašo iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo.
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas jo motinai mirus, likusiu jos turtu – gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančiu (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu ten pat, (duomenys neskelbtini), iš karto rūpinosi, naudojosi ir valdė jį kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu iš karto po motinos J. L. mirties (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybės dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą patvirtina atsiliepime ir suinteresuotas asmuo R. L. , tą patvirtina ir Juodupės seniūnijos 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymos Nr. R2-88, duomenys.
Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškėjo T. L. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.