- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-427-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevicius (pirm.), Regina Agota Gutauskiene, Liudvika Tupiene
- Ieškovas
- A. S.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo A. S. atskiraji skunda del Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 22 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir gražintas ji padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. kreipesi i Šiauliu rajono apylinkes teisma su ieškiniu, kuriuo praše pripažinti nuosavybes teise i 1997-05-21 Radviliškio rajono apylinkes teismo antstoliu kontoroje iš varžytiniu nupirkta nekilnojamaji turta, gyvenamaji nama su priklausiniais, esanciais (duomenys neskelbtini). Praše pripažinti, kad jis del svarbiu priežasciu praleido LR CK 255 str. (1964 m redakcija) nustatyta 3 menesiu termina iregistruoti pastatus ir žemes sklypo pirkima iš varžytiniu Nekilnojamojo turto registre, todel praše termina atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu rajono apylinkes teismas 2009 m. gegužes 6 d. nutartimi nustate ieškovui termina ieškinio trukumams pašalinti. Nurode, kad ieškinyje (pareiškime) turi buti nurodomas ieškinio (pareiškimo) reikalavimas (dalykas). Tuo tarpu ieškovas ir pastatu, ir žemes isigijimo momenta nurode ta pacia data, taciau nepateike jokiu irodymu apie tai, kad 0,3585 ha sodybinis (ar namu valdos) žemes sklypas priklause L. M. ir, kad jis tokio ploto sklypa isigijo. Pažymejo, kad nors ieškovas nurode, kad minimas žemes sklypas buvo parduodamas iš varžytiniu, taciau pridure, kad tuo metu jis priklause valstybiniam žemes fondui. Ieškovas nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad tokiu budu (varžytinese) isigijo žemes sklypa. Teismas pažymejo, kad byloje galimas procesinis bendrininkavimas. Nurode, kad prie ieškinio neprideta jokiu irodymu, patvirtinanciu aplinkybes, kurios sudarytu pagrinda pripažinti, kad ieškovas del svarbiu priežasciu praleido LR CK 255 str. (kodekso 1964 m. red.) nustatyta 3 menesiu termina iregistruoti pastatu ir žemes sklypo pirkimo - pardavimo iš varžytiniu akta Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovas, vykdydamas Šiauliu rajono apylinkes teismas 2009 m. gegužes 6 d. nutarti, pateike ieškini.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu rajono apylinkes teismas 2009 m. gegužes 22 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškini laike nepaduotu ir gražino ji padavusiam asmeniui. Nurode, kad jokiu papildomu irodymu, šalinant teismo nutartyje nurodytus trukumus, ieškovas teismui nepateike. Aplinkybiu, kodel i patikslinta ieškini iraše pirminiame ieškinyje nenurodytas proceso šalis nenurode, jokiu irodymu apie žemes sklypo isigijima nepateike ir del to nieko nepaaiškino, nepateike jokiu irodymu apie aplinkybes, sudarancias pagrinda praleistam terminui atnaujinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 22 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes - ieškini priimti.
Nurodo, kad teismas nepagristai ieškini laike nepaduotu, tuo pažeisdamas LR CPK 137 str. 2 d. nuostatas. Ieškovas atsakovu nurode R. S., o treciuoju asmeniu L. S., remdamasis 2009-05-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašu. Jeigu šie asmenys nebutu buve nurodyti, ieškinys butu buves pareikštas netinkamam atsakovui ir tai butu dar vienas pagrindas netenkinti ieškovo prašymo. Ieškovas turi teise iki baigiamuju kalbu pradžios itraukti i byla treciaisiais asmenimis tuos, kuriu teisems ir pareigoms bylos išsprendimas gali tureti itakos (LR CPK 41 str. 1 d.). Kaip irodymus, kad turtas buvo per varžytines parduotas ir nupirktas, ieškovas nurodes 2009-02-11 Šiauliu rajono apylinkes teismo posedyje liudytojo O. R. duotus parodymus ir kitus rašytinius irodymus, esancius byloje. Pirmosios instancijos teismas negalejo iš anksto nuspresti, kad nera jokiu irodymu ir gražinti ieškini, jo net nepradejus nagrineti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma del apskustosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis.
LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. itvirtinta kiekvieno asmens, manancio, kad jo teise ar istatymo saugomi interesai pažeisti, teise kreiptis i teisma. Konstitucine asmens teise kreiptis i teisma savo turiniu yra platesne nei teise i pareikšto reikalavimo patenkinima: teise kreiptis i teisma turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teise ar istatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teises kreiptis i teisma teismines gynybos ir teises i pareikšto reikalavimo patenkinima santykis lemia tai, kad ieškinio priemimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobudžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teise kreiptis i teisma ir ar jis šia teise igyvendina laikydamasis proceso istatymu nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobudžio aplinkybes, susijusios su ieškovo teise i reikalavimo patenkinima, analizuojamos bylos nagrinejimo iš esmes metu. Šia aplinkybe savo nutartyse ne karta yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. rugsejo 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002); Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,, Akvilegija“ v. V. G. (bylos Nr. 3K-3-244/2003); Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. C., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybe, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-380/2008)). Teismas, spresdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priemimo klausima, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teises kreiptis i teisma prielaidos ir šios teises igyvendinimo salygos, ar nera procesiniu kliuciu priimti ieškini (pareiškima). Nustates, kad nera bent vienos iš LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos teises kreiptis i teisma prielaidos ar šios teises igyvendinimo salygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškini. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškini, teismas patikrina, ar nera ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trukumu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. Šie reikalavimai istatyme suformuluoti imperatyvia forma, todel ju privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teismines gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. ir LR CPK 111 str. reikalavimu, ieškinio trukumai šalinami LR CPK nustatyta procesiniu dokumentu trukumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). Pareiškejui per teismo nustatyta termina nepašalinus ieškinio pareiškimo trukumu, pareiškimas laikomas nepaduotu ir gražinamas ji padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S., vykdydamas Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 6 d. nutarti, pateike ieškini (b.l. 44-45), kuriame skirtingai nei pirminiame ieškinyje (b.l. 1-3) atsakovu itrauke i byla ir R. S., o treciaisiais asmenimis papildomai itrauke i byla L. S., V. V. ir T. S..
Ieškini pareiškia asmuo, manantis, jog ji su atsakovu sieja tam tikri civiliniai materialieji teisiniai santykiai. Taciau ar yra atitinkami materialieji teisiniai santykiai ir ar proceso šalys yra ju dalyviai, konstatuoja teismas, priimdamas byloje sprendima. Teismas gali atmesti ieškini ir konstatuoti, kad šaliu apskritai nesieja ieškinyje nurodyti materialieji teisiniai santykiai arba, kad viena iš šaliu nera šiu santykiu dalyve. Treciuju asmenu, nepareiškianciu savarankišku reikalavimu, itraukima i procesa reglamentuoja LR CPK 47 str., numatantis galimybe istoti i byla arba buti itrauktais i byla treciaisiais asmenimis iki baigiamuju kalbu pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali tureti itakos ju teisems ir pareigoms.
Atsižvelgdama i tai kas išdestyta, apeliacines instancijos teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturejo teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovas, pateikdamas ieškini, nurodytu aplinkybes, kodel itraukia i byla tam tikrus asmenis atsakovais ir treciaisiais asmenimis. Ar yra atitinkami materialieji teisiniai santykiai ir ar proceso šalys yra ju dalyviai, konstatuoja teismas, nagrinedamas byla iš esmes ir priimdamas byloje sprendima, o ne spresdamas ieškinio priemimo klausima. Be to, kaip matyti iš 2009-05-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo (b.l. 46-49), ieškinyje nurodytu proceso dalyviu teisems ir pareigoms teismo priimtas sprendimas gali tureti itakos.
Kiti motyvai, del ko buvo nutarta laikyti ieškini nepaduotu yra tai, kad ieškovas, neva, nepateike irodymu apie žemes sklypo isigijima ir del to nieko nepaaiškino, taip pat nepateike jokiu irodymu apie aplinkybes, sudarancias pagrinda atnaujinti praleista termina iregistruoti pastatu ir žemes sklypo pirkimo - pardavimo iš varžytiniu akta Nekilnojamojo turto registre.
Šias pirmosios instancijos teismo išvadas teiseju kolegija vertina kritiškai. Kaip matyti iš byloje esanciu ieškiniu (b.l. 1-3, 44-45), ieškovas prie šios civilines bylos praše prijungti Šiauliu rajono apylinkes teismo civiline byla Nr. 2-49-459-2009 pagal A. S. pareiškima del pastatu ir žemes valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo, nurode, kad šioje byloje yra prideta didžioji dalis dokumentu, patvirtinanciu ieškinyje nurodytus faktus (b.l. 2). Tuo tarpu nagrinejamojoje civilineje byloje nera duomenu, kad pirmosios instancijos teismas butu susipažines su ieškovo nurodytoje civilineje byloje esanciais irodymais ir butu konstataves, kad jokiu irodymu, patvirtinanciu ieškinyje nurodytus faktus, nera. Šiauliu rajono apylinkes teismo civiline byla Nr. 2-49-459-2009 nera pateikta ir apeliacines instancijos teismui.
Atskirai pažymetina, kad asmenims, praleidusiems istatymu nustatyta ar teismo paskirta termina del priežasciu, kurias teismas pripažista svarbiomis, praleistas terminas gali buti atnaujintas (LR CPK 78 str.). Pripažinti ar nepripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis sprendžia teismas, nagrinedamas prašyma, o pareiškejui nepateikus pakankamai irodymu, jog istatymo nustatyta termina jis praleido del svarbiu priežasciu, istatymas nenumato pagrindo del šiu priežasciu ieškini (pareiškima) laikyti nepaduotu ir gražinti ji padavusiam asmeniui.
Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir išdestytus motyvus, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 22 d. nutartis panaikintina, ieškinio priemimo klausimas parduotinas pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 22 d. nutarti panaikinti ir perduoti ieškinio priemimo klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.