Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-19/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-04
Bylos Nr.: 2A-19/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Trakų akmuo“, B. Z.

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
63.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-19/2014Procesinio sprendimo kategorija 36.2; 63.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ ir B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5183-881/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Trakų akmuo“ ir B. Z. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Trakų akmuo“ ir B. Z. ieškovo naudai 313232,92 Lt nuostolių, 6720,89 Lt nesumokėtų palūkanų bei 1209,76 Lt delspinigių (iš viso 321163,57 Lt pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020305 ir laidavimo sutartį Nr. LS2008-020305); priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 3606 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino.

Atsakovai UAB „Trakų akmuo“ ir B. Z. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad su teismo preliminariu sprendimu nesutinka. Atsakovai nurodė, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ nesuteikė jiems informacijos apie lizingo objekto pardavimus, pardavė lizingo objektą už neprotingai mažą kainą, kuri neatitinka realios rinkos vertės, ir dėl to patyrė nuostolių. Pasak atsakovų, ieškovas, kaip ekonomiškai stipresnė lizingo ir laidavimo sutarčių šalis, reikšdamas ieškinį atsakovams elgiasi nesąžiningai, nes siekia nepagrįstai praturtėti skolininko ir laiduotojo sąskaita. Be to, ieškovas nesilaikė įstatyme nustatyto termino ir nepareiškė ieškinio laiduotojui per 3 mėnesius nuo prievolės pasibaigimo datos.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus, kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 02-4668 informavo atsakovus apie lizingo objekto pardavimus. Ieškovas nurodo, kad pirminė turto (turtas Nr. 1) kaina buvo nustatyta net aukštesnė nei rinkos kaina (499999,83 Lt), tačiau neatsiradus pirkėjų, kaina buvo mažinama. Siekiant parduoti finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020305-02 dalyku buvusį turtą (turtas Nr. 2) už kuo aukštesnę kainą ir taip sumažinti AB „SEB lizingas“ patiriamus nuostolius, buvo kreiptasi į tarptautinį aukcionų organizatorių, tačiau ir tarptautinėje rinkoje turto rinkos kainos buvo kur kas mažesnės už jo likutinę vertę, dėl ko ir susidarė AB „SEB lizingas“ nuostoliai. Ieškovas taip pat nurodė, kad laidavimo sutartyje aiškiai įtvirtinta sąlyga, kad ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki lizingo gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal finansinio lizingo sutartį ir šią sutartį įvykdymo dienos (5. 3. p.), todėl laidavimo sutartis yra galiojanti ir nepasibaigusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. preliminarųjį sprendimą nepakeistą.

Teismo vertinimu, atsakovui UAB ,,Trakų akmuo“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis (CK 6.574 str.). Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šalių sudarytoje finansinio lizingo sutartyje: SEB lizingui nutraukus sutartį 18.1.3. – 18.1.12 punktuose numatytais pagrindais, klientas privalo grąžinti turtą SEB lizingui ir atlyginti SEB lizingui nuostolius, kurie SEB lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai vykdęs (finansinio lizingo sutarties 18.6.4 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog nutraukęs finansinio lizingo sutartis ir susigražinęs turtą, patyrė 305725,80 Lt nuostolių iš turto realizavimo bei 7507,12 Lt papildomų išlaidų. Iš pažymos apie nuostolius 7 grafos ,,Buhalterinė vertė“ matyti, jog likusi neišmokėta finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto vertė be PVM buvo 835665,86 Lt, tuo tarpu, realizavus minėtą turtą buvo gauta 529940,06 Lt be PVM (pažymos apie nuostolius grafa „Realizavimo kaina be PVM“, PVM sąskaitos-faktūros Nr. 10000077 ir Nr. 10196262). Taigi faktiškai ieškovo patirti nuostoliai dėl susigrąžinto lizinguoto turto realizavimo yra 305725,80 Lt (iš neišmokėto turto vertės – 835665,86 Lt – atėmus kainą, už kurią buvo realizuotas lizinguotas turtas – 529940,06 Lt, t. y. 835665,86 Lt – 529940,06 Lt = 305725,80 Lt), todėl teismas sprendė, jog minėta suma, t. y. 305 725,80 Lt, kaip nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas dėl vienašališko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, yra pagrįsti ir priteisiami iš atsakovo UAB ,,Trakų akmuo“.

Atsiliepimas

Atsakovai ginčijo lizinguoto turto, kurį realizavo ieškovas, pardavimo kainą, nurodydami, jog ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad realizuotų turtą už kiek įmanoma didesnę kainą. Be to, pateikė teismui internetinės paieškos, atliktos 2011 m. vasario 28 d., rezultatus, kuriuose nurodyta, jog Lenkijoje panašų karjerinį savivartį tuo metu buvo siūloma įsigyti už 451284 Lt (). Taip pat atsakovai pateikė ir kitų internetinių paieškų rezultatus, tačiau teismas sprendė, jog atsakovų pateiki išrašai tik patvirtina aplinkybę, jog panašius savivarčius buvo siūloma įsigyti už tam tikrą kainą, tačiau neįrodo, jog nors vieną savivartį už panašią kainą kas nors būtų realiai įsigijęs, juolab, kad prasidėjus ekonominei krizei rinkoje buvo aiškiai stebima kainų mažėjimo tendencija. Kita vertus, ieškovas iš pradžių už panašią kainą taip pat mėgino parduoti lizingo objektu buvusius savivarčius, tai rodo internetinėje svetainėje www.esale.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodyta, kad 2008 m. savivartis parduodamas už 499999,83 Lt (su PVM), tačiau turto už skelbime nurodytą kainą nepavyko realizuoti. Ieškovui nepavykus rasti lizingo objektu buvusiam turtui pirkėjo už nurodytą kainą, ieškovas pagrįstai ėmėsi kito turto pardavimo būdo ir išstatė savivarčius pardavimui tarptautiniame aukcione Nyderlanduose, juolab, kad atsakovai, žinodami, jog ieškovas bando realizuoti susigrąžintą turtą, nesiėmė jokių priemonių pasiūlyti galimą pirkėją lizingo objektu buvusiam turtui. Teismas sprendė, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad lizingo objektu buvęs turtas būtų parduotas už kiek įmanoma aukštesnę kainą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, nes iš 2010 d. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 02-4668 matyti, kad atsakovai buvo informuoti apie skelbimus dėl turto pardavimo, kurie buvo patalpinti internetinėje svetainėje www.esale.lt. Minėtame rašte ieškovas nurodė, jog atsakovai gali stebėti parduodamo turto kainos pokyčius bei visą kitą su minėto turto pardavimo susijusią informaciją internetinėje svetainėje, todėl teismas laikė, kad ieškovas nepažeidė pareigos bendradarbiauti su atsakovais.

Teismas atmetė atsakovų argumentą, jog atsakovai buvo lizinguojamo turto dalininkai, nes buvo išmokėję beveik pusę lizinguojamo turto vertės, todėl ieškovas, parduodamas iš atsakovo UAB ,,Trakų akmuo“ atsiimtą turtą, privalėjo į šį procesą įtraukti ir atsakovus. Teismas nurodė, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita (CK 6.567 str.). Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su paprasta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo specifika pasireiškia tuo, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui, tačiau lizingo gavėjas neperima visų pirkėjo teisių ir pareigų, t. y. lizingo gavėjas net ir išmokėjęs dalį lizinguojamo turto vertės, netampa šio turto savininku. Tam tikrų pirkėjo teisių ir pareigų suteikimas lizingo gavėjui, pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių nepadaro trišalėmis. Šie sandoriai yra savarankiški dvišaliai sandoriai su atitinkama specifika, kuri atsiranda dėl lizingo davėjo ir pirkėjo sutapties bei atitinkamų lizingo gavėjo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalimi jis nėra, tačiau nuosavybė lizingo gavėjui į lizingo davėjo iš trečiųjų asmenų įsigytą turtą pereina tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, jei sutartyje nėra numatyta ko kita. Atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Trakų akmuo“ būtų numatę kitokį nuosavybės į lizinguojamą turtą perėjimo būdą, todėl atsakovas UAB ,,Trakų akmuo“ nepagrįstai teigia, jog jis tapo lizinguojamo turto bendraturčiu, dėl ko jam atsirado papildomų teisių, įskaitant ir teisę siūlyti lizingo objektu buvusio turto pardavimo kainą ar pirkėjus. Be to, nors atsakovai nurodo, kad lizingo sutartys apskritai prieštarauja CK 4.72 straipsniui, reglamentuojančiam bendrosios nuosavybės teisės sampratą, tačiau neprašo pripažinti minėtų sutarčių negaliojančiomis, todėl teismas, įvertinęs aplinkybę, jog lizingo sutartyje nebuvo nustatyti jokie kitokie nuosavybės į lizinguojamą turtą perėjimo būdai, kaip tik, kad sumokėjus visą lizingo sutartyse nustatytą kainą daiktai pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, sprendė, kad lizingo sutartyse įtvirtintos sąlygos nepažeidė sutarčių laisvės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir kartu atsakovų teisių.

Atsakovai prašė pripažinti, jog nuostolis dėl turto pardavimo ieškovui atsirado ir dėl to, kad šis, būdamas profesionalas kreditavimo verslo srityje, lygiai taip pat, kaip ir atsakovai, pasirašydami lizingo sutartis, neįvertino savo verslo rizikos, o šiuo konkrečiu atveju, galimo ekonominio nuosmukio, dėl ko atsiradę nuostoliai dėl turto realizavimo, turi būti padalinti tiek ieškovui, tiek atsakovui proporcingai jų turimai turto daliai, juolab, kad atsakovas UAB ,,Tarkų akmuo“ yra silpnesnioji lizingo sutarčių šalis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovą UAB ,,Trakų akmuo“ traktuoti kaip lizinguoto turto bendrasavininką, nes turto savininkas pagal lizingo sutartis yra (buvo) ieškovas. Nėra ir pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas buvo silpnesnioji lizingo sutarties šalis, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog esminis lizingo davėjo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daiktą yra perduoti tokį daiktą lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimąsi verslo tikslais, o lizingo gavėjo turtinis interesas sudarant šią sutartį yra tai, kad už lizingo būdu įgyjamą daiktą mokama kaina yra išskaidoma per tam tikrą trukmę, dėl to tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui žymiai nesumažina turimų apyvartinių lėšų (2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2005). Teismas nurodė, kad lizingo sutarčių šalys yra verslininkai, nors verslą vykdo skirtingose srityse, todėl atsakovas, pasirinkdamas verslui plėtoti tokį kreditavimo būdą kaip lizingas, kuris pagal savo prigimtį yra nuomos sutartis, privalo įvertinti ir galinčius kilti neigiamus sutarties nutraukimo padarinius.

Teismas laikė, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovų prašymą paskirstyti nuostolius, atsiradusius ieškovui dėl turto realizavimo, abiems lizingo sutarties šalims, kadangi CK 6.574 straipsnis nustato, jog tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kita vertus, atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl ekonominio sunkmečio pasidarius sutarties įvykdymui sudėtingesniam, šie būtų kreipęsi į banką prašydami pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas (CK 6.204 str.).

Teismas atmetė ir atsakovų argumentą, jog UAB ,,Tarkų akmuo“ netinkamai vykdė kredito sutartis dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o būtent, dėl prasidėjusios ekonominės krizės, kuri laikytina force majore aplinkybe, todėl nuostoliai turi būti paskirstyti tarp ieškovo ir atsakovų proporcingai.

Teismas nurodė, kad ieškovas, susigrąžinęs lizinguotą turtą, turėjo papildomų išlaidų, susijusių su turto pervežimu, remontu, pardavimu, ir šias išlaidas patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3053472, Nr. 010285, Nr. 3053766, Nr. 100000306 ir AB „SEB lizingas“ sąskaitos išrašai, patvirtinantys jų apmokėjimą, b. l. 44, 46, 49, 51), teismas sprendė, jog ieškovui priteistinos ir papildomos 7507,12 Lt išlaidos, susijusios su lizinguoto turto pervežimu, remontu, saugojimu, pardavimu.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi sumokėti 6 720,89 Lt pradelstų mokėjimų pagal mokėjimų grafikus-sąskaitas (palūkanas) ir 1 209,76 Lt delspinigių, vadovaujantis CK 1.125 straipsniu apskaičiuotų už pusę metų, iš viso 7 930,65 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas išrašas iš ieškovo buhalterinės apskaitos programos bei pažyma apie atsakovo įsiskolinimus (b. l. 8-14), todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo UAB ,,Trakų akmuo“ priteistinas ir įsiskolinimas pagal mokėjimo grafikus-sąskaitas ir prašomo dydžio delspinigiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai UAB „Trakų akmuo“ ir B. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą, neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas.

2. Ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai įkainoti lizinguotą turtą, kilus ginčui dėl lizinguoto turto vertės, ieškovas turėjo įvertinti turtą atliekant ekspertizę, kadangi viena iš būtinųjų turto realizavimo sąlygų yra ta, kad realizuojamas turtas turi būti tinkamai įkainotas, nes realizuoto turto kaina turi esminės reikšmės skolininko kreditorinių įsipareigojimų dydžiui ir jų vykdymui.

3. Ieškovo nuostoliai dėl turto pardavimo atsiradę ir dėl to, kad ieškovas būdamas profesionalu kreditavimo verslo srityje, taip pat neįvertino savo verslo rizikos, galimo ekonominio nuosmukio, dėl ko nuostoliai atsiradę dėl turto realizavimo turi būti dalintini tiek ieškovui, tiek atsakovams proporcingai jų turimai turto daliai, juolab, kad RUAB „Trakų akmuo“ yra silpnesnioji lizingo sutarties šalis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų RUAB „Trakų akmuo“ ir B. Z. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas AB ,,SEB lizingas“ ir atsakovas UAB ,,Trakų akmuo“ 2008 m. vasario 20 d. buvo sudarę finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020305, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teise įgijo UAB ,,Trakų akmuo“ reikalingą turtą ir finansinės nuomos pagrindu perdavė jį naudoti lizingo gavėjui (atsakovui). Atsakovui pradėjus vėluoti atsiskaityti pagal lizingo sutartį, 2009 m. rugpjūčio 19 d. tarp UAB ,,Trakų akmuo“ ir AB ,,SEB lizingas“ buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuriuo susitarta išdėstyti atsakovui skolų mokėjimo terminus 103631,05 Lt sumai. Bylos duomenimis ieškovas ir B. Z. 2009 m. rugpjūčio 20 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS2008-020305, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis atsakyti ieškovui už UAB ,,Trakų akmuo“ neįvykdytas prievoles ar jų dalį. Atsakovui UAB ,,Trakų akmuo“ netinkamai vykdant pinigines prievoles pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020305, ieškovas, įspėjęs atsakovą UAB ,,Trakų akmuo“ 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 02-2999 ir nustatęs terminą iki 2010 m. gegužės 19 d. įsiskolinimui pagal finansinio lizingo sutartį įvykdyti, 2010 m. gegužės 20 d. nutraukė finansinio lizingo sutartį. Ieškovas 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 02-3000 taip pat kreipėsi į solidarųjį skolininką laiduotoją B. Z. dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. 02-832 dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo bei 2011 m. kovo 1 d. pretenzija Nr. 1248 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovas UAB ,,Trakų akmuo“ prievolių neįvykdė. Ieškovas 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. 831 taip pat kreipėsi į laiduotoją B. Z. dėl laidavimo sutarties vykdymo, tačiau laiduotojas prievolių, kilusių iš laidavimo sutarties Nr. 2008-020305, taip pat neįvykdė.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Apeliantų teigimu, teismas nagrinėdamas civilinę bylą, neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas.

Teisėjų kolegija nesutikdama su apelianto argumentais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai įkainoti lizinguotą turtą, kilus ginčui dėl lizinguoto turto vertės, ieškovas turėjo įvertinti turtą atliekant ekspertizę, kadangi viena iš būtinųjų turto realizavimo sąlygų yra ta, kad realizuojamas turtas turi būti tinkamai įkainotas, nes realizuoto turto kaina turi esminės reikšmės skolininko kreditorinių įsipareigojimų dydžiui ir jų vykdymui. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.

Nagrinėjamu atveju lizingo sutarties nutraukimo pagrįstumo šalys neginčija. Lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius. Byloje nustatyta, kad ieškovas bandydamas parduoti lizingo objektą - savivartį, internetinėje svetainėje www.esale.lt patalpintame skelbime nurodė, jog 2008 m. savivartis parduodamas už 499999,83 Lt (su PVM), tačiau ieškovui už minėtą kainą turto nepavyko parduoti. Ieškovui nepavykus rasti pirkėjo minėtam turtui, pastarasis bandydamas parduoti šį turtą, išstatė savivarčius pardavimui tarptautiniame aukcione Nyderlanduose. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi priemonių surasti pirkėją parduodamam lizinguojamam turtui įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas ėmėsi reikiamų priemonių, kad lizingo objektu buvęs turtas būtų parduotas už kiek įmanoma aukštesnę kainą.

Apeliantų teigimu, ieškovo nuostoliai dėl turto pardavimo atsiradę ir dėl to, kad ieškovas būdamas profesionalu kreditavimo verslo srityje, taip pat neįvertino savo verslo rizikos, galimo ekonominio nuosmukio, dėl ko nuostoliai atsiradę dėl turto realizavimo turi būti dalintini tiek ieškovui, tiek atsakovams proporcingai jų turimai turto daliai, juolab, kad RUAB „Trakų akmuo“ yra silpnesnioji lizingo sutarties šalis. Su šiuo apeliantų argumentu sutikti negalima. Pažymėtina, kad RUAB „Trakų akmuo“ niekada nebuvo lizinguoto turto bendrasavininkiu, nes pagal finansinio lizingo sutarties 16.1. punktą nuosavybės teisę į lizinguotą turtą atsakovas RUAB „Trakų akmuo“ būtų įgijęs tik visiškai atsiskaitęs už lizinguotą turtą, todėl ir nėra pareigos pasidalinti nuostolius. Kita vertus, ieškovas AB „SEB lizingas“, sudarydamas finansinio lizingo sutartis, veikia kaip finansuotojas, t.y. jis, lizingo davėjas, finansuoja lizingo gavėjo priimtą investicinį sprendimą, įsigydamas pastarojo išsirinktą daiktą. Todėl lizingo davėjas, būdamas tik finansuotoju, tikisi atgauti visas į lizingo gavėjo sprendimą investuotas pinigines lėšas ir neprisiima su lizinguojamo daikto kainos pasikeitimu susijusios rizikos. CK 6.571 straipsnio 1 ir 2 d. numato, kad lizingo gavėjui tenka visos lizinguojamo daikto išlaikymo išlaidos bei jo praradimo rizika. CK 6.574 straipsnis numato lizingo gavėjo pareigą atlyginti nuostolius, kurių nebūtų buvę, jei būtų buvusi tinkamai vykdoma sutartis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovo prašomus priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki protingos sumos. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali.

Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Šiuo atveju šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad lizingo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, verslo tikslais, lizingo gavėjas, sudarydamas lizingo sutartį, sutiko su sutartyje nustatytu delspinigių dydžiu. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie pagrindo šiuo konkrečiu atveju mažinti šalių sutartą delspinigių dydį nebuvimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi mirusį atsakovą B. Z. pakeitė jo procesinių teisių ir pareigų perėmėja L. Z.. 2014 m. vasario 6 d. L. Z. atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro išduotus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, kas patvirtina, kad L. Z. po jos sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą ir kaip jo teisių perėmėja atsako paveldėto turto ribose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl iš esmės pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas mirusio atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo aplinkybes, sprendimas tikslintinas, nurodant, kad paveldėtoja L. Z. atsako paveldėto turto vertės dydžiu.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti, kad mirusiojo atsakovo B. Z. turto paveldėtoja L. Z. atsako už skolą neviršijant paveldėto turto vertės.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis