- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1159-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08455-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12174-568/2013 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 376,94 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, 20,82 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame kūrybinių dirbtuvių patalpą, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo atsakovas V. T.. Atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau jam kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. T. ieškovei UAB „Vilniaus energija“ 376,94 Lt skolą už šilumos energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (376,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 71,00 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt išlaidas už duomenų gavimą bei 157,43 Lt kelionės išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kadangi atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilnius, savininkas, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis savo patalpomis nesinaudoja, taip pat nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis ir kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra šildymo įrenginių, negali būti pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus (CK 4.82 straipsnis). Spręsdamas, jog ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl teismas jį tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 376,94 Lt skolą už šilumos energiją. Ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, kuris grindžiamas tarp šalių 2008-10-31 sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9894575 dėl atsiskaitymo už karštą vandenį, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pagrindinis ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas dėl skolos už bendro naudojimosi patalpoms tiektą šilumą, reikalavimo priteisti iš atsakovo kokius nors įsiskolinimus už karštą vandenį, ieškovė nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi, be to, 2009-10-02 karšto vandens įvadas į atsakovo negyvenamąsias patalpas buvo užaklintas, todėl karštas vanduo atsakovui nebuvo tiekiamas. Kadangi atsakovas laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (376,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad nesinaudoja ginčo namo bendro naudojimo šildomomis patalpomis – laiptine, nes jam priklausanti negyvenamoji ir nešildoma patalpa yra rūsyje, į kurį patenkama kita – nešildoma laiptine. Todėl mano, kad negali būti pripažintas butų bendro naudojimo šildomos laiptinės vartotoju ir nėra skolingas ieškovei. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Pažymi, kad ieškovės siunčiamose sąskaitose nėra nurodyta aiški informacija apie bendro naudojimo šildomas patalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir įrodymų visetą ir teisingai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei teisingai kvalifikavo susiklosčiusius tarp šalių teisinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų savininko pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui V. T. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, bendro 30,21 kv. m. ploto kūrybinių dirbtuvių patalpos, esančios daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Minėtos patalpos atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2005 m. spalio 25 d. Ieškovei UAB „Vilniaus energija“ kreipusis į teismą dėl skolos, kurią sudaro priskaičiuotos įmokos už bendro naudojimo patalpų šildymą, iš atsakovo priteisimo, atsakovas neigia savo pareigą mokėti prašomas priteisti sumas ir apeliacinį skundą argumentuoja tuo, jog butų bendrojo naudojimo šildoma laiptinė yra atskirta nuo nešildomo rūsio patalpų, kuriose yra įrengtos jam - apeliantui priklausančios kūrybinės dirbtuvės, naudoti ir vartoti tik butams pritaikytą bendro naudojimo šildomą laiptinę fiziškai, kaip fizinis vartotojas neturi sąlygų. Nurodo, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog į jam priklausančias nešildomas ir negyvenamas patalpas per bendro naudojimo patalpas patekti negali, todėl mano, kad jam nekyla prievolė padengti įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, esant įtvirtintai bendraturčio pareigai proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiui namui kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, laikytina, kad ši pareiga negali būti priklausoma ar paneigta aplinkybių, jog bendraturtis savo poreikių tenkinimui nesinaudoja centralizuota šildymo sistema, nenaudoja centralizuotai tiekiamo karšto vandens, nesinaudoja laiptinėmis. Net ir esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad jo, kaip bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymo, neišnyksta. Taip pat šios pareigos egzistavimui neturi reikšmės ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, kadangi, kaip jau nurodyta, net ir egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo pareiga prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiui namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti egzistuoja.
Nors byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo atsijungimu nuo centrinio šildymo, atskiro įėjimo buvimu į jo patalpas yra teisingos, tačiau, jo pareiga mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą nebūtų paneigta ir neišnyktų, kadangi bendraturčiai turi pareigą mokėti išlaidas, susijusias su bendru namo konstrukcijų šildymu, nepriklausomai nuo to, ar jis bendra nuosavybe naudojasi ar ne. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovo pareigos egzistavimui nėra reikšmingos ir tos aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa yra negyvenama, kad ji yra atskirta nuo butų patalpų ir bendro naudojimo patalpų, dėl ko atsakovas, kaip negyvenamos patalpos savininkas, nesinaudoja laiptinėmis, įėjimas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas yra atskiras. Nurodyta pozicija yra ne kartą išreikšta ir teismų praktikoje, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, net ir nustačius, kad atsakovas yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, naudojasi atskiru įėjimu, sprendė, kad tai nepanaikina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto išlaikymo. Negalima sutikti su tuo, jog atsakovui nesinaudojant tam tikrais objektais ar inžineriniais tinklais jis neturi pareigos prisidėti prie jų išlaikymo ar pagerinimo, kadangi jie yra sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis, kurie yra skirti visų bendraturčių poreikių tenkinimui. Atsakovo laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti naudotis tam tikrais bendrosios nuosavybės objektais neleidžia spręsti, jog jie nėra būtini bendrosios dalinės nuosavybės objektui – daugiabučiam gyvenamajam namui – tinkamai funkcionuoti, o kartu ir visų bendraturčių poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į visas tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo daugiabučio namo išlaikymo, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi pareigą atlyginti paslaugas teikusiam asmeniui jo prašomas priteisti sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.