Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1A-402-654/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42991-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Bielskė, Alenas Piesliakas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-654/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42991-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. V. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, 2018 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rado D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį su savimi neteisėtai laikė, neteisėtai gabeno ir 2018 m. rugsėjo 5 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini), Taujėnų sen., Ukmergės r., neteisėtai panaudojo, tai yra patikrinimo metu nenorėdamas, kad būtu nustatyta jo asmenybė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjams M. M. ir M. B. prisistatė D. G. vardu ir tai patvirtindamas tyčia pateikė D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai.

2. Skundu nuteistasis I. V. prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti kaltinimo apimtį bei skirti arešto bausmę, ją sumažinant trečdaliu. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, per griežtos bausmės rūšies ir dydžio paskyrimo.

2.1. Ikiteisminis tyrimas bei teisminis bylos nagrinėjimas šioje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstai ir neteisėtai vilkinami. Dėl apysunkio nusikaltimo tyrimas bei teisminis bylos nagrinėjimas baudžiamojoje byloje buvo vykdomas daugiau nei šešis mėnesius. Byloje teapklausti du asmenys, nebuvo reikalingi jokie sudėtingi tyrimai. Taigi dėl užsitęsusio proceso yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę.

2.2. I. V. pripažintas kaltu dėl svetimo dokumento gabenimo neturint teisėto pagrindo. Su tokiu veikos kvalifikavimu apeliantas nesutinka. Ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė nebuvo nagrinėjama ir įrodinėjama. Sutinka, kad svetimą dokumentą suradęs pasiliko sau ir pateikė jį policijos pareigūnams kaip savo. Gabenimo nusikaltimo sudėties dalies prezumpcija negalima ir turi būti pagrįsta bylos duomenimis. Šiuo pagrindu turi būti sumažinta kaltinimo apimtis.

2.3. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dokumentą surado, jo įgijimo faktas nelaikytinas neteisėtu. Dokumentas nebuvo oficialiai išduotas atitinkamų institucijų neteisėtu būdu, o buvo surastas ir užvaldytas. Neteisėtas dokumento turėjimas nesuponuoja jo įgijimo fakto. Nepagrįstai inkriminuota „įgijimo“ nusikalstamos veikos kvalifikuojanti aplinkybė.

2.4. Apylinkės teismas buvo šališkas parenkant bausmę ir nustatant jos dydį. Teismas nevertino, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis priimtas jam būnant nepilnamečiu. Teismas šališkai vertino ir į nuosprendį įtraukė neigiamai charakterizuojančius duomenis, neįsiteisėjusį 2019 m. kovo 25 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį. Tokiu būdu teismas siekė apeliantą nubausti laisvės atėmimo bausme. Dirbtinis ir tyčinis baudžiamųjų bylų nejungimas į vieną bendrą bylą neigiamai veikia jo asmenybės vertinimą, nes jis bus laikomas teistu ne du kartus, o tris. Dėl savo teisių suvaržymo protestavo teisme, negalėjo pilnaverčiai dalyvauti procese, buvo išvedamas iš posėdžių. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, veikoje nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Savo veiksmais jokios žalos nepadarė, todėl neteisingai parinkta per griežta bausmė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 - ojo skyriaus prokuroras prašo I. V. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatytas paso laikymas (turėjimas savo žinioje) ir gabenimas, kai yra keičiama dokumento buvimo vieta erdvėje. Šie veiksmai buvo patvirtinti teisiamojo posėdžio metu. Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių I. V. prisipažino, todėl byla buvo nagrinėjama sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Labai tikslios veiksmų sekos nustatyti neįmanoma, pakanka patvirtinti patį laikymo ir gabenimo faktą. Prokuroras sutinka su teismo argumentais dėl veikos kvalifikavimo. Pažymi, kad teismas atsižvelgė į kaltinamojo jauną amžių, kaltės pripažinimą, bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, baigtumą, pasekmes, todėl pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas yra gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu keliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės dydžio klausimai. Apeliantas mano, kad neteisingai kvalifikuoti dalis jo veiksmų, padaryta procesinių bylos nagrinėjimo pažeidimų, o to pasėkoje paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

5. Apeliantas nesutinka, kad gabeno ne jam priklausantį asmens dokumentą ir teigia, jog ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė nebuvo įrodinėjama. I. V. buvo pripažintas kaltu dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tiriant bylą buvo nustatyta, kad I. V. 2018 m. tiksliai nenustatytu laiku Panevėžyje rado (įgijo) D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Šį dokumentą I. V. su savimi neteisėtai laikė, gabeno ir 2018 m. rugsėjo 5 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini), Taujėnų sen., Ukmergės r., panaudojo policijos pareigūnams nustatant jo tapatybę, kai prisistatė D. G. vardu. Skunde apeliantas neginčija asmens dokumento laikymo ir panaudojimo, bet nesutinka su inkriminuotu dokumento gabenimu. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: pagrobimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu. Užtenka vieno iš alternatyvių veiksmų padarymo, kad nusikalstama veika būtų laikoma baigta. Apylinkės teismas nustatė, jog užtenka duomenų, kad I. V. gabeno D. G. pasą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl dokumento gabenimo. Nuteistasis teisme parodė, kad Panevėžyje radęs D. G. pasą, jo su savimi nuolatos nesinešiojo, laikė namie. Pasą pasiėmė tik tada, kai ėmė slapstytis Ukmergės rajone. Kadangi pasas rastas Panevėžyje, o buvo panaudotas Ukmergės rajone, paties I. V. veiksmų iniciatyva buvo keičiama paso buvimo erdvėje vieta. Gabenimą patvirtina I. V. paaiškinimai, jog paso su savimi nelaikė, bet kai pradėjo slapstytis dokumentą pasiėmė siekdamas suklaidinti jo ieškančius pareigūnus. Be fizinio dokumento gabenimo veiksmo iš vienos vietos į kitą, jis nebūtų galėjęs jo panaudoti. Taigi byloje tinkamai nustatyta, kad I. V. gabeno pasą į savo slapstymosi vietą tikėdamasis jį panaudoti ir suklaidinti pareigūnus bei išvengti atsakomybės už ankstesnius nusikaltimus.

6. Skunde ginčijama, kad I. V. nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas dokumento įgijimas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai pasisakė, jog byloje nėra nustatyta, kad D. G. vardu išduotas pasas įgytas neteisėtu būdu, todėl ši aplinkybė buvo pašalinta iš I. V. pareikšto kaltinimo. Apeliantas skundžia aplinkybę, kurią aplinkės teismas savo sprendime panaikino, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl dokumento įgijimo nepasisako.

7. Skunde nurodė, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo vilkinamas ir todėl jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų. Priešingai nei teigiama skunde, ikiteisminis tyrimas netruko ilgiau nei šešis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. rugsėjo 5 d., o pabaigtas (kaltinamasis aktas surašytas) 2019 m. vasario 7 d. Prokuratūra laikėsi įstatyme nustatytų ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų ir pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas klaidingai sujungia ikiteisminio tyrimo procesą su bylos nagrinėjimo teisme procesu. Šie procesai yra atskiri ir įstatymas jiems numato skirtingus terminus. Tai, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjime teisme terminas (kartu) viršijo 6 mėnesius, nereiškia, jog byla buvo vilkinama. Dėl šios aplinkybės paskirta bausmė negali būti švelninama.

8. Apeliantas taip pat nesutiko su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. I. V. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcija numato alternatyvias baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmes.

9. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. I. V. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išvardintas aplinkybes, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, tame tarpe ankstesnius I. V. teistumus, į tai, kad teistumas neišnykęs, jis baustas administracine tvarka, nedirba, į psichiatro įskaitą neįrašytas, nuo priklausomybės ligų negydytas, sprendimo priėmimo metu buvo teisiamas kitoje byloje. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmės nedarys tinkamo poveikio nuteistajam ir pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Svarbu ir tai, kad kito asmens dokumentą nuteistasis naudojo siekdamas išvengti jo asmenybės identifikavimo, kuomet jis buvo ieškomas kitoje baudžiamojoje byloje ir tai galėjo jam palengvinti slėpimąsi.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Paskyręs griežčiausią bausmės rūšį teismas išsamiai pasisakė dėl skiriamo bausmės dydžio. Apylinkės teismas vadovavosi aktualia teismų praktika ir atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių bei padarė išvadą, kad griežta bausmė gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų, todėl už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė gerokai mažesnę bausmę nei bausmės vidurkis – 9 mėnesius (bausmės vidurkis 3 metai) laisvės atėmimo. Be to paskirtą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu ir galutine bausme paskyrė 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui, ji paskirta tinkamai, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.

11. Priešingai nei teigiama skunde, ginčijamo teismo sprendimui dėl bausmės griežtumo 2019 m. kovo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis ir juo paskirta bausmė tiesioginės įtakos neturėjo. Skirdamas bausmę teismas iš esmės vertino tik 2017 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Teismas atsižvelgė į I. V. daromų nusikalstamų veikų intensyvumą, tai, kad jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, bet nelaikė I. V. teisto keletą kartų. 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis paminėtas tik dėl bausmių bendrinimo galimybės, bet į bausmės vertinimą neįtrauktas. Veikos padarymo metu I. V. buvo teistas tik vieną kartą, bet tai, jog būdamas teistas toliau darė nusikalstamas veikas, charakterizuoja jį neigiamai. Skunde apeliantas nurodė, kad bylos dėl nusikalstamų veikų (2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiais nagrinėtos bylos) turėjo būti sujungtos, nes nagrinėjant jas atskirai dirbtinai apsunkinama jo teisinė padėtis. Tokie buvo bylą tyrusių ir nagrinėjusių pareigūnų sprendimai ir šioje nutartyje jų teisingumas ir pagrįstumas nebus analizuojami.

12. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas buvo šališkas ir buvo suvaržomos jo teisės. Apygardos teismas nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nuteistojo teisių suvaržymo požymių. Byla buvo nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. I. V. turėjo advokatą, kuris jį gynė ir atstovavo jo interesus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės, jis jas suprato, sutiko duoti parodymus, dalyvavo visoje posėdžio eigoje ir jokių pastabų ar prieštaravimų neišreiškė. Byloje neužfiksuota, kad jis būtų teisme nurodęs apie savo teisių varžymą, negalėjimą pilnavertiškai gintis, išvedimą iš teismo posėdžio. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl teismas juos vertina kaip subjektyvią nuteistojo poziciją ir nepasitenkinimą priimtu sprendimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija: Aušra BielskėAlenas PiesliakasVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė