- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-401-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42991-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Nukentėjusysis
- E. S., V. R., I. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:
1) 2017 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį (2016 m. rugpjūčio 9 d. epizodas) 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 284 straipsnį (2016 m. rugsėjo 13 d. epizodas) – 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu sumažinta bausmė 1/3 ir skirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 dalies 5 punkto, 4 dalies pagrindais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant I. V. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti; uždrausti jam be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais E. S., V. R., I. B. ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. V. nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 18 d. suėmime išbūtą laiką; 2017 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, 2018 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti bausmės;
2) 2019 m. kovo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pagal 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos neatliktos bausmės dalis ir I. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams (LITEKO duomenimis), nuosprendis neįsiteisėjęs.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir neteisėtai panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent:
jis, 2018 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rado D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį su savimi neteisėtai laikė, neteisėtai gabeno ir 2018 m. rugsėjo 5 d. 13.42 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo, tai yra patikrinimo metu nenorėdamas, kad būtu nustatyta jo asmenybė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjams M. M. ir M. B., prisistatė D. G. vardu ir tai patvirtindamas tyčia pateikė D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. V. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir parodė, kad D. G., kai pasinaudojo jo asmens dokumentu, nepažinojo. Nepamena, kokiu laiku, galėjo būti 2018 metų pavasaris ar vasara, ir kokiomis aplinkybėmis rado jo pasą. Pasą pasiliko, manė, kad ateity kokiu nors būdu, pavyzdžiui per socialinius tinklus atiduos, vėliau pamiršo. D. G. pasą prisiminė ir nutarė pasinaudoti, kai ėmė slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo. Įgytą dokumentą laikė namie, su savimi visą laiką nesinešiodavo, jį pasiėmė tik tada, kai ėmė slapstytis Ukmergės rajone nuo ikiteisminio tyrimo. Dokumentą prisistatydamas D. G. vardu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams pateikė tikėdamasis išvengti sulaikymo, nes buvo paskelbta jo paieška. D. G. paso daugiau jis niekur ir niekam nėra pateikęs. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo I. V. duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 128-130).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kur yra jo pasas apklausos metu nurodyti negali, nes nežino. Jis maždaug prieš mėnesį, tikslios datos neprisimena, savo pasą pametė. Tikslių paso dingimo aplinkybių nežino, kadangi jis jam buvo reikalingas tik perkant cigaretes įrodyti savo amžių. Gal prieš kokias tris savaites (apklausa vykdoma 2018-10-04 d.) jis pastebėjo, kad paso neturi. Dėl pamesto paso jis į migraciją nesikreipė, nes neturėjo laiko, buvo užsiėmęs ir tingėjo eiti. Jis I. V. nepažįsta. Kas jis, nežino. Kaip jo pasas galėjo atsirasti pas I. V. nežino. (duomenys neskelbtini) jis nėra buvęs. Paskutinį kartą iš (duomenys neskelbtini) jis buvo išvykęs gegužės mėnesį. Daugiau apie dokumento dingimą pasakyti nieko negali (b. l. 14.).
Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. jam dirbant aptarnaujamoje teritorijoje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. M. iš Operatyvaus valdymo budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal anonimiškai gautą informaciją sodyboje yra apsistojęs įtartinas, nepažįstamas asmuo. 13.42 val. nuvykus budėtojo nurodytu adresu, namo viduje buvo rastas asmuo. Paprašius asmens prisistatyti, jis nurodė esąs D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vyriškis pateikė pasą išduotą D. G. vardu. Sulyginus realų asmens vaizdą su vaizdu nuotraukoje kilo įtarimas, kad tai du skirtingi žmonės. Toliau bendraujant su asmeniu jis nurodė esąs M. U., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi asmuo su savimi turėjo svetimą pasą, jo asmens tapatybės nustatymui buvo pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą. Patikrinus policijos duomenų bazėje nustatyta, kad pristatytas asmuo nėra nei D. G., nei M. U.. Bendraujant su asmeniu toliau jis prisipažino esąs I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo taip pat nurodė, kad jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų. I. V. su savimi turėjo sodybos durų pakabinamą spyną ir kelis raktus nuo jos. Įsilaužimo į namą požymių nenustatyta. I. V. nurodė, kad į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), jį atvežė draugas P., pavardės nepasakė, kurio giminaičiams priklauso minėta sodyba. Buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnais, kurie atvyko ir išsivežė I. V. (b. l. 17-18).
Iš tarnybinio automobilio salone užfiksuoto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kaip jauno amžiaus vyras bendraudamas su policijos pareigūnams jam prisistatinėja D. G. vardu ir pateikia pasą (b. l. 48-54).
Iš paso apžiūros protokolo matyti, kad paso knygelėje yra 32 lapai ir polikarbonatinis asmens duomenų lapas, kuriame matomas asmens parašas, nuotrauka ir duomenys. Matoma, kad pasas išduotas (duomenys neskelbtini) D. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Galioja iki (duomenys neskelbtini). Paso Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pagrobimą, neturint teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko.
Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad alternatyvios BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismas konstatuodamas, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Byloje esančiais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad I. V. 2018 m. rugsėjo 5 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo D. G. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), paduodamas jį policijos pareigūnams tuo metu, kai buvo nustatinėjama jo (I. V.) asmenybė. D. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą panaudojo tyčia, siekdamas suklaidinti policijos pareigūnus dėl savo tapatybės, nes pareigūnams sakė, kad yra D. G., nurodė, kad jo motina Gribkauskienė.
Iš kaltinamojo I. V. teismo posėdžio duotų parodymų bei D. G. kaip liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. G. pasą (duomenys neskelbtini) pametė, o kaltinamasis I. V. jį rado. Teismas pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad D. G. vardu išduotas pasas įgytas neteisėtu būdu, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos paso įstatymo Nr. IX-590 5 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog asmuo, radęs kito piliečio pasą, jį turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Iš to seka, jog pilietis, radęs pasą privalo jį paimti ir perduoti nurodytai institucijai. 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos paso įstatyme Nr. IX-590 ir kituose poįstatyminiuose aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu reikia pranešti pareigūnams apie rastą pasą arba jį jiems atiduoti, taip pat įstatymuose nenurodoma, kokį laiko tarpą reikia laikyti būtinu, jog pakaktų rastą dokumentą pateikti įstatyme nurodytai institucijai. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad asmuo privalo perduoti rastą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba pranešti minėtų įstaigų pareigūnams nedelsiant arba kuo skubiau pagal esamą situaciją ir objektyvias galimybes tai atlikti. Kaltinamasis I. V. parodė, kad jis D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą laikė nuo 2018 metų pavasario ar vasaros, kol 2018 m. rugsėjo 5 d. panaudojo nustatant jo tapatybę. I. V. nenurodė kokių nors objektyvių kliūčių, dėl ko jis per jo nurodytą laiką negalėjo ar kas jam sutrukdė pristatyti rastą svetimą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai ar pranešti minėtoms institucijoms apie rastą svetimą dokumentą, byloje taip pat nėra jokių duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats kaltinamasis, kad jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamas nustatyti ar surasti D. G. su tikslu jam gražinti rastą asmens dokumentą, parodė, kad ketindamas slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur apsistojo, kai buvo paskelbta jo paieška, D. G. pasą ten laikė ir panaudojo, nustatant jo (I. V.) tapatybę.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad I. V. neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno bei neteisėtai panaudojo kito asmens dokumentą, kurį pateikė kaip savo policijos pareigūnams. Teismas pripažįsta, kad tokia I. V. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sunkinančių I. V. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. V. taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą), tai, kad veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teistas (b. l. 56-92), baustas administracine tvarka (b. l. 93–96), bedarbis (b. l. 97), į psichologo-psichiatro įskaitą neįrašytas (b. l. 128), nuo priklausomybės ligų negydytas (b. l. 128).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į I. V. daromų nusikalstamų veikų intensyvumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesiui bauda ar areštas tinkamo poveikio nedarys, todėl už padarytą nusikaltimą skirtina BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau nustatant jo trukmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad I. V. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad I. V. 2019 m. kovo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 284 straipsnyje, padarymą galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, LITEKO duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su 2019 m. kovo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl kitų klausimų
2019 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos D. Š. nutarimu D. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo grąžintas D. G. (b. l. 42-47).
Kardomoji priemonė byloje skirta nebuvo.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterinė laikmena su tarnybiniame automobilyje užfiksuotu vaizdu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. V. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterinę laikmeną su tarnybiniame automobilyje užfiksuotu vaizdu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.