- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-214-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- Ž. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas „DnB Nord“, UAB „Gelvora“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-669/2011 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovo Ž. P. priešieškinį ieškovei R. P., tretieji asmenys AB bankas „DnB Nord“, UAB „Gelvora“, išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo 1995m. rugpjūčio 19 d. Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką. Priteisti iš atsakovo 300 000 Lt neturtinės žalos. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja bei priteisti jiems išlaikymą. Taip pat prašė padalyti santuokoje įgytą turtą.
Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį. Priešieškiniu prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, jo gyvenamojoje vietoje, o iš ieškovės priteisti lėšas vaikų išlaikymui. Taip pat prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-07-19 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu ir priteisė iš ieškovės po 250 Lt kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šalių prievolę kreditoriams AB „DnB Nord“ bankas ir UAB „Gelvora“ pripažino solidaria. Padalijo šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisė iš atsakovo ieškovei 35 278,05 Lt kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančia turto dalį, tačiau šią sumą įskaitė kaip sūnums skirtą išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio, turto padalijimo ir verčių nustatymo. Nurodo, kad priteistas vaikams išlaikymo dydis yra per mažas. Pasak apelianto, vieno vaiko išlaikymui ir jo poreikio užtikrinimui reikia apie 300 Lt. Dėl to vaikų poreikių tenkinimas yra prioritetinis ir iš atsakovės turėtų būti priteista ši suma, kadangi ji yra darbingo amžiaus, turi asmeninės nuosavybės teise ūkio paskirties sklypus, iš kurių turi galimybę gauti papildomas pajamas. Taip pat atsakovas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria į dalintiną turtą įtraukė 4 kiaules, pieno bloką, presą, plūgus, kultivatorių, malūną, generatorių, plytas, kadangi šio turto buvimą įrodančių dokumentų nėra, šias aplinkybes patvirtino ir teismas, tačiau vis dėlto turtą, kurio nėra padalijo. Kaip nurodo apeliantas, tokio turto kaip pieno blokas nėra, o ieškovė pieno bloku vadina visumą įrengimų, kuriuos sudaro pieno šaldytuvas, melžimo įranga, kurie kaip atskiri daiktai jau buvo padalyti. Taip pat prašo neišardyti karvių bandos, kadangi jis negalės įgyvendinti pieno kvotų. Dėl to prašo 8 karves priteisti jam, o ieškovei 16 800 Lt. kompensaciją. Be to, apeliantas nesutinka teismo sprendime nurodytomis turto vertėmis. Apeliantas taip pat prašo padalinti jų tarpusavio skolas su ieškove paliekant juos prieš kreditorius solidariais skolininkais. Taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bei nuostata, kad kiekviena iš šalių lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, kadangi jo reikalavimai buvo patenkinti 65 proc., o ieškovės 35 proc. Dėl to vadovaujantis šia proporcija ir turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas vaikams bei nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo ir verčių nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis vaikams iš ieškovės yra per mažas ir neužtikrina jų poreikių. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog vaiko poreikiai negali būti beribiai, jie turi būti proporcingi tėvų turtinei padėčiai ir tuo pačiu užtikrinantys sąlygas vaikui vystytis. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas su kuriuo lieka gyventi vaikai, gyvena ūkiškai. Dėl to yra pagrindo konstatuoti, jog ūkinė veikla ir iš jos gaunamos pajamos užtikrina minimalius vaikų poreikius, leidžiančius jiems tinkamai vystytis, o ieškovės skiriamas išlaikymas po 250 Lt. kiekvieną mėnesį kiekvienam iš vaikų, užtikrina papildomus jų poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė niekur nedirba, neturi nuolatinių pajamų. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą priteisti mažesnį išlaikymą nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes ir nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jog priteistas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Taip pat atsakovas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria į dalintiną turtą įtraukė 4 kiaules, pieno bloką, presą, plūgus, kultivatorių, malūną, generatorių, plytas, kadangi šio turto buvimą įrodančių dokumentų nėra. Dalijant tarp šalių turtą galimi atvejai, kai tam tikri turtą įgyjantys dokumentai nėra išlikę, arba atitinkamos prekės buvo įsigytos be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiu atveju kilus ginčui dėl šių prekių egzistavimo, šią aplinkybę galima įrodinėti visomis leistinomis civilinio proceso įrodinėjimo priemonėmis. Pareiga įrodyti šių prekių buvimą tenka asmeniui, kuris teigia, jog jos yra įgytos (CPK 178 straipsnis). Ši pareiga yra CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungtyniškumo principo išraiška, įtvirtinanti nuostatą, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareikšdamas priešieškinį neginčijo aplinkybės, jog jis su ieškove yra įgijęs 4 kiaules, pieno bloką, presą, plūgus, kultivatorių, malūną, generatorių, plytas. Dėl to pirmosios instancijos teismas dalydamas šios daiktus neturėjo pagrindo jų neįtraukti į dalytino turto apskaitą ir jų nepadalyti, kadangi ginčo tarp šalių dėl šio turto įgijimo nebuvo. Be to, šis turtas yra priskirtas ieškovei, dėl to atsakovo interesai nėra pažeidžiami. Tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog ieškovė pieno bloką vadina visumą įrengimų, kuriuos sudaro pieno šaldytuvas, melžimo įranga. Byloje nesant įrodymų, jog šalys yra įgijusios tokį įrenginį kaip pieno bloką, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, vadovaudamasi įrodymo tikėtinumo taisykle, pripažįsta, kad šį pieno bloką sudaro pieno šaldytuvas ir melžimo įranga, kuri pirmosios instancijos teismo jau buvo padalyta. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pieno bloką, kuris neegzistuoja įvertino 40 000 Lt ir priteisė jį natūra atsakovui, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šia suma buvo nepagrįstai padidinta atsakovui tenkanti balansinio turto vertė.
Taip pat tenkintinas apeliacinis skundas dalyje dėl 8 karvių apeliantui priteisimo, ieškovei kompensuojant šių galvijų vertę pinigais. Kaip nurodo apeliantas, išardžius karvių bandą, jis negalėtų įgyvendinti pieno kvotų. Byloje neginčijamai pripažįstama, jog atsakovas ūkininkauja, dėl to galvijų bandos išlaikymas jam yra svarbus, siekiant įgyvendinti visus normatyvinius reikalavimus susijusius su jo vykdoma veikla. Be to, ieškovei priteisus 16 800 Lt kompensaciją už karves, jos interesai nebus pažeisti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat ginčija padalytų daiktų vertę, tačiau nepateikia įrodymų, kurie leistų nustatyti kitokią dalytinų daiktų vertę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, dėl dalytinų daiktų vertės netinkamo įvertinimo atmestinas. Taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas padalyti jų skolintinius įsipareigojimus, kadangi atsakovas šio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė. CPK 312 straipsnyje išreikštas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Esant nurodytų aplinkybių visetui yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei tenkančios kompensacijos ir turto padalijimo, pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovui tenkanti turto vertė buvo nepagrįstai padidinta 40 000 Lt., priteisiant jam neegzistuojantį pieno bloką šia suma mažintina bendra atsakovui tenkanti balansinio turto vertė iki 99 965 Lt., tačiau atsakovui natūra priteisus 8 karves jo balansine turto vertė padidėja 16 800 Lt iki 116 765 Lt, o ieškovės sumažėja nuo 69 408 Lt iki 52 608 Lt. Skirtumas tarp ieškovei ir atsakovui tenkančio turto yra 64 157 Lt. Ieškovei kompensacija už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį sudaro 32 078,50 Lt. Taip pat atitinkamai keistina ta teismo sprendimo dalis, kuria piniginė 35 278,50 Lt kompensacija priteista ieškovei užskaityta kaip po 250 Lt išlaikymo suma kas mėnesi tenkanti kiekvienam iš sūnų, nurodant, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 32 078,50 Lt kompensacija užskaityta kaip po 250 Lt išlaikymo suma kas mėnesi tenkanti kiekvienam iš sūnų.
Atsakovas nurodo, jog nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme ir nurodo, jog jo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 65 proc., o atmestų 35 proc. Dėl to vadovaujantis šia proporcija ir turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Šis apeliacinio skundo argumentas būtų pagrįstas, jeigu atsakovas būtų sumokėjęs visą žyminį mokestį ir jis jam ne būtų atidėtas, kadangi atsakovui mokėtinas žyminis mokestis buvo atidėtas, tai nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo ir priteisti iš ieškovės jam žyminio mokesčio, kurio jis nesumokėjo. Pažymėtina, jog ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis įskaitoma į mokėtiną žyminį mokestį, kurį turi atsakovas sumokėti kaip nepatenkintų reikalavimų dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo per daug žyminio mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą. Iš byloje esančio kvito matyti, kad atsakovas už priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, likusios 2 142 Lt dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, kadangi jo reikalavimai buvo tenkinti 65 proc., tai iš jo į valstybės biudžetą priteistini 820 Lt. (nepatenkintų reikalavimų daliai tenkantis žyminis mokestis), kadangi atsakovas sumokėjo 200 Lt paduodamas priešieškinį tai į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovo 620 Lt. Taip pat priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio dalis proporcingai ieškovės patenkintų 35 proc. reikalavimų daliai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, o tai sudaro 1996 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Iš viso iš atsakovo priteistina 2 616 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme į valstybės biudžetą, o ne 3 999 Lt, kaip buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.
Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės ginčijo ieškovei tenkančią 35 278,50 Lt kompensaciją, kadangi ieškovei tenkanti kompensacija nuo 35 278,50 Lt sumažinta iki 32 078,50 Lt konstatuotina, jog ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 9 proc. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 512 Lt, likusios dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas. Dėl to iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 500 Lt žyminio mokesčio (nepatenkintų reikalavimų daliai tenkantis žyminis mokestis), kurios mokėjimas buvo atidėtas.
Iš viso iš atsakovo priteistina 3 116 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo, bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti jį taip:
Priteisti iš atsakovo Ž. P. ieškovei R. P. 32 078,50 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
Piniginę 32 078,50 Lt kompensaciją, priteistą R. P., užskaityti kaip po 250Lt išlaikymo sumą kas mėnesį kiekvienam iš sūnų - sūnui G. P. a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2010m. vasario 18 d. iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2010m. vasario 18 d. iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo Ž. P. į valstybės biudžetą 3 116 Lt žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.