Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovo Ž. P. priešieškinį ieškovei R. P. tais pačiais priešieškinio reikalavimais, tretysis asmuo AB bankas „DnB Nord“ , UAB „Gelvora“ , išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu ieškovė prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), sprendime konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo Ž. P. kaitės. Dėl tos priežasties prašė iš atsakovo priteisti jai 300000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo sutiko pasilikti santuokoje įgytą P. pavardę. Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų - G. P., a.k(duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje, o vaikų išlaikymui prašė priteisti po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, tas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ją paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai asmeninėn nuosavybėn 1.4000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2542Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 3539Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5.000,- Lt, t.y. turto už 11.081 Lt.

Atsakovui siūlė priteisti asmeninėn nuosavybėn šį turtą: 5.9100 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 7576Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pieno bloką, kurio vertė 40000Lt; daržinę, kurios vertė 5000Lt; 18 karvių už 45000 Lt; dvi telyčias už 4000Lt; veršelių už 18.000Lt; telyčią už 1500Lt; 4 kiaules už 2160 Lt; pjūklą „Družba" už 1000 Lt.; suvirinimo aparatą už 600Lt; presą už 6000 Lt; grėblį už 800Lt; priekabą už 2000Lt.; šieno vartytuvą už 500Lt; srutovežį už 25000 Lt; traktorių už 15000 Lt; lėkštes už 300Lt; šienapjovę už 900Lt; plūgus už 500 Lt; kultivatorių už 1000Lt.; akėčias už 400 Lt.; malūną už 500Lt; generatorių už 4000Lt; hidroforą už 500Lt; volą už 200Lt; burokų tarkavimo mašiną už 300Lt.; karutį už 1300Lt; melžimo agregatą už 9000Lt; pieno šaldytuvą už 25000Lt; skalbimo mašiną už 1500Lt; namų kiną už 1800Lt; televizorių už 800Lt; boilerį už 500Lt; šaldymo dėžę už 300Lt; dulkių siurblį už 100L.; mikrobangų krosnelę už 100Lt.; plytas už 500Lt; cemento plokštes už 900Lt, t.y. turto už 224 060 Lt. Už atsakovui Ž. P. tenkančią didesnę turto dalį priteisti jai 106 489 Lt 50 ct piniginę kompensaciją. Siūlė įpareigoti atsakovą Ž. P. iš savų lėšų grąžinti paimtas paskolas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jų santuokinis gyvenimas susiklostė nesėkmingai. Nurodė kurį laiką su atsakovu visiškai nebesutariantys, kad nuolat kyla tarpusavio konfliktai. Nurodo, kad 2010 m. vasario 18 d. atsakovo buvo sumušta. Nurodė, kad bijodama tolimesnių smurtinių Ž. P. veiksmų, į namus nebegrįžo, apsigyveno pas savo mamą, tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas skleidžia apie ją apkalbas, grasina, kad ji nieko iš jų turto negausianti. Pinigų neduoda, jai tenka skolintis arba gyventi mamos išlaikomai, verstis iš atsitiktinių darbų. Išėjus iš namų, vaikai liko gyventi namuose, pas tėvą. Jis vaikus prieš ją nuteikinėja, draudžia su jais susitikti.

Ieškovė į teisminį bylos nagrinėjimą neatvyko. Ieškovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, pateisinamų priežasčių apie jos nedalyvavimą teismo posėdyje ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, teismas negavo.

Nutraukus santuoką, jo asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti: pjūklą „Družba" už 700Lt; suvirinimo aparatą už 600Lt; grėblį už 800Lt.; priekabą už 1000Lt; traktorių už 8.000Lt; srutovežį už 10.000Lt; akėčias už 300 Lt, šienapjovę už 400Lt, melžimo įrangą už 3.000Lt; volą žemei už 200Lt; karutį už 800Lt; pieno šaldytuvą už 5.000Lt, skalbimo mašiną 800Lt vertės; šaldymo dėžę už 200Lt.; gelžbetoninių plokščių 5 vnt. po 100 litų, viso už 500 litų. Bendra vertė už 32300 Lt. Taip pat jo asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti 18 karvių, kurių vienos vertė 1700Lt, iš viso už 30 600Lt; 3 buliukai po 500Lt, viso 1500,- Lt.; Bendra gyvulių vertė 32 100 litų. Taip pat jam priteisti 1.40 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2542Lt. vertės; 2.2300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3539 Lt. vertės, 5.9100 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 7576Lt. Bendra žemės sklypų vertė 13657 Lt.

Nurodo bendrą jam tenkančio turto vertę 78057 Lt. sumoje.

Ieškovei asmeninėn nuosavybėn siūlo priteisti: šieno vartytuvą už 300Lt., frontalinį krautuvą už 20 000 Lt., traktoriaus lėkštes už 300Lt.; hidroforą už 500Lt; burokų tarkavimo mašiną už 300Lt; namų kiną 1.800Lt vertės; televizorių 800Lt vertės; boilerį 800 Lt vertės, mikrobangų krosnelę už 200Lt, dulkių siurblį už 300Lt; gelžbetoninių plokščių 5 vnt. po 100 litų, viso už 500 litų. Bendra vertė už 25800 litų. Taip pat siūlo priteisti 14 telyčių po 1500Lt, viso už 21.000 Lt, 2 buliukai po 500Lt; viso 1000Lt. Bendra vertė už 22000 litų. Bendra ieškovei tenkančio turto vertė 47800 litų.

Santuokoje įgytas 28100,79 Lt skolą UAB „Gelvora" ir 3062,48 Eur (10574 Lt) AB DnB Nord bankui prašo pripažinti solidariomis ir priteisti šias skolas solidariai iš Ž. P. ir R. P..

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys, atsakovo priešieškinis yra tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, o atsakovas priešieškinyje pareiškė, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (tomas II, b.l. 70). Santuokoje gimė du vaikai ( tomas I, b.l. 13-14). Tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos irimo atskaitos tašką įvardija 2010 metų pradžią. Nors ieškovė nurodo, kad santuoka pradėjo irti dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, nelojalumo vienas kitam, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų ir smurtavimo, o atsakovas įvardija šeimos iširimo priežastį, kad ieškovė pastoviai girtavo, nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, nebuvo lojali jo atžvilgiu ir dažnai keldavo konfliktines situacijas, teismas daro išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, kadangi bylos duomenimis šeimos konfliktai kildavo tiek dėl ieškovės, tiek ir dėl atsakovo impulsyvių charakterių bei dominuojamo vaidmens šeimoje. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei šalys nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Ieškovei nurodant, kad atsakovas 2010m. pradėjo girtauti, smurtauti, teismas pažymi, kad ieškovės nurodytų aplinkybių visuma galėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis viena iš įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitais šeimos nariais (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūri. Šiuo atveju nepaneigtina aplinkybė dėl pačios ieškovės girtavimo bei nepriimtino elgesio moralės atžvilgiu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo šalių vaikų išlaikymo ieškovė yra nusišalinusi jau daugiau kaip 8 mėnesiai. Šiuo pagrindu Plungės rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis ir nuspręsta išieškoti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnums G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) periodinių išmokų kiekvienam nuo 2010-10-12 iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl santuokos nutraukimo, paskiriant vaikų tėvą Ž. P. vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju (tomas I., bylos lapai 110-111). Ši aplinkybė patvirtina netinkamą ieškovės požiūrį į šeimą, vaikų priežiūrą ir jų auklėjimą.

Todėl šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeidžiamos ir įvertinus abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatytina, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai.

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinės žalos klausimas atskirai neaptartinas ( LR CK 3.370 str. 2d).

Dėl teisės pasirinkti pavardę įgyvendinimo

Šalims (duomenys neskelbtini) Plungės r. CMS sudarius santuoką ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl sprendžiant šio pobūdžio ginčą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.. Byloje atsakovo argumentus, kad ieškovė visiškai nesirūpina vaikais, patvirtina ieškovės paaiškinimai posėdžių metu, kad su vaikais nebuvo susitikusi eilę mėnesių, nes neturinti tam sąlygų. Tačiau pati ieškovė paaiškino, kad gyvena motinos, kuri nuosavybės teise valdo dvi gyvenamąsias sodybas, vienoje iš sodybų. Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad motina (duomenys neskelbtini) Plungės r., nuosavybės teise valdo du gyvenamuosius pastatus su priklausiniais (T. I, b.l., 32-36). Ieškovės nesistengimas, nerūpestingumas tinkamai pasirūpinti savo vaikais buvo įvertintas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kuomet buvo nuspręsta iš ieškovės išieškoti laikiną išlaikymą sūnums G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) periodinių išmokų kiekvienam nuo 2010-10-12 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

Šalių vaikai gyvena su atsakovu, kuris vaikais rūpinasi. Todėl nustatant vaikų gyvenamąją vietą, vadovaujamasi vaikų interesais. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo galimybės auklėti vaikus, teismas, vertindamas įrodymų visumą vaiko interesų požiūriu, daro išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir sprendžia, kad vaikai turi ir toliau gyventi su tėvu. Tai, kad nebus keičiama vaikų gyvenamoji vieta, taip pat įvertintina, nes aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Teismo posėdžio metu apklausti vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, nes tėvas jais rūpinasi, jie yra užimti, o mama nuo išėjimo iš namų jais nesirūpina, girtauja, išlaikymo neteikia. Išvadą teikiančios institucijos atstovė davė išvadą, kad vaikams tikslinga nustatyti gyvenamąją vietą su tėvu, kuris turi tam visas sąlygas. Pasisakė, kad atstovaujama institucija turi duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu ir nerodymu iniciatyvos dėl vaikų priežiūros. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, spręstinas jų išlaikymo klausimas.

Dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje būtinų vieno asmens poreikių užtikrinimui pakankama laikoma vienos MMA arba 800 Lt suma.

LR CK 3.199 str. įvardija, kad nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų. Pabrėžtina, kad aplinkybė, kad ieškovė neturi stabilių pajamų, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaikus ir nėra pakankamas pagrindas visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovui, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Ieškovė yra objektyviai pajėgi teikti išlaikymą, todėl privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad tėvai pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį, turimas asmenines prievoles kitiems subjektams, dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Teismas sutinka, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys argumentai turi įtakos jos turtinei padėčiai, tačiau pažymėtina, kad jos nėra neplanuotos, neįprastos. Tai, kad atsakovė nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais, neteikia išlaikymo 8 mėnesius, neatleidžia jos nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų darbo paieškai. Teismas pažymi, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Todėl laikytina, kad ieškovė galėjo ir gali skirti pakankamas pinigines lėšas vaikui išlaikyti.

Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio G. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k(duomenys neskelbtini), klausimą, atsižvelgia į tai, kad atsakovas ūkininkauja, į dalintino turto pateiktus balansus ir jo padalijimo būdus, laiko teisingu, kad būtent ieškovė teiktų vaikams išlaikymą. Nagrinėtinu atvejų, spręstina, kad optimali skirtina ieškovės išlaikymo suma būtų po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą priteisiant nuo 2010-10-12.

Kadangi 2010m. spalio 22d., teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonėms priteisiant G. P. ir L. P. laikiną išlaikymą, todėl ieškovės sumokėtos išlaikymui skirtinos sumos minusuotinos iš priteistinos sumos (tomas I, b.l., 110-111).

Dėl turto padalijimo būdo ir jo vertės nustatymo

Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nurodė turintys tokį nekilnojamąjį turtą: 1.4000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2542Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 24-25); 2.2300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 3539Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l.22-23); 5.9100 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 7576Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 20-21), daržinę – 5000Lt vertės, privalomai registruotiną turtą: automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galvijus registruotus žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, 4 kiaules bei kilnojamus daiktus: pieno bloką, pjūklą „Družba", suvirinimo aparatą, presą, grėblį, priekabą, šieno vartytuvą, srutovežį, traktorių, lėkštes, šienapjovę, plūgus, kultivatorių, akėčias, malūną, generatorių, hidroforą, volą, burokų tarkavimo mašiną, karutį, melžimo agregatą, pieno šaldytuvą, skalbimo mašiną, namų kiną, televizorių, boilerį, šaldymo dėžę, dulkių siurblį, mikrobangų krosnelę, plytas, gelžbetonines plokštes už 900Lt, ąžuolo ir kitos medienos plokštes, malkas bei frontalinį krautuvą.

Įsigytas turtas pagrįstas šiais dokumentais: VĮ „Registrų centras“ pažyma, automobilio registracijos pažymėjimu, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma. Ieškovės į turto balansą įtraukta daržinė, kaip nekilnojamasis turtas, privalo būti registruotas VĮ „Registrų centras“ ir jos priklausymas sutuoktiniams turi atsispindėti jos išduotoje pažymoje. Kadangi jokių duomenų apie daržinę VĮ „Registrų centras“ nepateikė, teismas konstatuoja, kad toks turtas sutuoktinių įsigytas nebuvo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie kitą atsakovui prašomą priteisti turtą: 4 kiaules, pieno bloką, presą, plūgus, kultivatorių, malūną, generatorių, plytas, o atsakovas apie šį turtą priešieškinyje nepasisakė.

Šalys, pateikdamos teismui turto balansą, pateikė skirtingą santuokoje įsigyto turto vertę. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Kadangi sutuoktinių pateikta turto vertė skiriasi, teismas, dalindamas turtą, nustato jo vertę imdamas balanse pateikto turto vertės vidurkį.

Teismas, dalindamas šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, vadovaujasi LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta preziumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat, atsižvelgiama į jų užsiėmimą, išreikštus pageidavimus, į tai, kuris sutuoktinis realiai naudojasi bendru turtu santuokos nutraukimo metu, Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus. Iš dalies atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių pageidavimus, taip pat atsižvelgiama į tai, kad atsakovas verčiasi žemės ūkio veikla ir iš jos teikia išlaikymą dviem savo vaikams. Todėl sprendžiant turto dalinimo klausimus spręstinas CK 3.89 1d. 5p. normos taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. yra ūkininkas ir ūkis yra pagrindinis jo ir jo vaikų pajamų ir pragyvenimo šaltis, teismas laiko teisingu, kad neišardyti ūkio ir žemės, kaip ūkio naudmenų šaltinį skirti Ž. P. (CK 3.91str.). Tas pats pasisakytina apie turtą reikalingą ūkiui gyvuoti, tačiau atsižvelgtina į atsakovo apsisprendimą dėl ūkio gyvavimui reikalingo kilnojamojo turto.

Sprendžiant nekilnojamojo turto dalijimo klausimą, tuo pačiu spręstinas ir sutuoktinių atsakomybės prieš trečiuosius asmenis klausimas.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Dalinių šalių prievolių teisinė prigimtis lemia ir sutuoktinių atsakomybės pagal tokias prievoles ypatumus, taip pat šių prievolių likimą padalijant bendrą sutuoktinių turtą.

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Teisminio nagrinėjimo metu šalys paaiškino, kad kreditai buvo imami ūkio vystymui – buvo perkama žemės ūkio technika. Naudojant šią techniką buvo gaunamos pajamos iš ūkio, kurios skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio technika dalintina tiek ieškovei, tiek atsakovui, kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria AB bankas DnB NORD suteikė 8688,60ES eurų sumos kreditą ir kreditoriniai įsipareigojimai UAB Gelvora laikytini solidariosiomis R. P. ir Ž. P. prievolėmis.

Kitas, registruotinas ir neregistruotinas turtas dalintinas atsižvelgiant į šalių poreikius.

Atsakovas Ž. P. yra ūkininkas, atsakovė R. P. gyvena motinai priklausančioje nuosavybėje ir ūkiškai nesiverčia, tačiau tam galimybes turi. Nors būtų tikslinga registruotus galvijus priteisti atsakovui Ž. P., o R. P. priteisti piniginę kompensaciją už pusę Ž. P. atitenkančių galvijų, tačiau teismas vertina tai, kad šalys klaidina teismą apie turimus galvijus, teikia neteisingus duomenis, dalintinų galvijų vertės nepagrįstos įrodymais. Atsakovė įvardija dalintinus 36 raguočius ir 4 kiaules, atsakovas – 37 raguočius. Tačiau pateikti rašytinai įrodymai atspindi visai kitokią situaciją. Bylos lape 72-73, tomas II, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktoje Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše, nurodoma, kad Ž. P. vardu registruota banda Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje yra 36 galvijai, iš kurių buliukai -5, telyčaitės -14, karvių -17. Duomenų apie kitus naminius gyvūnus nėra. Taip pat teismas, dalindamas turtą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė po santuokos nutraukimo turėtų pragyvenimo šaltinį.

Nesant kitokių duomenų apie šalių turimus dalintinus galvijus, teismas vadovaujasi rašytiniu įrodymu ir turtą dalija Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktu Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašu. Šalims nepateikus įrodymų apie gyvulių vertę, teismas dalija galvijus natūra, turto vertę apskaičiuodamas pagal šalių pateikto įvertinimo vidurkį, siekiant išlaikyti kiekvienai šaliai tenkančio balanso proporciją. Toks dalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į tai, kad dalintinas turtas, nesant galimybei jo prižiūrėti yra realizuotinas.

Santuokoje įgyta transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalintina pagal jos faktinį naudojimą. Automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki santuokos nutraukimo naudojosi ieškovė ir atsakovas į šį turtą nepretenduoja.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstimą nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iki 2011-03-14 naudojosi antrinės teisinės pagalbos teikimo paslaugomis (tomas II, b.l. 34-35) ir buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (tomas 1, b.l. 112), o likusios sumos mokėjimas atidėtas (tomas 1, b.l. 109). Teismui nustačius atsakovui tenkančio turto dalį, iš jo priteistinas nesumokėto žyminio mokesčio skirtumas, valstybei (CPK 80 str.). Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus 35 % apimtimi, o atsakovo - 60 % apimtimi, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos proporcingai tenkintinų reikalavimų apimčiai, tačiau teismas daro išvadą, kad tikslingiausia, jog šalys turėtų pasilikti kiekviena prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovei bylos nagrinėjimo metu iki 2011-03-14 naudojosi nemokama teisine pagalba ir kuri tik 2011-06-02 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atsisakyta teikti (tomas II, bylos lapas 47-48).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės r.sav., Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Ž. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „P." ir „P.“.

3. Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnums G. P., a.k(duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2010m. vasario 18 d., iki jų pilnametystės po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įskaityti 2010 m spalio 22d., teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistas ir sumokėtas laikinam išlaikymui ieškovės skirtas lėšas.

5.G. P., a.k(duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Ž. P., paskiriant jį nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoju.

6.R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:

6.1. automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5000Lt vertės;

6.2. šieno vartytuvą, kurio vertė – 400Lt, frontalinį krautuvą, kurio vertė – 20 000Lt., traktoriaus lėkštes – 300Lt vertės; hidroforą – 500Lt vertės; burokų tarkavimo mašiną – 300Lt vertės; namų kiną – 1800Lt vertės; televizorių – 800Lt vertės; boilerį – 650Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 150Lt vertės, dulkių siurblį – 200Lt vertės; gelžbetoninių plokščių 5 vnt. po 100Lt, iš viso už 500Lt, 2m³ ąžuolo plokščių – 800Lt vertės; 2m³ kitos medienos plokščių – 800Lt vertės, generatorių – 4000Lt vertės, plytas – 500Lt vertės, kultivatorių – 1000Lt vertės, malūną – 500Lt vertės, presą – 6000Lt vertės; volą – 200Lt vertės;

6.3. 8 karves po 2100Lt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 16800Lt;

6.4. 7 telyčias po 804LtLt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 5628Lt;

6.5. 3 buliukus po 500Lt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 1500Lt;

6.6. 2 kiaules – 1080Lt vertės.

Iš viso turto už 69408Lt.

7. Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:

7.1. 1.40 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2542Lt. vertės; 2.2300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3539 Lt. vertės, 5.9100 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 7576Lt;

7.2. pjūklą „Družba" – 850Lt vertės; suvirinimo aparatą – 600lt vertės; grėblį už 800Lt; priekabą – 1500Lt vertės; traktorių – 11500Lt; srutovežį – 17500Lt; akėčias – 350Lt vertės, šienapjovę – 650Lt vertės, melžimo įrangą – 6000Lt vertės; karutį – 1050Lt vertės; pieno šaldytuvą – 15000Lt, skalbimo mašiną – 1150Lt vertės; šaldymo dėžę – 250Lt vertės; gelžbetoninių plokščių 5 vnt. po 100lt, iš viso už 500Lt, pieno bloką – 40000Lt vertės; skaldytas malkas – 2000Lt vertės;

7.3. 9 karves po 2100Lt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 18900Lt;

7.4. 7 telyčias po 804Lt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 5628Lt.

7.5. 2 buliukus po 500Lt, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 1000Lt.

7.6. 2 kiaules – 1080Lt vertės.

Iš viso turto už 139965Lt.

8. Priteisti ieškovei R. P. 35278,50Lt piniginę kompensaciją iš atsakovo Ž. P., už didesnę jam tenkančio turto dalį;

9. Piniginę 35278,50Lt kompensaciją, priteistą R. P., užskaityti kaip po 250Lt išlaikymo sumą kas mėnesį kiekvienam iš sūnų - sūnui G. P. a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2010m. vasario 18 d. iki jo pilnametystės 2014m. vasario 12d. ir sūnui L. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2010m. vasario 18 d. iki jo pilnametystės 2017m. sausio 1d., šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

10. Ž. P. ir R. P. 2007-04-02 pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria AB bankas DnB NORD suteikė 8688,60ES eurų sumos kreditą, pripažinti solidariąja Ž. P. ir R. P. prievole.

11. Pripažinti solidariąja Ž. P. ir R. P. 28100,79 Lt skolą UAB Gelvora.

12. Priteisti iš Ž. P. 3999 Lt žyminio mokesčio valstybei.

13. Kitus ieškinio, priešieškinio reikalavimus atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-08-25 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta uždėti areštą Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Nausodžio sen., Plungės r., kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose ir panaikinti 2010-10-22 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta išieškoti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnums G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) periodinių išmokų kiekvienam nuo 2010-10-12 iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl santuokos nutraukimo, paskiriant vaikų tėvą Ž. P. vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju ir, išieškojimą nutraukti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.