- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1158/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neribotos galimybės“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neribotos galimybės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Neribotos galimybės“ prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atsakovas įpareigotas iki 2011 m. vasario 14 d. už apeliacinio skundo padavimą sumokėti 3 891 Lt žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-1188-392/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas „If P & C Insurance AS“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Neribotos galimybės“, G. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ 144 556,23 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Neribotos galimybės” 144 556,23 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 11 822,02 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui „If P & C Insurance AS“, taip pat 141, 35 Lt pašto išlaidų valstybei.
Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo padavė ieškovas „If P & C Insurance AS“ bei atsakovas UAB „Neribotos galimybės”. Šis atsakovas prašo atidėti 3 891 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi, atsakovo UAB „Neribotos galimybės“ prašymą atidėti 3 891 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė ir įpareigojo iki 2011-02-14 sumokėti šį mokestį. Teismas konstatavo, kad teismui pateikti įrodymai neduoda pagrindo tenkinti nurodytą prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Neribotos galimybės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Neribotos galimybės“ prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atsakovas įpareigotas iki 2011 m. vasario 14 d. už apeliacinio skundo padavimą sumokėti 3 891 Lt žyminio mokesčio, ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Turto arešto aktų registro duomenimis, areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos 144 556,23 Lt sumai. Iš atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas banke neturi laisvai disponuojamų lėšų, be to, 40 170,18 Lt yra rezervuota Valstybinės mokesčiu inspekcijos ir VSDFV Vilniaus skyriaus. Taigi, nuo apeliacinio skundo pateikimo dienos iki šio atskirojo skundo padavimo dienos atsakovas neturėjo jokių įplaukų į banko sąskaitą.
2. Iš pridedamo VĮ Registrų centro interneto svetainės išrašo matyti, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Iš pridedamų ilgalaikio turto apskaitos kortelių matyti, kad atsakovas turi dvi transporto priemones, tačiau jos nuosavybės teise priklauso UAB „SEB lizingas" ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas". Atsakovas taip pat turi biuro baldus, kurie yra nelikvidūs, jų likutinė vertė yra 4 329,30 Lt. Be to, šį turtą pardavus nebeliktų galimybės tęsti vykdomą ūkinę – komercinę veiklą.
3. Atsakovas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, ilgą laiką ne savo valia yra sumažinęs ūkinės – komercinės veiklos apimtis, praktiškai visiškai nevykdo veiklos, kadangi neturi laisvų apyvartinių lėšų, iki atskirojo skundo padavimo dienos atsakovui nepavyko sudaryti sandorių, kurių pagrindu jis būtų gavęs pajamų. Tačiau, tikėtina, jog iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atsakovas gaus pajamų, leisiančių sumokėti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai netenkino atsakovo UAB „Neribotos galimybės“ prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią byloje dalyvaujantys asmenys privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Tai yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurią įtvirtindamas įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog esant asmens motyvuotam ir įrodymais pagrįstam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (atskirojo skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių žyminiam mokesčiui sumokėti. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio (apeliacinio skundo) padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnyje įtvirtintos normos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 84, 178 str.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apelianto pateikti įrodymai yra nepakankami nustatyti realią ieškovo turtinę padėtį, o taip pat taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas ir atidėti 3 891 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 185 str.). Kolegijos manymu, vien atsakovo pateikti įrodymai, kad jo turtui taikomas areštas bei faktas, jog jis banke neturi laisvai disponuojamų lėšų, negali būti vertinami, kaip neabejotinai patvirtinantys blogą atsakovo turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teismams pateikė duomenis apie jo turtui taikomą areštą, sąskaitos išrašą, išrašą iš VĮ „Registrų centras“ interneto svetainės, tačiau nepateikė objektyvių ir oficialių įmonės ūkinę finansinę padėtį atspindinčių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismui pateikė ilgalaikio turto apskaitos korteles, iš kurių galima spręsti, kad valdomos dvi gana brangios transporto priemonės, tačiau jos priklauso UAB „SEB lizingas" ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas". Taigi, akivaizdu, kad atsakovas už šias transporto priemones turi mokėti tam tikro dydžio įmokas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, iš kokių lėšų, kokio dydžio mokamos įmokos.
Pastebėtina ir tai, kad pats atsakovas, apibūdindamas bendrovės būklę, nurodo prieštaringus argumentus: teigia, jog turi biuro baldus, reikalingus vykdant ūkinę – komercinę veiklą, kartu tvirtina, kad ūkinės – komercinės veiklos įmonė praktiškai nevykdo. Taigi, jei tikėti atsakovo teiginiu, kad jis ūkinės – komercinės veiklos praktiškai nevykdo, tokiu atveju galima spręsti, kad jam nėra reikalingi turimi biuro baldai ir šį turtą perleidęs kitiems asmenims, atsakovas galėtų sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu, jei tikėti, kad atsakovas visgi vykdo ūkinę – komercinę veiklą, būtų logiška spręsti, kad iš šios veiklos jis gauna pajamas, kurias gali panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 185 str.).
Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio, pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-328/2009). Taigi, asmuo prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi įrodyti ne tik tai, kad jo turtinė padėtis ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) pateikimo metu yra bloga, bet ir tai, kad ji ateityje pagerės (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas atskirajame skunde tvirtindamas, kad tikėtina, jog iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gaus pajamų, leisiančių sumokėti žyminį mokestį, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovo atskirojo skundo netenkina, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą ir nustato naują terminą - iki 2011 m. gegužės 13 d., per kurį atsakovui UAB „Neribotos galimybės“ suteikiama galimybė sumokėti 3 891 Lt žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 84 str., 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neribotos galimybės“ terminą iki 2011 m. gegužės 13 d. (įskaitytinai) sumokėti 3 891 Lt žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai įrodančius dokumentus.